L. Collinsas. 2014 m. sunykusi ukrainiečių kariuomenė nusprendė atsinaujinti. Po 8 m. tai atsipirko

Praėjo aštuoneri metai ir dabar po Rusijos įsiveržimo, kuris prasidėjo 2022 m. vasario 24 d., Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikosi stebėtinai gerai prieš didesnę ir geriau aprūpintą rusų kariuomenę.

Atkaklų ukrainiečių pasipriešinimą lėmė keturi veiksniai. Pirmieji du – tai tikslingos 2016 m. pradėtos įgyvendinti Ukrainos vyriausybės pastangos pertvarkyti šalies kariuomenę ir milijonų dolerių verta Vakarų pagalba bei karinė įranga.

Trečias veiksnys buvo svarbūs pokyčiai Ukrainos kariuomenės mąstyme – dabar žemesnės grandies vadams karo lauke leidžiama priimti sprendimus. Dar neseniai tokiems žemesnės grandies vadams reikėjo gauti leidimą, kad galėtų keisti aukštesnio rango vadų duotus įsakymus, net jei dėl mūšio lauke pasikeitusių sąlygų tokie įsakymai tapdavo nebeaktualūs.

Paskutinis reikšmingas, ir galbūt pats svarbiausias, veiksnys yra susijęs su Ukrainos žmonėmis – šalyje susiformavo nacionalinė karinės savanorystės kultūra. Todėl buvo įkurta valstybinė organizacija, kuri suburia civilius ir rengia juos atremti karinius išpuolius.

2016–2018 m. padėjau Ukrainai pertvarkyti gynybos institucijas. Tuo metu taip pat atlikau praktinį tyrimą Gruzijoje, siekdamas ištirti 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karą. Turint omenyje to tyrimo išvadas, rusų taktika, panaudota įsiveržti į Ukrainą, tikrai nenustebino.

Nustebino ukrainiečių kariuomenė.

Plati gynybos reforma

2014 m. Ukrainos vyriausybė atliko visapusišką savo nacionalinio saugumo ir karinės gynybos patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta virtinė problemų, tiesiogiai lemiančių prastus rezultatus kovojant. Trūkumų buvo įvairių – nuo negebėjimo atremti kibernetinius išpuolius iki netinkamo medicininės pagalbos užtikrinimo. Korupcija buvo plačiai paplitusi, kariai negaudavo atlyginimų, nuolat trūko pagrindinių išteklių. Bendra logistika ir vadovavimas taip pat buvo neefektyvūs.

Kad ištaisytų tuos trūkumas tuometis prezidentas Petro Porošenko 2016 m. nurodė įgyvendinti plačią pertvarką penkiose srityse: vadovavimas ir kontrolė, planavimas, operacijos, medicina ir logistika bei profesionalus karių parengimas.

Planas buvo ambicingas ir jį buvo planuojama įgyvendinti vos per ketverius metus. Milžiniškos pastangos esant geriausioms sąlygoms, o ukrainiečiai tuo metu kovojo su rusų separatistais Donbase. Labiausiai Ukrainos pareigūnus motyvavo ir reformas skatino giliai įsišaknijusi baimė, kad Rusija gali nuspręsti įsiveržti.  Nors dar ne visos reformos buvo įgyvendintos per pastaruosius šešerius metus buvo pasiekta reikšmingos pažangos.

To įrodymas yra Ukrainos atsakas į Rusijos invaziją.

JAV karinė pagalba

Netrukus po 2014 m. Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir Rusijai pradėjus teikti pagalbą separatistams Ukrainos rytuose, JAV padidino finansinę pagalbą Ukrainai, kad paremtų jos kariuomenės pertvarką.

2014 m. Obamos administracija suteikė 291 mln. JAV dolerių dydžio paramą, o iki 2021 m. pabaigos buvo suteikusi mokymų ir įrangos iš viso už 2,7 mlrd. JAV dolerių. Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat prisidėjo rengiant Ukrainos karius Javorivo karinėje bazėje. Netrukus ši bazė tapo geriausiu mokymų centru ir skaičiuojama, kad nuo 2015 m. ten kasmet buvo mokomi penki batalionai.

2016 m. Porošenko paprašė aukšto rango gynybos konsultantų iš JAV, Jungtinės Karalystės, Lietuvos ir Vokietijos pakonsultuoti Ukrainą dėl ginkluotųjų pajėgų modernizavimo, kad iki 2020 m. jos atitiktų NATO standartus, taisykles ir pirkimo reikalavimus. Viena iš tokių NATO taisyklių buvo reikalavimas, kad kariuomenę kontroliuotų civiliai; tuo metu Ukrainos gynybos ministro pareigas ėjo aktyvioje tarnyboje esantis generolas. Kitas svarbus NATO standartas buvo užtikrinti, kad Ukraina galėtų integruoti savo logistinę pagalbą į kitus dislokuotus NATO dalinius.

Vakarai taip pat teikė pagalbą įvairiais ginklais ir įranga, įskaitant šarvuotus automobilius vadinamus Humvees, dronus, snaiperių šautuvus, radarus, galinčius nustatyti, kur yra šaudantis priešas, ir termoskopus, kurie naudojami identifikuojant taikinius dienos ir nakties metu.

Ukrainiečius ypač domino galimybė įsigyti geresnių prieštankinių raketų. Kai 2014 m. Rusija pasiuntė per sieną T-90 tankus separatistams paremti, turimi ukrainiečių ginklai T-90 tankų šarvų įveikti negalėjo.

2017 m. Jungtinės Amerikos Valstijos pristatė į Ukrainą pirmąsias prieštankines „Javelin“ raketas. Kai įsivežimas tapo neišvengiamas, Vakarų šalys atsiuntė Ukrainai dar daugiau ginklų ir amunicijos, įskaitant „Stinger“ raketas iš Lietuvos ir Latvijos, prieštankines „Javelin“ raketas iš Estijos bei prieštankines raketas iš Jungtinės Karalystės.

Sprendimų priėmimas mūšio lauke

2014 m. Ukrainos kariuomenės kultūroje žemesnės grandies vadai – į kovą karius vedantys leitenantai ir kapitonai – buvo neskatinami rizikuoti. Žemesnės grandies vadai negalėjo priimti sprendimų ir prieš imdamiesi veikti privalėjo gauti leidimą, todėl nebuvo galima įgyvendinti vadinamojo drausmingo iniciatyvumo.  

Toks iniciatyvumas kyla, kai pirminiai įsakymai mūšio lauke nebeatitinka pasikeitusios situacijos. Turint omenyje šiuolaikinio karo greitį, manevringumą ir letalumą, drausmingas iniciatyvumas gali būti sėkmę arba nesėkmę lemiantis veiksnys.

2014 m. kovodami su Rusijos remiamais separatistais ir Rusijos pajėgomis Donbase ukrainiečiai greitai suprato, kad žemesnės grandies vadai, kaip antai  būrio ir kuopos vadai, negali laukti štabo pritarimo dėl kiekvieno žingsnio. Tiesiog padėtis mūšio lauke keičiasi pernelyg greitai. Susiformavo nauja kultūra ir dabar ukrainiečiai kovoja remdamiesi nauja šūkio „tikslas pateisina priemones“ versija – rezultatas yra svarbesnis nei procesas.

Toks kultūrinis pokytis ir aštuoneri kovos metai Donbase užaugino mūšiui pasirengusių karininkų kartą.

Savanorių tauta

2014 m. į Donbasą kovoti su Rusijos remiamais separatistais susirinko savanoriai iš visos Ukrainos. Jų buvo tiek daug, kad teko formuoti atskirus savanorių batalionus. Tačiau mokymams laiko buvo mažai. Savanoriai buvo skiriami į skubiai suformuotus dalinius su netinkamos maskuotės uniformomis ir siunčiami į frontą su atsitiktinai parinktais ginklais. Tačiau tie savanoriai suteikė Ukrainai laiko mobilizuotis ir padėjo atsilaikyti neleidžiant Rusijai skverbtis giliau į Ukrainą.

Norėdama išspręsti savanorių organizavimo problemas Ukraina priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo 2022 m. sausio 1 dieną. Šiuo įstatymu teritorinės gynybos pajėgos apibrėžiamos kaip savarankiškas kariuomenės dalinys. Kai kurie iš šio dalinio postų yra skirti profesionaliems kariams, kiti – rezervistams.  Taikos metu šiose pajėgose bus 10.000 karjeros karininkų, be to, bus sutelkta 120.000 rezervistų į 20 būrių.

Rusija įsiveržimą pradėjo Ukrainai dar nespėjus iki galo suformuoti šių pajėgų, tačiau karui tęsiantis, tai vis tiek yra organizuota struktūra.

Ukrainiečių ryžtas

Nepaisant šių reformų ir Ukrainos ryžto, Rusijos karo mašina vis tiek nustelbia Ukrainos pajėgas. Sėkmingai apsiginti nuo Rusijos yra sunkus uždavinys, pareikalausiantis ryžto – to, ką ukrainiečiai ne kartą pademonstravo per pastaruosius aštuonerius metus ir pirmosiomis šio karo dienomis. Pabuvęs ten supratau, kad ukrainiečiai didžiuojasi savo šalimi, yra tikri patriotai ir pasirengę padaryti viską, ką reikia, kad apgintų savo šalį.

Komentaro autorius - Liamas Collinsas, Šiuolaikinio karo instituto steigėjas ir vadovas, JAV karo akademija