D. J. Arbessas. Kaip rasti Putino pinigus

Publikuota: 2022-04-06
AFP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
AFP / „Scanpix“ nuotr.
„Xerion Investments“ vadovas

Rusijos pasiuntinio klimato klausimais Anatolijaus Čiubaiso priimtas sprendimas atsistatydinti iš vyriausybės ir išvažiuoti iš Rusijos gali pasirodyti labai svarbus. Čiubaiso išvykimas vėl atveria langą į pastarųjų laikų Rusijos istoriją ir gali padėti sutvarkyti Vakarų įgyvendinamą „KleptoCapture“ strategiją, kuria siekiama įšaldyti maždaug tuzino Rusijos oligarchų, apibūdinamų kaip prisidedančių prie Putino režimo, turtą. Tačiau Čiubaiso išvykimas galėtų atnešti kur kas daugiau naudos.

Čiubaisas, kuris XX a. dešimtajame dešimtmetyje vadovaujant prezidentui Borisui Jelcinui buvo atsakingas už Rusijoje įgyvendinamą masinės privatizacijos programą, yra akivaizdus pavyzdys, kaip buvo paskirstytas šios šalies turtas. Be to, jis buvo vienas pirmųjų V. Putino, kaip pilnateisio Jelcino įpėdinio, rėmėjų. Ir nors Čiubaisas jau seniai nebepriklauso vidiniam Putino ratui, jis tikrai gali Vakarams parodyti, kur yra prezidento pinigai – jei tik jausis pakankamai saugus, kad prabiltų.

Įvesti sankcijas Putino pakalikams atrodo gera mintis, bet Čiubaisas žino, kad „KleptoCapture“, tokia, kaip ji dabar yra suvokiama, iš tiesų yra labiau dūmai nei ugnis. Saujelė oligarchų, kuriems šiuo metu taikoma ši strategija, praturtėjo Jelcino laikais, bet galiausiai susipyko su Putinu ir išvažiavo iš Rusijos arba ten lieka, nes to nori Putinas. Jie turi tai, ką turėti Putinas jiems leidžia turėti, ir turi tol, kol nepastoja jam kelio, o jų įtaka yra minimali. Šiandien Kremliuje savi jaučiasi sovietų eros šnipai ir vadinamieji buvę raudonieji direktoriai, kurie kontroliuoja didžiąją dalį tūkstančių1992–1996 m. privatizuotų įmonių.

Oligarchai, kuriems dabar taikomos sankcijos, tais laikais buvo bankininkai, paskolinę Rusijos vyriausybei 800 mln. JAV dolerių, kurių garantas paprastai būdavo nekontrolinis akcijų paketas dvylikoje pagrindinių naftos ir metalo įmonių. Šia schema buvo siekiama padėti Jelcinui užkaišyti didžiulį biudžeto deficitą ir išvengti hiperinfliacijos iki 1996 m. rinkimų, kuriuos kitu atveju galėjo laimėti jo varžovas komunistas Genadijus Ziuganovas. Jeigu iškart po rinkimų vyriausybė būtų negrąžinusi paskolų, kreditoriai savo akcijas būtų galėję parduoti taip stiprindami privatizaciją, nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nors, visų nuostabai, Jelcinas buvo perrinktas, šalis savo įsipareigojimų vis tiek nevykdė – galbūt, tai buvo daroma specialiai, siekiant atsidėkoti bankininkams už pagalbą. Kreditoriams surengus aukcionų imitacijas, 1,5–2 mlrd. JAV dolerių įvertintos nuosavybės akcijos buvo „parduotos“ ir taip saujelė jaunų finansininkų tapo oligarchais.

Kaip tuometis Čiubaiso ir jo komandos patarėjas, aš sakiau, kad „paskolos už akcijas“ iškraipys privatizacijos procesą ir atrodys, kad Jelcinas specialiai leido praturtėti nedidelei verslo ryklių grupei iš esmės už grašius parduodamas svarbias akcijas. Vėliau Čiubaisas pripažino, kad ta schema buvo „banditų kapitalizmas“,  bet ji buvo būtina siekiant nebegrįžti į „banditų komunizmą“.

Paskolos už akcijas Rusijos privatizacijos procese įgijo mitinę reikšmę užgoždamos masinę tūkstančių kitų įmonių privatizaciją, už kurią buvo atsakingas Čiubaisas. Tačiau tikra tragedija Rusijai tapo Čiubaiso remiamas Putino iškilimas – netrukus Putinas vėl konsolidavo įmonių kontrolę – šįkart perimdamas ją į savo rankas.

1999 m. paliegęs Jelcinas atsistatydino dar nesibaigus jo antrajai kadencijai ir savo įpėdiniu paskyrė Putiną, buvusį Federalinės saugumo tarnybos (FSB – KGB įpėdinės) vadovą, kuris dirbdamas Sankt Peterburgo mero pavaduotoju buvo užsitarnavęs efektyviai dirbančio reformuotojo reputaciją. Finansų rinkos plačiai palaikė Jelcino pasirinkimą, o pats Čiubaisas jį gyrė kaip „puikų sprendimą, ypač tikslų ir įžvalgų ir, be kita ko, labai drąsų.“

Tapęs prezidentu Putinas pažadėjo, kad „žodžio, sąžinės ir spaudos laisvę, teisę į privačią nuosavybę – visus šiuos pagrindinius civilizuotos visuomenės principus – valstybė patikimai saugos.“ Putinas iš tiesų kurį laiką rėmė rinkos reformas, su sąlyga, kad oligarchai nesikiš į politiką ir dalysis ekonomine nauda su juo bei jo bendrais iš saugumo sistemos. Tačiau kai Michailas Chodorkovskis – „Menatep Bank“ įkūrėjas, kuris įgijo naftos perdirbimo įmonės „Yukos“ kontrolę pagal paskolų už akcijas schemą – pademonstravo savo politines ambicijas, jis buvo įkalintas beveik dešimčiai metų, o „Yukos“ turtas vėl buvo nacionalizuotas.

Putinas atsisuko ir prieš Borisą Berezovskį – dar vieną artimą Jelcino draugą, kuris, kaip manoma, atliko svarbiausią vaidmenį įtikinant Jelciną pasirinkti savo įpėdiniu Putiną. Ir ištrėmė Billą Browderį, sėkmingai Maskvoje dirbusį amerikietį „konstruktyvų aktyvistą“ ir investuotoją, kuris dirbo su didelėmis Rusijos įmonėmis. Vėliau buvo suimtas Browderio mokesčių advokatas Sergejus Magnickis, 2009 metais miręs kalėjime. Nuo tada Browderis įsipareigojo siekti teisingumo dėl Magnickio.

Kai kurie Rusijos oligarchai susikrovė turtus iš šalies stebėdami Rusijos privatizacijos proceso peštynes. Kiti, kaip antai metalų magnatas Olegas Deripaska, liko Rusijoje, jo įtaka šalyje vis labiau menko, o jis pats aktyviai investavo į nuosavybę užsienyje. Dar kiti, kaip bankininkai Michailas Fridmanas ir Piotras Avenas, atsisakė verslo Rusijoje, tačiau tikriausiai buvo priversti pasidalyti turima nuosavybe ar turtais su Putinu ir kitais vyriausybės „gynėjais“. Visi trys turi užsienio pilietybę. Tie, kurie, kaip Berezovskis, atvirai stojo prieš Putiną, mirė paslaptingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, aktyvūs politiniai oponentai, kaip antai Borisas Nemcovas, kuris 2015 m. buvo nužudytas netoli nuo Kremliaus.

Tiems keliems verslininkams, kurie verslą susikūrė nuo nulio, Putinui atėjus į valdžią užteko proto viską parduoti ir išvažiuoti iš Rusijos. Vladimiras Gusinskis – 1989 m. mano pirmas draugas tarp Rusijos verslininkų – įkūrė pirmą nepriklausomą Rusijos žiniasklaidos kanalą NTV, bet 2001 m. jį pardavė valstybės kontroliuojamam „Gazprom“ ir su šeima emigravo į Izraelį. Dabar NTV yra vienas pagrindinių Putino ruporų. 

Panašu, kad daugelis turtingų, turto užsienyje turinčių rusų – tiek patys ko nors pasiekę verslininkai, tiek apsukrūs artimų Jelcino draugų kapitalizmo naudos gavėjai – trokšta, kad visuomenė už Rusijos ribų juos priimtų. Daugelis nemažai investavo Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur filantropiniame muziejų, filharmonijų ir kitų kultūros institucijų žvaigždyne jie tapo ryškiomis žvaigždėmis.

Atrodo, kad nė vienas jų neturi įtakos Putinui ir dar mažiau gali jį kontroliuoti. Priešingai, Putinas kelia nuolatinę grėsmę jų turtui ir saugumui. Užuot juos juodindami ir įvedinėdami jiems sankcijas Vakarų lyderiai daugiau išloštų užtikrindami tokiems žmonėms (ir jų buvusiam globėjui Čiubaisui) sąlygas jaustis pakankamai patogiai, kad jie pasakytų viską, ką žino apie tai, kur iš tiesų galėtų būti Putino pinigai.

Komentaro autorius - Danielis J. Arbessas, „Xerion Investments“ vadovas

P.S. autorius buvo Pasaulio banko bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko Anatolijaus Čiubaiso konsultantas dėl Rusijos privatizacijos programos  

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 3

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 55

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku