M. Krahe. Kaip Vakarai sudarė sąlygas karui Ukrainoje

Publikuota: 2022-04-03
Mariupolis.
„Reuters“/ „Scanpix“ nuotr.
svg svg
Mariupolis. „Reuters“/ „Scanpix“ nuotr.
Duisburgo-Eseno socialinės ekonomikos instituto tyrimų bendradarbis

Priešingai Rusijos prezidento V. Putino tvirtinimams ir politologų, tokių kaip Johnas Mearsheimeras, įsitikinimams, ne NATO plėtra buvo Rusijos invazijos į Ukrainą priežastis. Ir ne staigus V. Putino krytis į nelogiškumą, nors Rusijos prezidentas transliavo iredentistines tendencijas seniai, nuo pat kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje 2007-aisiais. Parankiausias sąlygas Rusijos invazijai sudarė Europos susiskaldymas ir dvilypumas, palikę tuštumą ten, kur turėjo būti parengta strategija.

Varžytuvės dėl Ukrainos prasidėjo 2008 m. pradžioje. Sukilus naftos kainoms ir įsitvirtinus V. Putino viešpatavimui, Rusija ėmė gręžtis į artimąjį užsienį. Vasarą pradėtas karas Gruzijoje parodė Kremliaus ryžtą ir ambicijas, tačiau Ukraina visuomet buvo strateginis prizas. Tuo pačiu metu, pristatę Europos Sąjungos Rytų partnerystę ir JAV skatinant teikti paraiškas stoti į NATO, Vakarai ėmėsi priemonių įtraukti Ukrainą į savo orbitą.

Nuo tos akimirkos tapo tikėtina, kad įtampa dėl Ukrainos tik stiprės. Kitus 14 metų ES ir jos narės vykdė pavojingai painias iniciatyvas. Negebėjimas suderinti teisinę, saugumo ir finansų politiką sukūrė kontekstą, kuriame karas tapo įmanomas.

Teisės srityje ES vykdė pritraukimo strategiją. Per Rytų partnerystę ES skatino lėtą, tačiau nuoseklią Ukrainos teisinės, politinės ir ekonominės santvarkos artėjimą Europos standartų link. Aiškiai demonstruodama savo geopolitinius ketinimus ES akcentavo, kad Ukraina turės rinktis Briuselį arba Maskvą: ir stoti į Eurazijos ekonominę sąjungą, ir pasirašyti stojimo sutartį su ES nepavyks.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Saugumo politikos srityje, priešingai, viešpatavo susiskaldymas. Jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Lenkija seniai pritarė Ukrainos stojimui į ES, tam priešinosi Vokietija, Prancūzija ir Italija. Pradedant NATO viršūnių susitikimu Bukarešte 2008 m. balandį ir baigiant mokymo bei tiekimo misijomis po Rusijos invazijos į Krymą 2014-aisiais Vakarai nepaliaujamai siuntė painius signalus. Jie buvo pernelyg silpni, kad atgrasytų Rusiją, tačiau sykiu pernelyg grėsmingi, kad Kremlius nekreiptų jokio dėmesio. Dviprasmiškumas tapo terpe eskalacijai.

Neaiškumas vien dėl saugumo gal ir nebūtų tapęs lemiamu, jeigu Europa būtų papildžiusi teisinį požiūrį veiksmingai įgyvendinama finansine strategija. Ekonomiškai ir finansiškai stabili Ukraina galbūt būtų galėjusi priartėti prie ES orbitos tiek, kad stojimas į NATO būtų tapęs drąsus, tačiau įmanomas, o gal net ir nebūtinas. Vidinių neramumų, pilietinio karo, o su juo ir progos Rusijos invazijai galėjo ir nebūti.

Tačiau nutiko priešingai. Buvo du kritiniai momentai, kai Ukrainai labiausiai reikėjo finansinės pagalbos, ir Europa paliko ją tuščiomis rankomis.

Pirma, kaip ir didžioji Rytų Europos dalis, Ukraina nesulaukė didelio dėmesio per 2008 m. pasaulinę finansų krizę. Pusė ukrainiečių visų iki krizės paimtų paskolų buvo išduotos užsienio valiuta, tad dolerių arba eurų apsikeitimo sandorių linija būtų smarkiai padėjusi užkirsti kelią finansinei griūčiai. Nors JAV suteikė dolerių apsikeitimo sandorių liniją Meksikai, euro zona nesiteikė ištiesti panašios pagalbos rankos net ES narėms Lenkijai ir Vengrijai, ką ir kalbėti apie Ukrainą.

Desperatiškai stokodama dolerių ir eurų, Ukraina neturėjo kitos išeities, tik kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą ir imtis taupymo priemonių. Tai lėmė 15% BVP krytį, 22% infliaciją ir neslūgstančią krizę Ukrainos plieno pramonėje, kuri padėjo prorusiškų pažiūrų Viktorui Janukovyčiui 2010 m. laimėti prezidento rinkimus. V. Janukovyčius iškart kreipėsi finansinės pagalbos į Kremlių ir už pratęstą Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazės Kryme nuomos Rusijai sutartį gavo 30% nuolaidą rusiškoms dujoms.

Antra, 2013 m. Ukraina patyrė stiprų šoką dėl JAV pinigų politikos griežtinimo pasaulinių padarinių. Kai tuometis Federalinio atsargų banko pirmininkas Benas Bernanke davė ženklą mažinti banko kiekybinio skatinimo programą, doleriai iš besivystančios rinkos ekonomikos šalių grįžo į JAV. Ukrainos skolinimosi sąnaudos šoktelėjo nuo 7–8% iki daugiau negu 11%. Tuo pačiu metu, stebėdamas, kaip Ukraina artėja prie ES teisinės santvarkos, V. Putinas įvedė sankcijas eksportui iš Ukrainos, kurios prasidėjo nuo dabar keistai atrodančio „šokolado karo“. 2013-ųjų pabaigoje Ukrainai grėsė nemokumas ir recesija.  

Pamačiusi progą, Rusija pateikė Ukrainai strateginį pasiūlymą: 12 mlrd. USD subsidijų ir ekonominių išmokų per metus, jeigu šalis išsižadės stojimo sutarties, arba sankcijų griežtinimas, jeigu V. Janukovyčius pasirašys paktą.

Europos ekonomikos ir finansų ekspertai nesuvokė nei Rusijos ketinimų rimtumo, nei Ukrainos keblios padėties. Vokietijos pareigūnų vertinimu, Rusijos sankcijų poveikis tesiekė kuklius 3 mlrd. USD per metus, tik menką dalelę Ukrainos nurodyto, be abejonės, strategiškai išpūsto skaičiaus – 160 mlrd. USD per metus. Ignoruodama akis badančius faktus ir savo šykštumo geopolitinius padarinius ES pateikė pasiūlymą – 610 mln. Eur (670 mln. USD), mažiau negu dešimtąją dalį Rusijos siūlomos paramos.

Spaudžiamas Kremliaus ir nesulaukdamas svarios ES paramos, V. Janukovyčius atsisakė stojimo sutarties, sutiko su papildomomis Rusijos nuolaidomis už dujas ir priėmė papildomą lengvatinę 15 mlrd. USD paskolą. Tai irgi galėjo nelemti karo, jeigu Europa būtų visiškai atstūmusi šalį. Tačiau kol V. Janukovyčius bandė apeiti Europos finansinį šykštumą, Ukrainos žmones papirko ES teisinis patrauklumas.

Galima diskutuoti, ar tuo metu drąsus finansinis pasiūlymas būtų buvęs realistiškas, atsižvelgiant į ES vidinį susiskaldymą ir korupciją Ukrainoje. Kad ir kaip būtų, susitvenkusios prieštaros pratrūko Euromaidano protestais, kuriais buvo išvarytas V. Janukovyčius, tačiau sykiu nutiestas kelias Rusijos Krymo aneksijai, įsiveržimui į Donbaso regioną Rytų Ukrainoje ir šiandieniniam karui. Kaip santūriai suformulavo tuometis Europos Parlamento prezidentas Martinas Schulzas, „manau, mes nepakankamai įvertinome vidaus politinę situaciją Ukrainoje“.

Europos pasiūlymas Ukrainai buvo patrauklus teisiškai, prieštaringas kariniu požiūriu ir menkas finansiškai. Jis buvo pernelyg ekspansyvus, kad Rusija jaustųsi nevaržoma, pernelyg silpnas gynybos aspektu, kad užtikrintų veiksmingą atgrasymą, ir pernelyg šykštus, kad permainingi Ukrainos elito atstovai nenukryptų nuo ES kelio, kai tai buvo svarbiausia. Neturint bendros strategijos, toks Europos požiūris pasirodė esąs garantuotas nesėkmės receptas.

 

Komentaro autorius -  Maxas Krahe, Duisburgo-Eseno socialinės ekonomikos instituto tyrimų bendradarbis  

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Statybą stabdo ne verslas 6

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku