R. Imbrasas. Sprendimai reikalingi šiandien

Publikuota: 2022-04-12 10:58
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Medienos perdirbimo asociacijos direktorius

Rusijai užpuolus Ukrainą, atsirado daug nežinios dėl pasaulio ekonomikos krypties. Ne išimtis ir mūsų šalis: energetikos kainų augimas, didelė infliacija, įtempti santykiai su Baltarusija ir Kinija, tam tikrų tiekimo grandinių trūkinėjimas – problemos, su kuriomis Lietuvos verslas ir gyventojai susidūrė dar iki karo pradžios. Akivaizdu, kad atskiri verslo sektoriai patyrė skirtingo lygio stresą. Tačiau prasidėjęs karas lėmė, kad kai kurios verslo šakos mūsų valstybėje susidūrė su specifiškai ypatingomis problemomis.

Viena iš tokių verslo sričių, turinti gilias tradicijas ir ilgametę veiklos patirtį - medienos perdirbimo pramonė. Lietuvos medienos perdirbimo pramonės sektoriuje veiklą vykdo daugiau kaip 1.000 įmonių. Šis sektorius yra gyvybiškai svarbus šalies regionams, nes apie 90%  visų medienos perdirbimo įmonių yra įsikūrusios kaimo vietovėse. Ten dirba dešimtys tūkstančių regionuose gyvenančių žmonių. Savivaldybėms yra sumokami gyventojų pajamų, žemės, žemės nuomos mokesčiai. O kur dar medienos perdirbimo įmones aptarnaujanti vietinė paslaugų rinka, kuri sukuria papildomas darbo vietas ne miestuose gyvenantiems žmonėms.

Medienos perdirbimo verslas Lietuvoje užima svarbią vietą Lietuvos ekonomikoje ir todėl, kad tai yra ilgalaikės šimtamilijoninės investicijos bei sukuriama pridėtinė vertė, kuri mokesčių pavidalu gulasi į valstybės biudžetą. Šis verslo sektorius užima stiprias pozicijas ne tik vidaus rinkoje, bet ir turi gerą vardą visame pasaulyje.

Suprantama, kad medienos perdirbimo verslas yra tiesiogiai priklausomas nuo žaliavos – įvairios rūšies medienos. Nėra medienos, nėra ir verslo. Dar prieš metus, praėjusių metų pavasarį, ekonomistai įspėjo apie prasidėjusią kovą dėl ribotų medienos resursų. Jau tada fiksuotos rekordinės žaliavinės medienos kainos. Toks deficitas tuomet pirmiausiai atsirado dėl atsigavusios ekonomikos ir stipriai padidėjusio vartojimo, ypač JAV. Ten rinkos paklausa pernai metais išaugo net 60%, tai lėmė, kad iš Europos 30% daugiau išplukdyta į JAV žaliavinės medienos negu ankstesniais metais. Noriu atkreipti dėmesį, kad eksportą iš visų Europos šalių labiausiai augino Suomija ir Lietuva (77%  iki 7.656 kubinių metrų). Tai reiškia, kad Lietuvoje dirbantys medienos perdirbėjai turėjo dar mažiau galimybių įsigyti žaliavos vietinėje rinkoje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Lietuvos medienos perdirbimo pramonė, siekdama užtikrinti nepertraukiamą veiklą, dalį reikalingos žaliavos įsigydavo Ukrainos ir Rusijos rinkose. Ypatingai baldinę, konstrukcinę bei statytoms skirtą medieną. Prasidėjęs karas panaikino bet kokias galimybes atsivežti žaliavinę medieną iš šių šalių, o tai reiškia katastrofišką situaciją kai kuriems Lietuvos medienos perdirbėjams. Negalėdami apsirūpinti reikiamomis žaliavomis, jie bus priversti stabdyti gamybą, atleisti darbuotojus, o gal ir išvis pabaigti savo veiklą.

Problema aiški. Reikia ne dejuoti, kad viskas blogai, o ieškoti išmintingų sprendimų ir juos įgyvendinti, kad valstybei reikalingas ir naudingas sektorius susidorotų su iškilusiais iššūkiais. Niekam nekyla abejonių, kad žaliavinės medienos eksportas Lietuvoje sukuria mažai naudos valstybei. Laimi pardavėjai, bet jokios reikšmingos pridėtinės vertės nesukuriama. Tiesiog mediena parduodama kaip žaliava ir eksportuojama į kitas šalis. Statistikos departamento duomenimis nuo eksportuojamo medienos kiekio sukuriama tik apie 13 mln. eurų pridėtinės vertės.

Kai tuo tarpu medienos perdirbimo sektorius sukuria ženkliai daugiau pridėtinės vertės ir atneša nepalyginamai daugiau naudos valstybei ir jos žmonėms. Todėl labai suprantama, kodėl aplinkinės mūsų regiono šalys, tokios, kaip Latvija ar Lenkija, turi sukūrusios įvairius mechanizmus, kaip daugiau žaliavinės medienos parduoti pirmiausiai savo vietinėms medienos perdirbimo įmonėms.

Susiklosčius tokiai ypatingai situacijai reikalingi greiti ir netradiciniai įvairių valdžios institucijų sprendimai. Galbūt jie gali būti ir laikini, bet aiškiai nukreipti į tai, kad pirmiausiai reikia stengtis aprūpinti žaliava Lietuvoje veikiančias įmones.

Iš Lietuvos miškų kasmet rinkai pateikiama apie 7 mln. kietmetrio medienos. Iš kurių, apie 3,7 mln. sudaro mediena iš valstybinių miškų. Deja, bet ženkli dalis šios medienos nepatenka į Lietuvoje veikiančias medienos perdirbimo įmones ir, kaip žaliava yra išvežama. Esant nepaprastai situacijai, Vyriausybė kartu su Seimu galėtų bent laikinai apriboti žaliavos eksportą iš Lietuvos, didžiąją dalį medienos, konkurso būdu parduoti mūsų šalies perdirbėjams.

Yra ir kitas kelias. Dar praėjusiais metais 13 įvairioms Seimo frakcijoms priklausančių parlamentarų  pateikė Miškų įstatymo pataisą. Jos esmė yra ta, kad būtų pakeista valstybiniuose miškuose užaugintos medienos ir jos žaliavos aukcionų organizavimo tvarka. Pagal ją siūloma įtvirtinti konkrečius socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkio subjektai turėtų pirmenybę įsigyti aukcionuose parduodama žaliavinę medieną. Kaip rašoma įstatymo aiškinamajame rašte, toks pasikeitimas leistų papildomai sukurti apie 3.000 tiesioginių darbo vietų regionuose ir atneštų apie 65 mln. eurų papildomos vertės Lietuvos ekonomikai. Dabar dėl į užsienį išvežamos medienos, neapdirbant jos mūsų šalyje, kasmet prarandame nuo 100 iki 300 mln. eurų.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į Vyriausybės kiekvienais metais tvirtinamas iškirtimo kvotas. Pastaruoju metu tai sudaro apie 3,7 mln. kubų per metus. Galbūt, kartu su atsakinga miško užsodinimo politika, būtų galima laikinai padidinti kvotą iki 4,2 mln. kubų. Tai irgi padėtų spręsti žaliavos trūkumo problemą.

Sprendimų daug. Reikia tik efektyvaus ir supratingo dialogo tarp valdžios atstovų ir socialinių partnerių bei verslo. Nieko nedarymas ir atsikalbinėjimas, kad ES reglamentai ar direktyvos nieko neleidžia padaryti  šiandien yra nepateisinami ir darantys labai didelę žalą valstybės ekonomikai. Kai karas už durų ima vis labiau siūbuoti mūsų kasdienį gyvenimą, reikia veikti išmintingai ir naudingai savo valstybei bei jos žmonėms. Galvoti, kad viską išspręsime parama ir lengvatinėmis paskolomis, yra saviapgaulė. Žlungant verslui tiesiog nebebus puodo, iš kurio samčiais esame įpratę dalinti.

 

Komentaro autorius – Raimondas Imbrasas, Medienos perdirbimo asociacijos direktorius

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
A. Merkelis. Pinigų plovimo prevencijos auditas: kaip naštą paversti galimybėmis

Lietuvoje „fintech“ įmonių skaičius artėja prie 300, ir toms, kurios turi finansų įstaigos licenciją, svarbu...

Nuomonės
2022.05.28
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 11

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui 1

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 13

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku