A. Skinulis. Tvarumas, kuris apsimoka

Aplinkos apsaugos instituto ekspertų požiūriu, tvarumas apima tris pagrindinius dalykus: verslą, žmogų ir gamtą. Verslas daro bene didžiausią įtaką visuomenei.

Verslas – pelno siekianti organizacija, todėl tvarumas pirmiausia turi apsimokėti verslui finansiškai, duoti naudos darbuotojams, visuomenei ir gamtai. Jei į tvarumą žiūrime kaip į dalyką, kuris visiems apsimoka, tada tvarumo strategijos taikymas duoda labai gerus rezultatus. „Harvard Business Review“ duomenimis, investicijų į taršos mažinimą grąža gali siekti 88%. Tvari veikla taip pat sumažina kapitalo kainą, pagerina našumą ir padidina akcijų kainas bei leidžia brangiau įkainoti parduodamus produktus. Žmonės daug mieliau renkasi tvariai sukurtus produktus net ir tuo atveju, jei jie kainuoja daugiau.

Visgi, vartojančios visuomenės poreikiai labai greitai keičiasi: tai, kas vakar itin tiko, šiandien jau gali netikti. Kai esame pasiryžę labiau palaikyti aplinkos apsaugos iniciatyvas ir daugiau vartoti tvarius produktus, verslas prie to prisitaiko ir juos gamina. Ir, jei klausiame, ar reikia investuoti į tvarumą dabar, tai tikrai taip, nes investicijos į tvarumą apsimoka.

Verslas, aišku, turi ir kitų iššūkių, pavyzdžiui, žmogiškųjų resursų ir darbuotojų kaitą, kuri labai brangiai kainuoja. Įmonės, kurios diegia tvarius sprendimus, gali pasigirti didesniu darbuotojų produktyvumu, 55% geresne darbuotojų savijauta ir daugiau nei trečdaliu didesniu darbuotojų lojalumu.

Tvarumas, kuris apsimoka

„Tvarumas, kuris apsimoka“ strategija apima tris esminius dalykus: padeda siekti įmonėms pelno, duoda naudos visuomenei ir aplinkai, gamtai. Tvarūs sprendimai yra svarbūs tiek dėl įmonės pajamų, tiek dėl jos darbuotojų. Yra daugybė pavyzdžių, kodėl tvarūs sprendimai jau šiandieną ekonomiškai yra naudingesni už netvarius sprendimus.

Nenuginčysi, kad verslininkai geriausiai žino, kaip daryti verslą. Visgi, bendrovių vadovams vis dar reikia papildomų žinių, inovacijų kuriant tvarų verslą. Kadangi tvarumas konkurencinėje aplinkoje vis daugiau turi ir turės svarbesnį vaidmenį, į tvarumą reikėtų žiūrėti ne kaip į kokią naštą, o kaip į papildomą pagalbininką įgyvendinant verslo strategiją ir integruojant tvarumo priemones į įmonės veiklas bei kuriant pridėtinę vertę.

Tvarumas nėra atskira priemonė ar veikla – toks verslo požiūris yra klaidingas. Reikėtų taip pat atsisakyti padrikų tvarumo iniciatyvų ir paskirti vieną asmenį iš įmonės ar šalies, kuriam gultų atsakomybė už tvarumo strategijos ir jos priemonių įgyvendinimą bendrovėje. Tačiau praktikoje dar apstu pavyzdžių, kuomet atsakingu už tvarumą tampa rinkodaros, viešųjų ryšių ar žmogiškųjų išteklių specialistas.

Tvarūs sprendimai turi būti integruoti į kiekvieną įmonės veiklos procesą. Profesionaliai parengta ir ištisus metus vykdoma tvarumo strategija duoda gerą rezultatą jau pirmaisiais metais, o vėliau galima džiaugtis dar geresniu rezultatu. Tai nėra vienos dienos įdirbis ir į tai reikia žiūrėti kaip į ilgalaikį procesą.

Geri ir blogi tvarumo pavyzdžiai

Žmogaus veikla turi pastebimą įtaką aplinkai, kurioje jis gyvena, ir tai yra neišvengiama. Ekonomika gyvuoja, nes mes gaminame, vartojame, teikiame paslaugas, vykdome išradimus – taigi, žmogaus įtaka planetai tik didėja. Ir tikrai nereikia gyventi iliuzijomis, kad padarysime tokį pokytį, jog ateityje turėsime nulinį poveikį aplinkai. Tačiau žmogaus pareiga ir užduotis yra daryti kuo mažesnę įtaką aplinkai, t. y., kad mūsų veikla būtų kuo tvaresnė ir netgi siekti, kad iš to nulinio taško išeitume į pliusą aplinkai. Pavyzdžiui, žemės ūkis ir mėsos pramonė turi ganėtinai neigiamą poveikį aplinkai, tačiau juk neatsisakysime maisto. Tačiau žemės ūkis ir gali būti tvarus perduodant mėšlą biodujų gamybai, atsakingai tręšiant ir pan. Galima atsisakyti greitosios mados ir drabužius dėvėti kuo ilgiau, dėvėti tvarius drabužius, kuriuos lengva perdirbti.

Beje, kalbėdami apie drabužių madą neretai susiduriame su žaliuoju smegenų plovimu (anlg. Greenwashing), kai padarius nedaug pokyčių jau kalbama apie tai, kad tampame tvaresni. Neužtenka drabužių gamyboje naudoti mažiau chemikalų, būtina į visą veiklą integruoti žaliąją energetiką, tiekimo grandines, partnerius ir vartotojus. Kai visų procesų grandinė yra gerai apgalvota, sukurta strategija gali būti dar tvaresnė, nors savo prigimtimi greitosios mados drabužių gamyba yra tarši.

Taigi, sprendimai, kurie skatina ne tik mažiau vartoti, bet ir pakartotinį naudojimą, perdirbimą, tvarią gamybą, konkurencingo atlyginimo darbuotojams mokėjimą ir panašiai yra geras tvarumo pavyzdys. Pakartotinis išteklių naudojimas, ar kalbėsime apie drabužius, ar elektronikos gaminius neabejotinai turi itin teigiamą poveikį visai aplinkai.

Kaip būti tvariam savo biure?

Pradėkime nuo įvertinimo, kokią energiją (žalią ar ne), transportą (elektra ar vidaus degimo varikliu varomą) naudojame savo veikloje. Elektrinis transportas jau dabar yra ekonomiškai naudingesnis, nei tradicinė transporto priemonė. Sudarykite galimybę darbuotojams, klientams įkrauti elektromobilį prie darbo. Tai ypač aktualu, jei gyvename daugiabutyje.

Judantiems link tvarumo, aktualūs ir kiti klausimai. Pavyzdžiui, ar biure naudojami baldai yra labai pigūs ir trumpai tarnaujantys ar atvirkščiai – pagaminti iš ilgaamžių medžiagų? Ar sudarome darbuotojams galimybę darbe rūšiuoti ne tik plastiką, popierių, stiklą, bet ir atnešti į biurą senus smulkius elektronikos įrenginius bei naudotas baterijas?

Tai, ką darbuotojai patiria darbe parsineša į namus, pasidalina su artimaisiais, draugais ar kaimynais. Dėl to tvarumo iniciatyvų skatinimas ir visų darbuotojų, partnerių, klientų įtraukimas yra itin svarbus. Ir ne tvarumo ataskaita turi būti svarbiausia, o realūs žingsniai, kuriantys tvarumą organizacijoje.

Kai įmonės vadovas supranta tvarumo svarbą, tuomet visas procesas juda greitai. Džiugu, kad požiūris Lietuvoje į tvarumą keičiasi ir toms įmonėms, kurios nepriima tvarių sprendimų, bus sunkiau konkuruoti rinkoje, gyventojai į tai reaguos neigiamai ir verslas turės tam tikrų sunkumų. Tvarumo diegimą organizacijoje turbūt galima būtų palyginti su skaitmenizavimu, kuris tapo neišvengiamas kasdienybėje.

Kai verslas nemato ekonominės naudos, traukinys nevažiuoja. Dėl to verslui patarčiau pirmiausia įsivertinti tvarumo naudą ir pamažu judėti pirmyn.  

Komentaro autorius - Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto vadovas