S. Abe. JAV strateginis dviprasmiškumas dėl Taivano turi baigtis

Publikuota: 2022-04-18
ZUMAPRESS/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
ZUMAPRESS/„Scanpix“ nuotr.
Japonijos ministras pirmininkas 2006–2007 m. ir 2012–2020 m.

Rusijos invazija į Ukrainą daugeliui priminė apie įtemptus Kinijos ir Taivano santykius. Vis dėlto, nors situaciją Ukrainoje ir Taivane sieja trys panašumai, esama ir reikšmingų skirtumų.

Pirmasis panašumas susijęs su didžiuliu Taivano ir Kinijos (lygiai kaip ir Ukrainos ir Rusijos) karinės galios skirtumu. Be to, šis atotrūkis kiekvienais metais tik didėja.

Antra, nei Ukraina, nei Taivanas neturi oficialių karinių sąjungininkų. Abi šalys priverstos atremti grėsmes arba atakas vienos pačios.

Trečia, kadangi ir Rusija, ir Kinija yra nuolatinės veto teisę turinčios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, joms dalyvaujant konfliktuose neįmanoma pasinaudoti JT tarpininkavimo funkcija. Taip nutiko dabartinio Rusijos išpuolio prieš Ukrainą atveju; taip būtų ir kilus bet kokiai krizei Taivane.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Vis dėlto situacija dėl Taivano kelia dar didesnį nerimą.. Nors šalis neturi sąjungininkų, ji turi Ryšių su Taivanu aktą – 1979 m. JAV priimtą įstatymą, kuriuo reikalaujama, kad Jungtinės Valstijos teiktų Taivanui karinę įrangą ir išteklius, „būtinus sudaryti sąlygas Taivanui palaikyti pakankamus savigynos pajėgumus“. Šis įstatymas veikė kaip savotiška kompensacija už Amerikos nenorą aiškiai pareikšti, kad ji „gins Taivaną“, jeigu šalis kartais būtų užpulta. Dabar ši tvarka turėtų pasikeisti.

Reaguodamos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, JAV gana anksti pareiškė nesiųsiančios karių ginti Ukrainos. Tačiau kai kalba pasisuka apie Taivaną, JAV laikosi strateginio dviprasmiškumo politikos. Tai antrasis skirtumas: lieka neaišku, ar JAV įsikištų jėga, jeigu krizė būtų susijusi su Taivanu.

Kadangi JAV renkasi laikytis nekonkrečios pozicijos dėl to, kaip reaguotų į Taivano užpuolimą, Kinija (bent jau iki šiol) buvo atgrasyta nuo karinio avantiūrizmo. Taip yra todėl, kad Kinijos vadovai privalo atsižvelgti į galimybę, jog JAV išties įsikištų su savo kariuomene. Tuo pačiu metu JAV dviprasmiškumas privertė Taivaną atsižvelgti į galimybę, kad JAV gali ir nesikišti, ir tai atgrasė nuo reiškimosi radikalias nepriklausomybę palaikančias grupes.

JAV ne vieną dešimtmetį laikėsi tokios dviveidės politikos. Vis dėlto trečiasis ir svarbiausias Ukrainos ir Taivano skirtumas tvirtai rodo, kad atėjo laikas JAV persvarstyti savo požiūrį. Paprastai tariant, jeigu Ukrainos atveju nekyla jokių abejonių, kad šalis yra nepriklausoma valstybė, Taivano atveju taip nėra.

Rusijos invazija reiškia ne tik ginkluotą Ukrainos teritorinio suverenumo pažeidimą, bet ir mėginimą nuversti suverenios valstybės valdžią raketomis ir sviediniais. Šiuo aspektu tarptautinėje bendruomenėje dėl tarptautinės teisės ir JT chartijos aiškinimo nekyla jokių nesutarimų. Nors šalių dalyvavimo sankcijose Rusijai laipsnis skiriasi, nė viena jų netvirtina, kad Rusija nepadarė rimto tarptautinės teisės pažeidimo.

Kinija, priešingai, teigia, kad Taivanas yra „jos šalies dalis“, o JAV ir Japonija turi gerbti šį teiginį. Nei Japonija, nei JAV nepalaiko oficialių diplomatinių ryšių su Taivanu, o dauguma pasaulio šalių nepripažįsta Taivano kaip suverenios valstybės. Priešingai negu Ukrainoje, Kinijos lyderiai galėtų tvirtinti, jog bet koks Kinijos įsiveržimas į Taivaną būtinas, siekiant nuslopinti antivalstybinę veiklą viename iš savos šalies regionų, ir kad tokiais veiksmais nebūtų pažeidžiama tarptautinė teisė.

Rusijai aneksavus Krymą, tarptautinė bendruomenė galiausiai su tuo susitaikė, nors Rusija ir pažeidė Ukrainos suverenumą. Įvertinus šį precedentą nestebina, kad Kinijos lyderiai irgi tikėtųsi, jog pasaulis būtų tolerantiškesnis, jeigu ir jie sau prisitaikytų „regioninio“ (o ne nacionalinio) pavergimo logiką.

Dėl tokios logikos darosi neįmanoma apginti strateginį dviprasmiškumą. Dviprasmiškumo politika buvo itin veiksminga, kol JAV buvo pakankamai stiprios jos laikytis ir kol Kinija toli gražu neprilygo joms karine galia. Tačiau tie laikai baigėsi. Dviprasmiška JAV politika Taivano atžvilgiu šiuo metu kursto nestabilumą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, skatindama Kiniją per menkai vertinti JAV ryžtą, o vyriausybę Taipėjuje – be reikalo nerimauti.

Atsižvelgiant į nuo to laiko, kai buvo priimta strateginio dviprasmiškumo politika, pasikeitusias aplinkybes, JAV turėtų padaryti pareiškimą, kurio nebūtų įmanoma suprasti neteisingai arba aiškinti skirtingai. Atėjo laikas JAV aiškiai parodyti, kad jos gins Taivaną nuo bet kokio Kinijos bandymo į jį įsiveržti.

Kai eidamas premjero pareigas susitikdavau su prezidentu Xi Jinpingu, visuomet aiškiai duodavau jam suprasti, kad jis neturėtų susidaryti klaidingos nuomonės apie Japonijos ketinimus ginti Senkaku salas ir kad Japonijos ketinimai šiuo klausimu nepajudinami. Ukrainą ištikusi žmogiškoji tragedija davė mums karčią pamoką. Mūsų apsisprendimas dėl Taivano ir mūsų ryžtas ginti laisvę, demokratiją, žmogaus teises ir teisės normas neturi palikti erdvės abejonėms.

Komentaro autorius – Shinzo Abe – Japonijos ministras pirmininkas 2006–2007 m. ir 2012–2020 m.

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 5

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 6

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku