D. Gedvilas. Dilema išgaravo: statybų sektoriaus laukia esminė transformacija

Publikuota: 2022-04-05
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Žaliavų kainų ir tiekimo beprotybė tęsiasi trečius metus. Tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje tradicinių statybinių medžiagų rinka, regis, pasiekė agonijos stadiją. Todėl tai, ką jau kurį laiką buvo galima perskaityti Europos Žaliojo kurso vizijoje, prasidėjęs karas paguldė prieš akis. Plieną ir betoną statyboje keis organinės medžiagos. Ne vien dėl tvarumo tikslų. Ekonomiškai efektyvios alternatyvos tiesiog nebelieka.

Kembridžo universiteto vertinimu, pastatai ES yra atsakingi už „50% visų išgaunamų medžiagų, 42%   galutinio energijos suvartojimo, 35 šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir 32% atliekų srautų“. Panašios procentinės apimtys vyrauja ir visame pasaulyje. Šiais vertinimais yra grindžiami strateginiai politiniai dokumentai.

Lietuvos Vyriausybė taip pat yra įsipareigojusi, kad nuo 2024 m. visuose statomuose visuomeniniuose pastatuose organinės, tvarios medžiagos turės sudaryti bent 50%. Taigi jei tikslas realus ir pamatuotas, laikas kalbėti apie strateginę ir daugelį valstybės viešojo gyvenimo sričių apimančią statybų sektoriaus transformaciją.

Dar prieš keletą mėnesių būtų tekę kalbėti vien apie tai, kad sektoriuje dominuojančios tradicinės statybinės medžiagos, nors ir vertinamos dėl savo našumo ir stiprumo savybių, reikšmingai prisideda prie neigiamų klimato kaitos padarinių. Vien plieno ir betono gamyba lemia apie 8% CO2 emisijų pasaulyje. Tačiau dabar ant stalo tenka dėti dar stipresnį argumentą. Užsidariusios Rytų rinkos plieno ir betono tiekimą komplikuoja taip, kad ant pjedestalo kyla organinės medžiagos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Skandinavija ir didžiosios Vakarų Europos rinkos šį sprendimą turi ir taiko jį jau kurį laiką. Naujuoju betonu ir plienu ten tapo inžinerinė mediena. Ji tampa panacėja transformacijai, kurią neišvengiamai turės patirti tradicinis statybų sektorius.

Technologijų išsivystymas ir darni gavyba leidžia medienai lyderiauti tvariausių statybos medžiagų sąraše. Kalbėti galima ne tik apie tvarumą, bet ir kitus šios medžiagos pranašumus. Konstrukciniai sprendimai iš medienos nenusileidžia tvirtumu, yra pigesni, keliskart lengvesni, atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus ir kuria emocinei bei fizinei sveikatai palankesnę aplinką.

Norvegijoje 90% individualių ir 30% naujos statybos daugiabučių namų yra tvarūs. Suomijoje ir Švedijoje pasirinkimas statyti individualų būstą iš tvarių medžiagų siekia 80%. Medinės konstrukcijos dominuoja ir JAV – jos pasirinktos 90% naujai kuriamų projektų.

Šiose šalyse statybų bendrovės ir architektai mato medieną kaip tvarią ir patvarią statybinę medžiagą, kuri gali ženkliai sumažinti taršą. Tai patvirtina tie patys moksliniai tyrimai – kitas statybines medžiagas keičiant mediena, CO2 emisijos statybų sektoriuje mažėja iki 80%.

Aiškiai matydama globalų gamybos potencialą, Lietuvos medienos apdirbimo ir baldų pramonė toliaregiškai prasiruošė iš anksto ir dar pernai metų pradžioje prabilo apie gamybinių pajėgumų plėtrą, kad būtų pajėgi patenkinti didžiųjų pasaulio rinkų poreikį inžinerinės medienos segmente.

Jau dabar aišku, kad netolimoje perspektyvoje šalyje bus gaminamas pilnas spektras konstrukcinių medžiagų, apimantis ne tik laikančiąsias medžiagas, bet ir medienos drožlių plokštes, dvitėjines sijas (I-joist), sluoksninę lukštų medieną (LVL), klijuotą sluoksninę medieną (glulam) ir kryžmai sluoksniuotą medieną (CLT). Taip pat ir surenkamus komponentus – perdangas ir sienų skydus. Tokia priemonių kompleksija globaliu mastu yra gana unikali.

Taigi Lietuva turi galimybę ne tik prisitaikyti prie kintančių sąlygų, bet ir atrado galimybę sukurti pasaulinį standartą: produktą, kuris taptų kokybės ir patikimumo ženklu tarptautinėje rinkoje. Kriterijai yra aiškūs: konstrukcijos turi būti tvarios ir atlaikyti apkrovas. Taip pat – užtikrinti garso izoliaciją, geras šilumines savybes bei gaisro saugą.

Suvokiant tai, kad susivienijus verslo, mokslo ir organizacijų pajėgoms, galime tapti tvarių statybos konstrukcijų globaliu eksporto epicentru, pakeliui reikia atsakyti į esminį klausimą: ar Lietuvai pakaks tik globalaus eksporto epicentro epiteto?

Jei visgi norime žengti ta pačia kryptimi, kaip lyderystę rodančios valstybės, ir pasirūpinti tvarumu bei ekonomiškai efektyviais sprendimais savame kieme, tuomet laikas pagalvoti dėl naujų kompetentingų specialistų rengimo, architektų, inžinierių ir statybos specialistų paruošimo, teisinės bazės adaptavimo, rinkos dalyvių sudominimo nauja perspektyva ir kitų aktualių klausimų. Proveržiui pasiekti yra būtina, kad skirtingi sektoriai suprastų pokyčio poreikį, turėtų ryžto persitvarkyti ir link bendro tikslo judėtų lygiagrečiai, taigi, bendradarbiautų.

Taigi griežtėjant Europos tonui, artėjant ambicingų Lietuvos tikslų terminui ir iš esmės nebeliekant alternatyvos dėl tradicinių statybinių medžiagų, belieka laukti ryžtingesnių ne tik verslo, bet ir valstybės žingsnių.

Komentaro autorius - Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas  

 

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 5

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 6

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku