S. Jenkinsas. Bideno diplomatijos riktas. Jis žaidžia Putino naudai

Publikuota: 2022-03-30
SIPA/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
SIPA/„Scanpix“ nuotr.
„The Guardian“ apžvalgininkas

Geležinė karo taisyklė skelbia, kad privalu suvokti, ko labiausiai trokšta priešas ir to jokiais būdais nedaryti. Vladimiro Putino invazija į Ukrainą stringa. Siekdamas ją pateisinti, Putinas melavo rusams. Jis aiškino, kad ne Ukraina, o NATO ir Vakarai siekia juos nugalėti ir jį nuversti. Ir todėl tauta privalanti remti savo prezidento kovą. Bendrai paėmus, tauta taip ir darė.

Iki šiol NATO pedantiškai stengėsi nežaisti Putino primetamo žaidimo.  NATO, kaip ir atskiros organizacijos narės, vengė aktyviomis karinėmis priemonėmis paremti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Nepaisant karo šokių, gynybos forsavimo ir entuziazmo Vakarų sostinėse, NATO drausmė buvo išlaikyta. Šis konfliktas – tai konfliktas tarp Rusijos ir jos kaimynės, kurio ištakos slypi prieštaringoje Rytų Europos istorijoje. 

Todėl pavojingiausia būtų sutikti su Putino naratyvu, pripažįstant šaltojo karo laikų antagonizmo tarp Rusijos ir Vakarų atgimimą. Moralinė ir logistinė parama Kijevui yra viena, NATO lėktuvai danguje ir batai ant Ukrainos žemės – kita. Pastaruoju atveju konfrontacija gali beatodairiškai augti ir tapti nebekontroliuojama.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Joe Bideno, Amerikos prezidento, pasisakymai. Praeitą savaitę jis atvyko į Europą kupinas karingos retorikos. Sausį jis manė, kad, jeigu Rusija pultų Ukrainą, tai būtų tik „nedidelis įsiveržimas“. Kovą jis Lenkijoje esantiems Amerikos kariams teigė, kad, „būdami čia“, jie matys, kaip drąsūs ukrainiečiai įveikia Rusiją.  Bidenas prevenciškai pareiškė, kad cheminio ginklo panaudojimo atveju Amerika „deramai atsakys“. Dar daugiau, Bidenas išvadino Putiną „skerdiku“, „negalinčiu likti valdžioje“. Taip jis sulaužė ilgą laiką galiojusią taisyklę Vakarams vengti reikalavimo keisti režimus užsienio valstybėse (išskyrus tuos atvejus, kai tokius pakeitimus inicijuoja pati Amerika). Tokios kalbos yra identiškos Bideno praeitą spalį pareikštam „įsipareigojimui“ Pekino invazijos atveju „ginti Taivaną“, kas akivaizdžiai rodo, jog Amerika atsisako ilgalaikės ir apdairios dvilypės pozicijos šiuo klausimu. 

Visais šiais atvejais Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas skubiai paneigdavo, kad Bidenas sakė tai, ką galvojo. Tačiau žala jau būdavo padaryta. Filmuoti jo pareiškimai erzina. Pirmiausia tokie kaimietiški ekspromtai sudaro įspūdį, kad žmogus ne visiškai valdo ilgą liežuvį.

Maskva transliuoja Bideno agresyvius ketinimus Rusijos žmonėms. Prancūzija ir Britanija jaučia pareigą dar kartą patvirtinti, kad nesikišiančios, tuo neišvengiamai nuvildamos ukrainiečius. Trapiai NATO vienybei pakenkta. Putinas entuziastingai pasičiumpa išsakytas mintis savo teiginiams paremti. 

Aptardamas Bideno kalbas Amerikos diplomatijos veteranas Richardas Haassas buvo nusiteikęs rimtai. „Tam tikru požiūriu, tai, kad mintys išsakytos ekspromtu, yra tik blogiau“, nes tai rodo, ką iš tikrųjų mąsto Bidenas. Be to, galima galvoti, kad Amerikos valdžia konfliktą suvokia skirtingai, o prezidentas yra didesnio karo šalininkas.  Tokiu būdu, turime pagrindines pasaulio galybes, kurioms vadovauja du vyrai, laikantys pirštus ant atominių ginklų mygtukų, tačiau akivaizdžiai nelabai suprantantys tikrovę. Tai visiškai atitinka „beprotybės“ scenarijų, kurį per XX a. didžiųjų valstybių kovą išpranašavo alarmizmo strategai.

Iš tikrųjų, Ukrainos karas pasiekė lūžio tašką: esame jo pradžios pabaigoje ir, galbūt, net jo pabaigos pradžioje. Frontuose daugiausia pato situacija. Dabar – didžiausio neapibrėžtumo laikotarpis. Ukrainos sąjungininkai suteikė tiek logistinės pagalbos, kiek išdrįso, išvengdami tiesioginio kontakto su rusais. Jie supranta, kad NATO pajėgų buvimas karo lauke pagrįstų Putino naratyvą ir padidintų neriboto eskalavimo tiek taikinių, tiek ginkluotės požiūriais, riziką. Ukraina taptų skerdynių vieta, o Europa patektų į 1914 m. domino situaciją, nulemtą sąjunginių įsipareigojimų.

Iki šiol Zelenskis ryžtingai mobilizuoja savo tautą gynybai. Jis įrodė tai, ko niekada nesuprato karo analitikai, tačiau kas paaiškėjo iš neseniai vykusių karų patirties: aukštųjų technologijų ginkluotė ir vyravimas ore negali palaužti paprastų kareivių, netgi neprofesionalių kovotojų, jeigu yra nuoširdžiai įsitikinę ir kovoja dėl savo Tėvynės. Kita vertus, dabar Zelenskis privalo būti ne mažiau ryžtingas. Jis turi derėtis dėl kompromisų, būtinų, kad Ukrainos miestai nebūtų visiškai sugriauti ir Putinas sutiktų išvesti armiją.    

Kijevo pasisakymai derybų Stambule išvakarėse rodo, kad jis suvokia tokią realpolitik. Iš esmės, Zelenskis siūlo sugrįžti prie 2015 m. Minsko-2 susitarimo. Taip de facto pripažįstamas dar labiau sustiprintas Rusijos reikalavimas, kad NATO nebesiplėstų į Ukrainą. Faktiškai, tai būtų šalies „finlandizacija“. Tačiau Minsko susitarimai numatė labai svarbią, tačiau neįgyvendintą Donbaso regiono autonomiją, kurios atsisakymas, matyt, paverstų karą nuolatiniu pragaru.

Autonomijos statusas yra kritiškai svarbus. Senieji pramoninio Donbaso rajonai per pastaruosius metus Ukrainoje buvo anarchijos židinys. Per paskutinius dešimtmečius tokie regioniniai prieštaravimai kenkė Europos valstybių stabilumui; kenkia ir dabar – Ispanijai, Prancūzijai, D. Britanijai. Centro režimai gali juos pasmerkti ir žiūrėti į separatizmą, kaip į praeities prakeiksmą. Ukraina yra visiškai neunikali, tačiau šiandien įrodo, kokią žalą gali turėti centralizmas, jeigu jis paliekamas pūliuoti. 

Konstitucinė Krymo ir Donbaso regionų autonomija – tai raktas į taiką. Šio beviltiško Europos užkampio naujoji ateitis slypi kažkur tamsiuose pereinamosios vyriausybės,  konfederalizmo ir riboto suvereniteto vandenyse. Didelė Donbaso dalis jau aštuonerius metus, nuo 2014 m., yra autonomiška ir tai tikrai galėtų būti kaina, kurią reikėtų sumokėti už taiką. Sunkiau bus nustatyti regiono ribas ir užtikrinti, kad jų bus laikomasi. Mažiausia, ko reikia šiai ant lyno balansuojančiai diplomatijai, yra tapti žaisliuku Vakarų valstybių vidaus politikoje.

Du NATO lyderiai – Bidenas ir Britanijos B. Johnsonas yra diplomatijos meno neišmanantys populistai. Abu susidurs su rinkėjų priešiškumu.  Abu blaškosi Ukrainos pasienyje ir kumščiu daužosi į krūtinę, nelyg Čerčilio mačizmo parodijos.  Pompastiškos kalbos Putinui nekenkia, tačiau sustiprina jo egzistencinį naratyvą ir paryškina pasaulinio karo kontūrus. Tai skatina Putiną netgi pralaimint nesutikti su jokios nuolaidos kaina.

Kita karo taisyklė – suteikti priešui tiltą, kuriuo jis galėtų pasitraukti. Vienu tokių tiltų yra konstitucinis kompromisas Donbase. Taip pripažįstama, kad vyksta ne Vakarų ginčas su Putinu, o Ukrainos. Ir būtent taip reikėtų elgtis didesnės taikos labui.

Komentaro autorius -  Simonas Jenkinsas, „The Guardian“ apžvalgininkas

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 5

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 6

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku