Nina L. Chruščiova. Putino karas sužlugdys Rusiją

Publikuota: 2022-04-04
AP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
AP / „Scanpix“ nuotr.
Niujorko „The New School“ universiteto tarptautinių reikalų profesorė

Niūrus sovietų laikų anekdotas šiandien ukrainiečiams tikriausiai skamba pernelyg tikroviškai. Prancūzas sako: „Į darbą važiuoju autobusu, bet norėdamas pakeliauti po Europą sėdu į savo „Peugeot“. Rusas atsako: „Mes irgi turime nuostabią viešojo transporto sistemą, bet kai vykstame į Europą, sėdame į savo tankus“.

Tas anekdotas pasirodė 1956 m., kai Nikita Chruščiovas įsakė tankams važiuoti į Budapeštą, siekdamas nušalinti Vengrijoje kilusią antisovietinę revoliuciją ir vėl tapo populiarus 1968 m., kai Leonidas Brežnevas nusiuntė tankus į Čekoslovakiją numalšinti „Prahos pavasario“. Tačiau, kai 1989 m. Michailas Gorbačiovas nusprendė nesiųsti tankų ar karių į Vokietiją išsaugoti Berlyno sienos, atrodė, kad šis sąmojis jau atgyveno. Tačiau jeigu prezidentas V. Putinas mus ko nors išmokė, tai to, kad negalime tikėti dabartimi ir kad Rusijos ateičiai svarbiausia yra praeitis.

Putinui praeitis, kuri rūpi labiausiai, yra ta, kurią išaukštino rašytojas disidentas ir Nobelio premijos laureatas Aleksandras Solženycinas: laikai, kai slavų tautos buvo vieningos su ortodoksų krikščionių Kijevo Rusios karalyste. Jos širdyje buvo Kijevas, todėl Ukraina tapo labai svarbi Putino slaviškojo pasaulio vizijai.

Tačiau Putinui karas Ukrainoje reiškia Rusijos išsaugojimą, o ne tik jos išplėtimą. Kaip neseniai aiškiai pasakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Rusijos lyderiai tiki, kad jų šalis dalyvauja „žūtbūtiniame mūšyje, kad neišnyktų iš pasaulio geopolitinio žemėlapio.“ Toks požiūris atspindi seną Putino maniją sekant kitų filosofų emigrantų, kaip antai Ivano Iljino ir Nikolajaus Berdiajevo, darbais, kurie rašė apie kovą už euroazijietiškos (rusiškos) sielos kovą prieš atlanticistus (Vakarus), norinčius ją sunaikinti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Vis tik atrodo, kad Putinas ir jo neoeuroazijiečiai tiki, kad raktas į pergalę yra sukurti tokį režimą, kokio tie antibolševikiniai filosofai labiausiai nekentė – tokį, kuriam vadovautų saugumo pajėgos. Policinė valstybė atlieptų kito Putino didvyrio viziją – Jurijaus Andropovo, KGB vado, tapusio SSRS generaliniu sekretoriumi.

Tiek 1956, tiek 1968 m. Andropovas pirmasis pasisakė už tai, kad būtų siunčiami tankai. Buvo įsitikinęs, kad siekiant užbėgti už akių NATO ir CŽV vykdomam SSRS žlugimui, reikia sutriuškinti sovietų režimo opoziciją. Tai labai panaši logika, kuri šiandien taikoma Ukrainoje – jei tai galima vadinti logika. Šiandieninė kova siekiant „išgelbėti Rusiją“ atrodo tėra vieno žmogaus lakios vaizduotės vaisius.

Yra pagrindo tikėti, kad aukščiausio rango Rusijos pareigūnai turi galimybę pasisakyti apie karą Ukrainoje. Lavrovas teikia vienas kitam prieštaraujančius paaiškinimus ir tikslus. Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina netrukus po invazijos pradžios mėgino atsistatydinti, bet Putinas atsisakė priimti jos atsistatydinimą.

Kalbant apie Rusijos Federalinę saugumo tarnybą, atrodo, kad jos operacinės informacijos departamentas buvo atsakingas už tai, jog Putinas gautų tokį Ukrainos naratyvą, kokį jis norėjo girdėti – Rusijos broliai slavai yra pasirengę, kad juos išvaduotų nuo nacių kolaborantų ir Vakarų marioniečių, kurie vadovauja jų vyriausybei. Jiems tikriausiai niekada netoptelėjo, kad remdamasis šia informacija Putinas lieps įsiveržti į Ukrainą – žengti žingsnį, kuris akivaizdžiai prieštarauja Rusijos interesams. Tačiau jis tai padarė ir šiai operacijai nepavykus pagal turimas žinias apie 1.000 darbuotojų prarado darbą.

Darbus prarado ne tik FSB, bet ir karininkai, kurie rodos taip pat iš esmės buvo laikomi nežinioje dėl to, ar, kada ir kodėl įvyks invazija. Gynybos ministras Sergejus Šoigu – ilgiausiai dirbantis šios vyriausybės narys – iš esmės dingo iš visuomenės akiračio, paskatindamas spėliones, kad Putinas galėjo suplanuoti šį karą su savo kolegomis buvusiais KGB pareigūnais, o ne su kariuomenės vadovybe.

Kad ir kaip prasidėjo, karas tikriausiai baigsis vienu iš keturių būdų. Rusija gali perimti dalies arba visos Ukrainos kontrolę, bet tik trumpam. Rusijos kariuomenės pastangos įgyti Ukrainos miestų kontrolę ir išlaikyti kontrolę viename dideliame mieste, kurį ji užėmė, aiškiai rodo, kad ji negali išlaikyti ilgalaikės okupacijos. Galima prisiminti pražūtingą sovietų karą Afganistane, kuris paspartino SSRS žlugimą.

Antrajame scenarijuje Ukraina sutinka pripažinti, kad Krymas, Doneckas bei Luhanskas yra Rusijos teritorijos, ir Kremliaus propagandos mašina gali imtis kepti istorijas apie „išlaisvintus“ ukrainiečius. Tačiau net Putino režimui paskelbus pergalę, Rusija viso pasaulio akyse liks parijumi, o jos ekonomika nuolat patirs sankcijų smūgius, iš šalies pasitrauks šimtai pasaulinių įmonių ir bus vis mažiau jaunimo.

Trečiajame scenarijuje vis labiau nusivylimo slegiamas Putinas panaudos Ukrainoje branduolinius ginklus. Kaip neseniai įspėjo Dmitrijus Medvedevas, buvęs prezidentas, šiuo metu einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, Rusija yra pasirengusi smogti priešui, kuris naudojo tik įprastus ginklus. Kremliaus propaganda neabejotinai tai pateiks kaip pergalę ir labai tikėtina, kad paminės 1945 m. JAV subombarduotą Hirošimą ir Nagasakį kaip precedentą naudojant branduolinius ginklus karui užbaigti – ir kaip įrodymą, kad bet kokia Vakarų kritika buvo veidmainiška.

Paskutiniame scenarijuje JAV prezidento Joe Bideno noras išsipildo – Putinas nušalinamas nuo valdžios. Turint omenyje, kad Rusijoje nėra karinių perversmų tradicijos, tai labai menkai tikėtina. Net jei tai nutiktų, Putino sukurta sistema niekur nedingtų, nes ją palaikytų buvusių KGB kolegų ir kitų vadinamųjų saugumo silovikų gauja, kurią Putinas ugdė du dešimtmečius. Nors užsienio avantiūrizmas galėtų sumažėti, rusai liktų izoliuoti ir engiami. Galų gale FSB gal ir netikėjo, kad ateis karas, bet noriai pasinaudojo Putino „specialiąja karine operacija“ kaip galimybe įgyvendinti ribojamąsias priemones ir užtikrinti visišką visuomenės kontrolę. 

Užpuldamas kitą Europos šalį Putinas peržengė ribą, nubrėžtą po Antrojo pasaulinio karo, ir pakeitė pasaulį. Tačiau jis taip pat pakeitė ir Rusiją – iš veikiančios autokratijos ji virto stalinistine diktatūra, šalimi, kuriai būdingos žiaurios represijos, nesuvokiama savivalė ir masinis protų nutekėjimas. Nors dar neaišku, kaip seksis Ukrainai, Europai ir likusiam pasauliui po to, kai šūviai nutils, Rusijos rezultatas pernelyg akivaizdus: jos ateitis tokia pat tamsi, kaip ir tamsiausia jos praeitis.

Komentaro autorė – Nina L. Chruščiova, Niujorko „The New School“ universiteto tarptautinių reikalų profesorė 

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.  

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 8

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui 1

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 13

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku