A. Skinulis. Tvarumas, kuris apsimoka

Publikuota: 2022-04-01 11:27
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Aplinkos apsaugos instituto vadovas

Tvarumas sukelia daug triukšmo ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Yra daug ataskaitų, krypčių, vertinimų ir skirtingų ekspertų įžvalgų, nes kiekvienas tvarumą supranta skirtingai: vieni jį supranta kaip gamtą, kiti – kaip socialinę atsakomybę ar abu kartu. Tačiau norint sukurti iš tiesų tvarų verslą neužtenka tiesiog pasirūpinti formalia atitiktimi. Tvarumą privalu integruoti į kiekvieną veiklos žingsnį – jis turi tapti neatsiejama veiklos strategijos dalimi.

Aplinkos apsaugos instituto ekspertų požiūriu, tvarumas apima tris pagrindinius dalykus: verslą, žmogų ir gamtą. Verslas daro bene didžiausią įtaką visuomenei.

Verslas – pelno siekianti organizacija, todėl tvarumas pirmiausia turi apsimokėti verslui finansiškai, duoti naudos darbuotojams, visuomenei ir gamtai. Jei į tvarumą žiūrime kaip į dalyką, kuris visiems apsimoka, tada tvarumo strategijos taikymas duoda labai gerus rezultatus. „Harvard Business Review“ duomenimis, investicijų į taršos mažinimą grąža gali siekti 88%. Tvari veikla taip pat sumažina kapitalo kainą, pagerina našumą ir padidina akcijų kainas bei leidžia brangiau įkainoti parduodamus produktus. Žmonės daug mieliau renkasi tvariai sukurtus produktus net ir tuo atveju, jei jie kainuoja daugiau.

Visgi, vartojančios visuomenės poreikiai labai greitai keičiasi: tai, kas vakar itin tiko, šiandien jau gali netikti. Kai esame pasiryžę labiau palaikyti aplinkos apsaugos iniciatyvas ir daugiau vartoti tvarius produktus, verslas prie to prisitaiko ir juos gamina. Ir, jei klausiame, ar reikia investuoti į tvarumą dabar, tai tikrai taip, nes investicijos į tvarumą apsimoka.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslas, aišku, turi ir kitų iššūkių, pavyzdžiui, žmogiškųjų resursų ir darbuotojų kaitą, kuri labai brangiai kainuoja. Įmonės, kurios diegia tvarius sprendimus, gali pasigirti didesniu darbuotojų produktyvumu, 55% geresne darbuotojų savijauta ir daugiau nei trečdaliu didesniu darbuotojų lojalumu.

Tvarumas, kuris apsimoka

„Tvarumas, kuris apsimoka“ strategija apima tris esminius dalykus: padeda siekti įmonėms pelno, duoda naudos visuomenei ir aplinkai, gamtai. Tvarūs sprendimai yra svarbūs tiek dėl įmonės pajamų, tiek dėl jos darbuotojų. Yra daugybė pavyzdžių, kodėl tvarūs sprendimai jau šiandieną ekonomiškai yra naudingesni už netvarius sprendimus.

Nenuginčysi, kad verslininkai geriausiai žino, kaip daryti verslą. Visgi, bendrovių vadovams vis dar reikia papildomų žinių, inovacijų kuriant tvarų verslą. Kadangi tvarumas konkurencinėje aplinkoje vis daugiau turi ir turės svarbesnį vaidmenį, į tvarumą reikėtų žiūrėti ne kaip į kokią naštą, o kaip į papildomą pagalbininką įgyvendinant verslo strategiją ir integruojant tvarumo priemones į įmonės veiklas bei kuriant pridėtinę vertę.

Tvarumas nėra atskira priemonė ar veikla – toks verslo požiūris yra klaidingas. Reikėtų taip pat atsisakyti padrikų tvarumo iniciatyvų ir paskirti vieną asmenį iš įmonės ar šalies, kuriam gultų atsakomybė už tvarumo strategijos ir jos priemonių įgyvendinimą bendrovėje. Tačiau praktikoje dar apstu pavyzdžių, kuomet atsakingu už tvarumą tampa rinkodaros, viešųjų ryšių ar žmogiškųjų išteklių specialistas.

Tvarūs sprendimai turi būti integruoti į kiekvieną įmonės veiklos procesą. Profesionaliai parengta ir ištisus metus vykdoma tvarumo strategija duoda gerą rezultatą jau pirmaisiais metais, o vėliau galima džiaugtis dar geresniu rezultatu. Tai nėra vienos dienos įdirbis ir į tai reikia žiūrėti kaip į ilgalaikį procesą.

Geri ir blogi tvarumo pavyzdžiai

Žmogaus veikla turi pastebimą įtaką aplinkai, kurioje jis gyvena, ir tai yra neišvengiama. Ekonomika gyvuoja, nes mes gaminame, vartojame, teikiame paslaugas, vykdome išradimus – taigi, žmogaus įtaka planetai tik didėja. Ir tikrai nereikia gyventi iliuzijomis, kad padarysime tokį pokytį, jog ateityje turėsime nulinį poveikį aplinkai. Tačiau žmogaus pareiga ir užduotis yra daryti kuo mažesnę įtaką aplinkai, t. y., kad mūsų veikla būtų kuo tvaresnė ir netgi siekti, kad iš to nulinio taško išeitume į pliusą aplinkai. Pavyzdžiui, žemės ūkis ir mėsos pramonė turi ganėtinai neigiamą poveikį aplinkai, tačiau juk neatsisakysime maisto. Tačiau žemės ūkis ir gali būti tvarus perduodant mėšlą biodujų gamybai, atsakingai tręšiant ir pan. Galima atsisakyti greitosios mados ir drabužius dėvėti kuo ilgiau, dėvėti tvarius drabužius, kuriuos lengva perdirbti.

Beje, kalbėdami apie drabužių madą neretai susiduriame su žaliuoju smegenų plovimu (anlg. Greenwashing), kai padarius nedaug pokyčių jau kalbama apie tai, kad tampame tvaresni. Neužtenka drabužių gamyboje naudoti mažiau chemikalų, būtina į visą veiklą integruoti žaliąją energetiką, tiekimo grandines, partnerius ir vartotojus. Kai visų procesų grandinė yra gerai apgalvota, sukurta strategija gali būti dar tvaresnė, nors savo prigimtimi greitosios mados drabužių gamyba yra tarši.

Taigi, sprendimai, kurie skatina ne tik mažiau vartoti, bet ir pakartotinį naudojimą, perdirbimą, tvarią gamybą, konkurencingo atlyginimo darbuotojams mokėjimą ir panašiai yra geras tvarumo pavyzdys. Pakartotinis išteklių naudojimas, ar kalbėsime apie drabužius, ar elektronikos gaminius neabejotinai turi itin teigiamą poveikį visai aplinkai.

Kaip būti tvariam savo biure?

Pradėkime nuo įvertinimo, kokią energiją (žalią ar ne), transportą (elektra ar vidaus degimo varikliu varomą) naudojame savo veikloje. Elektrinis transportas jau dabar yra ekonomiškai naudingesnis, nei tradicinė transporto priemonė. Sudarykite galimybę darbuotojams, klientams įkrauti elektromobilį prie darbo. Tai ypač aktualu, jei gyvename daugiabutyje.

Judantiems link tvarumo, aktualūs ir kiti klausimai. Pavyzdžiui, ar biure naudojami baldai yra labai pigūs ir trumpai tarnaujantys ar atvirkščiai – pagaminti iš ilgaamžių medžiagų? Ar sudarome darbuotojams galimybę darbe rūšiuoti ne tik plastiką, popierių, stiklą, bet ir atnešti į biurą senus smulkius elektronikos įrenginius bei naudotas baterijas?

Tai, ką darbuotojai patiria darbe parsineša į namus, pasidalina su artimaisiais, draugais ar kaimynais. Dėl to tvarumo iniciatyvų skatinimas ir visų darbuotojų, partnerių, klientų įtraukimas yra itin svarbus. Ir ne tvarumo ataskaita turi būti svarbiausia, o realūs žingsniai, kuriantys tvarumą organizacijoje.

Kai įmonės vadovas supranta tvarumo svarbą, tuomet visas procesas juda greitai. Džiugu, kad požiūris Lietuvoje į tvarumą keičiasi ir toms įmonėms, kurios nepriima tvarių sprendimų, bus sunkiau konkuruoti rinkoje, gyventojai į tai reaguos neigiamai ir verslas turės tam tikrų sunkumų. Tvarumo diegimą organizacijoje turbūt galima būtų palyginti su skaitmenizavimu, kuris tapo neišvengiamas kasdienybėje.

Kai verslas nemato ekonominės naudos, traukinys nevažiuoja. Dėl to verslui patarčiau pirmiausia įsivertinti tvarumo naudą ir pamažu judėti pirmyn.  

Komentaro autorius - Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto vadovas 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 55

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku