G. Sorosas. V. Putinas ir Trečiojo pasaulinio karo rizika

Buvau nustebęs, kad Xi, rodos, suteikė Putinui carte blanche įsiveržti į Ukrainą ir su ja kariauti. Jis turėjo būti užtikrintas, kad vėliau šiais metais numatytas jo, kaip Kinijos valdovo iki gyvos galvos, patvirtinimas, tėra grynas formalumas. Sutelkęs visą galią savo rankose Xi kruopščiai parengė scenarijų, pagal kurį bus pakylėtas iki Mao Zedongo ir Deng Xiaopingo lygio.

 Užsitikrinęs Xi paramą Putinas nepaprastai žiauriai ėmėsi įgyvendinti savo gyvenimo svajonę. Artėdamas prie 70-ojo gimtadienio Putinas jaučia, kad norint palikti pėdsaką Rusijos istorijoje, reikia veikti dabar arba niekada. Tačiau jo suvokimas apie Rusijos vaidmenį pasaulyje yra iškreiptas. Atrodo, jis tiki, kad rusams reikia caro, paskui kurį jie galėtų aklai sekti. Tai visiška priešingybė demokratinei visuomenei ir būtent tokioje vizijoje emocionali rusiška „siela“ yra iškreipiama iki sentimentalumo.

Vaikystėje ne kartą buvau susidūręs su rusų kariais, kai jie 1945 metais okupavo Vengriją. Sužinojau, kad paprašyti jie pasidalija paskutiniu duonos kąsniu. Vėliau XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje ėmiausi to, ką vadinu politine filantropija.

Iš pradžių savo gimtojoje Vengrijoje įsteigiau fondą, o tada aktyviai dalyvavau sovietų imperijos dezintegracijoje. Kai 1985 metais į valdžią atėjo Michailas Gorbačiovas, dezintegracija jau buvo prasidėjusi. Įsteigiau fondą Rusijoje, paskui tą patį padariau ir visose buvusiose SSRS valstybių teritorijose. Ukrainoje įsteigiau fondą anksčiau, nei ji tapo nepriklausoma. Taip pat 1984 metais lankiausi Kinijoje ir buvau pirmas užsienietis, kuriam buvo leista čia steigti fondą (kurį uždariau 1989 metais, prieš pat skerdynes Tiananmeno aikštėje).  

Asmeniškai Putino nepažįstu, bet labai atidžiai stebėjau jo iškilimą ir žinau, koks jis negailestingas. Čečėnijos sostinę Grozną jis pavertė griuvėsiais, o dabar tą patį grasina padaryti su Ukrainos sostine Kyjivu.

Anksčiau Putinas buvo apsukrus KGB agentas, tačiau atrodo, kad pastaruoju metu jis pasikeitė. Įsikibęs savo idee fixe, rodos, prarado realybės suvokimą. Jis neabejotinai klaidingai vertino padėtį Ukrainoje. Tikėjosi, kad rusakalbiai ukrainiečiai džiaugsmingai pasitiks rusų karius, bet pasirodė, kad jie mąsto lygiai taip pat, kaip ir ukrainietiškai kalbantys šios šalies gyventojai. Ukrainiečiai pademonstravo nepaprastą narsą kovodami su rodos gerokai stipresniu priešu.

2021 metų liepą Putinas paskelbė ilgą straipsnį, kuriame teigė, kad rusai ir ukrainiečiai iš tiesų yra viena tauta ir kad ukrainiečius suklaidino neonacių agitatoriai. Pirmoji jo argumentų dalis turi tam tikro istorinio pagrindo, turint omenyje, kad Kyjive kadaise buvo pagrindinis rusų ortodoksų bažnyčios centras. Tačiau antroje dalyje suklaidintas buvo pats Putinas. Jis turėjo tai žinoti. 2014 metais Euromaidano protestuose drąsiai kovojo daug ukrainiečių.

2014 metų įvykiai jį labai užrūstino. Tačiau, kai Rusijos kariuomenei buvo įsakyta pulti savo brolius ukrainiečius, ji pasirodė prastai. Svarbų vaidmenį taip pat atliko ir prastus rezultatus lėmė įsišaknijusi korupcija sudarant gynybos sutartis. Tačiau užuot kaltinęs save, atrodo, kad Putinas tiesiog pasiuto. Nusprendė nubausti Ukrainą už tai, kad ta jam pasipriešino ir atrodo, niekas negali jo sustabdyti. Į šį karą jis meta visą Rusijos kariuomenę ir nepaiso jokių karo taisyklių, be kita ko, bombarduodamas visus iš eilės civilius gyventojus. Buvo susprogdinta daug ligoninių, taip pat pažeisti Černobylio atominei jėgainei (kurią šiuo metu yra užėmusios Rusijos pajėgos) elektrą tiekiantys tinklai. Apsiaustame Mariupolyje 400.000 žmonių yra be vandens ir maisto.

Gali būti, kad Rusija šį karą pralaimės. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga siunčia Ukrainai gynybos ginklų, taip pat stengiamasi nupirkti Rusijoje pagamintų MIG naikintuvų, kuriuos moka valdyti Ukrainos pilotai. Tai gali viską pakeisti. Kad ir koks bus rezultatas, Putinas jau padarė stebuklą stiprinant ES ryžtą ir vienybę.

Šiuo metu atrodo, kad Xi suprato, jog Putinas peržengė visas ribas. Kovo 8 dieną, kitą dieną po to, kai Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi tvirtino, jog Kinijos ir Rusijos draugystė yra „tvirta kaip plienas“, Xi paskambino Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pasakyti, kad palaiko jų pastangas užtikrinti taiką. Jis norėjo kuo didesnio santūrumo šiame kare, kad būtų išvengta humanitarinės krizės.

Tikrai nėra jokių garantijų, kad Putinas įsiklausys į Xi norus. Galime tik tikėtis, kad Putinas ir Xi bus nušalinti nuo valdžios, kol dar nespėjo sugriauti mūsų civilizacijos.

 Komentaro autorius - George'as Sorosas, Atviros visuomenės fondo įkūrėjas ir pirmininkas   

 Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.