G. Sorosas. V. Putinas ir Trečiojo pasaulinio karo rizika

Publikuota: 2022-03-17
George'as Sorosas, Atviros visuomenės fondo įkūrėjas ir pirmininkas
AFP/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
George'as Sorosas, Atviros visuomenės fondo įkūrėjas ir pirmininkas AFP/„Scanpix“ nuotr.
Atviros visuomenės fondo įkūrėjas ir pirmininkas

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą vasario 24 dieną buvo Trečiojo pasaulinio karo, galinčio sunaikinti mūsų civilizaciją, pradžia. Prieš invaziją vasario 4 dieną, švenčiant kinų Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių ir Pekino žiemos olimpinių žaidynių pradžią, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Susitikimui pasibaigus buvo paskelbtas 5.000 žodžių ilgio kruopščiai suformuluotas dokumentas, skelbiantis glaudžią partnerystę tarp šių dviejų šalių. Šis dokumentas yra svarbesnis nei bet kokia sutartis ir dėl visų jo detalių turėjo būti deramasi iš anksto.

Buvau nustebęs, kad Xi, rodos, suteikė Putinui carte blanche įsiveržti į Ukrainą ir su ja kariauti. Jis turėjo būti užtikrintas, kad vėliau šiais metais numatytas jo, kaip Kinijos valdovo iki gyvos galvos, patvirtinimas, tėra grynas formalumas. Sutelkęs visą galią savo rankose Xi kruopščiai parengė scenarijų, pagal kurį bus pakylėtas iki Mao Zedongo ir Deng Xiaopingo lygio.

 Užsitikrinęs Xi paramą Putinas nepaprastai žiauriai ėmėsi įgyvendinti savo gyvenimo svajonę. Artėdamas prie 70-ojo gimtadienio Putinas jaučia, kad norint palikti pėdsaką Rusijos istorijoje, reikia veikti dabar arba niekada. Tačiau jo suvokimas apie Rusijos vaidmenį pasaulyje yra iškreiptas. Atrodo, jis tiki, kad rusams reikia caro, paskui kurį jie galėtų aklai sekti. Tai visiška priešingybė demokratinei visuomenei ir būtent tokioje vizijoje emocionali rusiška „siela“ yra iškreipiama iki sentimentalumo.

Vaikystėje ne kartą buvau susidūręs su rusų kariais, kai jie 1945 metais okupavo Vengriją. Sužinojau, kad paprašyti jie pasidalija paskutiniu duonos kąsniu. Vėliau XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje ėmiausi to, ką vadinu politine filantropija.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Iš pradžių savo gimtojoje Vengrijoje įsteigiau fondą, o tada aktyviai dalyvavau sovietų imperijos dezintegracijoje. Kai 1985 metais į valdžią atėjo Michailas Gorbačiovas, dezintegracija jau buvo prasidėjusi. Įsteigiau fondą Rusijoje, paskui tą patį padariau ir visose buvusiose SSRS valstybių teritorijose. Ukrainoje įsteigiau fondą anksčiau, nei ji tapo nepriklausoma. Taip pat 1984 metais lankiausi Kinijoje ir buvau pirmas užsienietis, kuriam buvo leista čia steigti fondą (kurį uždariau 1989 metais, prieš pat skerdynes Tiananmeno aikštėje).  

Asmeniškai Putino nepažįstu, bet labai atidžiai stebėjau jo iškilimą ir žinau, koks jis negailestingas. Čečėnijos sostinę Grozną jis pavertė griuvėsiais, o dabar tą patį grasina padaryti su Ukrainos sostine Kyjivu.

Anksčiau Putinas buvo apsukrus KGB agentas, tačiau atrodo, kad pastaruoju metu jis pasikeitė. Įsikibęs savo idee fixe, rodos, prarado realybės suvokimą. Jis neabejotinai klaidingai vertino padėtį Ukrainoje. Tikėjosi, kad rusakalbiai ukrainiečiai džiaugsmingai pasitiks rusų karius, bet pasirodė, kad jie mąsto lygiai taip pat, kaip ir ukrainietiškai kalbantys šios šalies gyventojai. Ukrainiečiai pademonstravo nepaprastą narsą kovodami su rodos gerokai stipresniu priešu.

2021 metų liepą Putinas paskelbė ilgą straipsnį, kuriame teigė, kad rusai ir ukrainiečiai iš tiesų yra viena tauta ir kad ukrainiečius suklaidino neonacių agitatoriai. Pirmoji jo argumentų dalis turi tam tikro istorinio pagrindo, turint omenyje, kad Kyjive kadaise buvo pagrindinis rusų ortodoksų bažnyčios centras. Tačiau antroje dalyje suklaidintas buvo pats Putinas. Jis turėjo tai žinoti. 2014 metais Euromaidano protestuose drąsiai kovojo daug ukrainiečių.

2014 metų įvykiai jį labai užrūstino. Tačiau, kai Rusijos kariuomenei buvo įsakyta pulti savo brolius ukrainiečius, ji pasirodė prastai. Svarbų vaidmenį taip pat atliko ir prastus rezultatus lėmė įsišaknijusi korupcija sudarant gynybos sutartis. Tačiau užuot kaltinęs save, atrodo, kad Putinas tiesiog pasiuto. Nusprendė nubausti Ukrainą už tai, kad ta jam pasipriešino ir atrodo, niekas negali jo sustabdyti. Į šį karą jis meta visą Rusijos kariuomenę ir nepaiso jokių karo taisyklių, be kita ko, bombarduodamas visus iš eilės civilius gyventojus. Buvo susprogdinta daug ligoninių, taip pat pažeisti Černobylio atominei jėgainei (kurią šiuo metu yra užėmusios Rusijos pajėgos) elektrą tiekiantys tinklai. Apsiaustame Mariupolyje 400.000 žmonių yra be vandens ir maisto.

Gali būti, kad Rusija šį karą pralaimės. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga siunčia Ukrainai gynybos ginklų, taip pat stengiamasi nupirkti Rusijoje pagamintų MIG naikintuvų, kuriuos moka valdyti Ukrainos pilotai. Tai gali viską pakeisti. Kad ir koks bus rezultatas, Putinas jau padarė stebuklą stiprinant ES ryžtą ir vienybę.

Šiuo metu atrodo, kad Xi suprato, jog Putinas peržengė visas ribas. Kovo 8 dieną, kitą dieną po to, kai Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi tvirtino, jog Kinijos ir Rusijos draugystė yra „tvirta kaip plienas“, Xi paskambino Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pasakyti, kad palaiko jų pastangas užtikrinti taiką. Jis norėjo kuo didesnio santūrumo šiame kare, kad būtų išvengta humanitarinės krizės.

Tikrai nėra jokių garantijų, kad Putinas įsiklausys į Xi norus. Galime tik tikėtis, kad Putinas ir Xi bus nušalinti nuo valdžios, kol dar nespėjo sugriauti mūsų civilizacijos.

 Komentaro autorius - George'as Sorosas, Atviros visuomenės fondo įkūrėjas ir pirmininkas   

 Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m. 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 5

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 6

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku