L. Collinsas. 2014 m. sunykusi ukrainiečių kariuomenė nusprendė atsinaujinti. Po 8 m. tai atsipirko

Publikuota: 2022-03-20
AP/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
AP/„Scanpix“ nuotr.
Šiuolaikinio karo instituto steigėjas ir vadovas, JAV karo akademija

2014 metais vienas nacionalinio saugumo ekspertas pavadino Ukrainos kariuomenę sunykusia, o jos karinį jūrų laivyną teigė esant „apgailėtinos būklės“. Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, generolas Viktoras Muženko, netgi pasakė, kad kariuomenė „iš esmės yra sugriauta“.

Praėjo aštuoneri metai ir dabar po Rusijos įsiveržimo, kuris prasidėjo 2022 m. vasario 24 d., Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikosi stebėtinai gerai prieš didesnę ir geriau aprūpintą rusų kariuomenę.

Atkaklų ukrainiečių pasipriešinimą lėmė keturi veiksniai. Pirmieji du – tai tikslingos 2016 m. pradėtos įgyvendinti Ukrainos vyriausybės pastangos pertvarkyti šalies kariuomenę ir milijonų dolerių verta Vakarų pagalba bei karinė įranga.

Trečias veiksnys buvo svarbūs pokyčiai Ukrainos kariuomenės mąstyme – dabar žemesnės grandies vadams karo lauke leidžiama priimti sprendimus. Dar neseniai tokiems žemesnės grandies vadams reikėjo gauti leidimą, kad galėtų keisti aukštesnio rango vadų duotus įsakymus, net jei dėl mūšio lauke pasikeitusių sąlygų tokie įsakymai tapdavo nebeaktualūs.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Paskutinis reikšmingas, ir galbūt pats svarbiausias, veiksnys yra susijęs su Ukrainos žmonėmis – šalyje susiformavo nacionalinė karinės savanorystės kultūra. Todėl buvo įkurta valstybinė organizacija, kuri suburia civilius ir rengia juos atremti karinius išpuolius.

2016–2018 m. padėjau Ukrainai pertvarkyti gynybos institucijas. Tuo metu taip pat atlikau praktinį tyrimą Gruzijoje, siekdamas ištirti 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karą. Turint omenyje to tyrimo išvadas, rusų taktika, panaudota įsiveržti į Ukrainą, tikrai nenustebino.

Nustebino ukrainiečių kariuomenė.

Plati gynybos reforma

2014 m. Ukrainos vyriausybė atliko visapusišką savo nacionalinio saugumo ir karinės gynybos patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta virtinė problemų, tiesiogiai lemiančių prastus rezultatus kovojant. Trūkumų buvo įvairių – nuo negebėjimo atremti kibernetinius išpuolius iki netinkamo medicininės pagalbos užtikrinimo. Korupcija buvo plačiai paplitusi, kariai negaudavo atlyginimų, nuolat trūko pagrindinių išteklių. Bendra logistika ir vadovavimas taip pat buvo neefektyvūs.

Kad ištaisytų tuos trūkumas tuometis prezidentas Petro Porošenko 2016 m. nurodė įgyvendinti plačią pertvarką penkiose srityse: vadovavimas ir kontrolė, planavimas, operacijos, medicina ir logistika bei profesionalus karių parengimas.

Planas buvo ambicingas ir jį buvo planuojama įgyvendinti vos per ketverius metus. Milžiniškos pastangos esant geriausioms sąlygoms, o ukrainiečiai tuo metu kovojo su rusų separatistais Donbase. Labiausiai Ukrainos pareigūnus motyvavo ir reformas skatino giliai įsišaknijusi baimė, kad Rusija gali nuspręsti įsiveržti.  Nors dar ne visos reformos buvo įgyvendintos per pastaruosius šešerius metus buvo pasiekta reikšmingos pažangos.

To įrodymas yra Ukrainos atsakas į Rusijos invaziją.

JAV karinė pagalba

Netrukus po 2014 m. Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos ir Rusijai pradėjus teikti pagalbą separatistams Ukrainos rytuose, JAV padidino finansinę pagalbą Ukrainai, kad paremtų jos kariuomenės pertvarką.

2014 m. Obamos administracija suteikė 291 mln. JAV dolerių dydžio paramą, o iki 2021 m. pabaigos buvo suteikusi mokymų ir įrangos iš viso už 2,7 mlrd. JAV dolerių. Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat prisidėjo rengiant Ukrainos karius Javorivo karinėje bazėje. Netrukus ši bazė tapo geriausiu mokymų centru ir skaičiuojama, kad nuo 2015 m. ten kasmet buvo mokomi penki batalionai.

2016 m. Porošenko paprašė aukšto rango gynybos konsultantų iš JAV, Jungtinės Karalystės, Lietuvos ir Vokietijos pakonsultuoti Ukrainą dėl ginkluotųjų pajėgų modernizavimo, kad iki 2020 m. jos atitiktų NATO standartus, taisykles ir pirkimo reikalavimus. Viena iš tokių NATO taisyklių buvo reikalavimas, kad kariuomenę kontroliuotų civiliai; tuo metu Ukrainos gynybos ministro pareigas ėjo aktyvioje tarnyboje esantis generolas. Kitas svarbus NATO standartas buvo užtikrinti, kad Ukraina galėtų integruoti savo logistinę pagalbą į kitus dislokuotus NATO dalinius.

Vakarai taip pat teikė pagalbą įvairiais ginklais ir įranga, įskaitant šarvuotus automobilius vadinamus Humvees, dronus, snaiperių šautuvus, radarus, galinčius nustatyti, kur yra šaudantis priešas, ir termoskopus, kurie naudojami identifikuojant taikinius dienos ir nakties metu.

Ukrainiečius ypač domino galimybė įsigyti geresnių prieštankinių raketų. Kai 2014 m. Rusija pasiuntė per sieną T-90 tankus separatistams paremti, turimi ukrainiečių ginklai T-90 tankų šarvų įveikti negalėjo.

2017 m. Jungtinės Amerikos Valstijos pristatė į Ukrainą pirmąsias prieštankines „Javelin“ raketas. Kai įsivežimas tapo neišvengiamas, Vakarų šalys atsiuntė Ukrainai dar daugiau ginklų ir amunicijos, įskaitant „Stinger“ raketas iš Lietuvos ir Latvijos, prieštankines „Javelin“ raketas iš Estijos bei prieštankines raketas iš Jungtinės Karalystės.

Sprendimų priėmimas mūšio lauke

2014 m. Ukrainos kariuomenės kultūroje žemesnės grandies vadai – į kovą karius vedantys leitenantai ir kapitonai – buvo neskatinami rizikuoti. Žemesnės grandies vadai negalėjo priimti sprendimų ir prieš imdamiesi veikti privalėjo gauti leidimą, todėl nebuvo galima įgyvendinti vadinamojo drausmingo iniciatyvumo.  

Toks iniciatyvumas kyla, kai pirminiai įsakymai mūšio lauke nebeatitinka pasikeitusios situacijos. Turint omenyje šiuolaikinio karo greitį, manevringumą ir letalumą, drausmingas iniciatyvumas gali būti sėkmę arba nesėkmę lemiantis veiksnys.

2014 m. kovodami su Rusijos remiamais separatistais ir Rusijos pajėgomis Donbase ukrainiečiai greitai suprato, kad žemesnės grandies vadai, kaip antai  būrio ir kuopos vadai, negali laukti štabo pritarimo dėl kiekvieno žingsnio. Tiesiog padėtis mūšio lauke keičiasi pernelyg greitai. Susiformavo nauja kultūra ir dabar ukrainiečiai kovoja remdamiesi nauja šūkio „tikslas pateisina priemones“ versija – rezultatas yra svarbesnis nei procesas.

Toks kultūrinis pokytis ir aštuoneri kovos metai Donbase užaugino mūšiui pasirengusių karininkų kartą.

Savanorių tauta

2014 m. į Donbasą kovoti su Rusijos remiamais separatistais susirinko savanoriai iš visos Ukrainos. Jų buvo tiek daug, kad teko formuoti atskirus savanorių batalionus. Tačiau mokymams laiko buvo mažai. Savanoriai buvo skiriami į skubiai suformuotus dalinius su netinkamos maskuotės uniformomis ir siunčiami į frontą su atsitiktinai parinktais ginklais. Tačiau tie savanoriai suteikė Ukrainai laiko mobilizuotis ir padėjo atsilaikyti neleidžiant Rusijai skverbtis giliau į Ukrainą.

Norėdama išspręsti savanorių organizavimo problemas Ukraina priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo 2022 m. sausio 1 dieną. Šiuo įstatymu teritorinės gynybos pajėgos apibrėžiamos kaip savarankiškas kariuomenės dalinys. Kai kurie iš šio dalinio postų yra skirti profesionaliems kariams, kiti – rezervistams.  Taikos metu šiose pajėgose bus 10.000 karjeros karininkų, be to, bus sutelkta 120.000 rezervistų į 20 būrių.

Rusija įsiveržimą pradėjo Ukrainai dar nespėjus iki galo suformuoti šių pajėgų, tačiau karui tęsiantis, tai vis tiek yra organizuota struktūra.

Ukrainiečių ryžtas

Nepaisant šių reformų ir Ukrainos ryžto, Rusijos karo mašina vis tiek nustelbia Ukrainos pajėgas. Sėkmingai apsiginti nuo Rusijos yra sunkus uždavinys, pareikalausiantis ryžto – to, ką ukrainiečiai ne kartą pademonstravo per pastaruosius aštuonerius metus ir pirmosiomis šio karo dienomis. Pabuvęs ten supratau, kad ukrainiečiai didžiuojasi savo šalimi, yra tikri patriotai ir pasirengę padaryti viską, ką reikia, kad apgintų savo šalį.

Komentaro autorius - Liamas Collinsas, Šiuolaikinio karo instituto steigėjas ir vadovas, JAV karo akademija

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 8

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui 1

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 13

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku