S. Roachas. Kaip Kinija gali užbaigti karą Ukrainoje

Publikuota: 2022-03-15
AP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
AP / „Scanpix“ nuotr.
Jeilio universiteto lektorius, buvęs „Morgan Stanley Asia“ valdybos pirmininkas

Mano neseniai paskelbtas reportažas „Rusiją sustabdyti gali tik Kinija“ įžiebė stiprių argumentų bangą abiejose vis priekabesniais tampančių debatų apie siaubingą karą Ukrainoje pusėse. Nors Vakaruose dauguma pripažįsta būtinybę imtis neeilinių veiksmų nepaprastu laiku ir sutaria, kad Kinijos laukia svarbus vaidmuo sprendžiant konfliktą, prijaučiantieji Rusijai dėl nerimo sienų saugumo ir NATO plėtros klausimais tvirtina, kad Kinija neturi priežasčių kištis. Vis dėlto ir vieni, ir kiti iškėlė akivaizdų ir svarbų klausimą: ką būtent gali padaryti Kinija, kad atkurtų taiką ir stabilumą Ukrainoje?

Kinija galėtų imtis iniciatyvos trijose svarbiose srityse. Pirmiausia, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas turėtų sušaukti neeilinį G20 lyderių posėdį, kurio tikslas – nedelsiant paskelbti besąlygiškas paliaubas ir parengti taikos derybų darbotvarkę. Šiuo metu G20 yra visuotinai pripažintas pasaulinių veiksmų kilus krizei forumas, kuris mobilizavo pasaulio pirmaujančių valstybių paramą 2008 m. pabaigoje, prireikus koordinuoto atsako į pasaulinę finansų krizę. Ir Kinija, ir Rusija yra jo narės, todėl panašią funkciją G20 galėtų atlikti ir šiandien. Parodydamas asmeninį įsipareigojimą šioms pastangoms, Xi Jinpingas turėtų sulaužyti popandeminį karantino protokolą (jis 24 mėnesius nebuvo išvykęs iš Kinijos) ir dalyvauti susitikime asmeniškai, kaip derėtų padaryti ir Rusijos prezidentui V. Putinui.

Antra, Kinija gali reikšmingai prisidėti prie humanitarinės pagalbos. Mažiausiai pusę iš daugiau kaip dviejų milijonų pabėgėlių iš Ukrainos sudaro vaikai, tad juos priimančioms kaimyninėms šalims tiesiogiai skirtos humanitarinės pagalbos poreikis neabejotinai milžiniškas. Kinija turėtų be įsipareigojimų paaukoti 50 mlrd. USD pasaulio didžiausiai pagalbos nelaimių zonose atsidūrusiems vaikams organizacijai UNICEF (Jungtinių Tautų vaikų fondui).

Trečia, Kinija gali paremti Ukrainos atstatymą. Brutalia bombardavimo kampanija Rusija siekia nušluoti nuo žemės Ukrainos miestų infrastruktūrą. Šiuo metu Ukrainos vyriausybė vertina su karu susijusius infrastruktūros nuostolius apie 10 mlrd. USD; ateinančiomis dienomis ir savaitėmis šis skaičius gali smarkiai šoktelėti. Atstatymas šaliai, kuri 2020-aisiais buvo 120-a pasaulyje pagal vienam gyventojui tenkantį BVP (pagal perkamosios galios paritetą), bus labai aktuali, tačiau labai sunki užduotis. Kinija, kuri pasižymi neprilygstamu dėmesiu šiuolaikinei infrastruktūrai, turėtų skirti tikslinę 3,5 mlrd. USD paramą Ukrainai, įskaitant su infrastruktūra susijusią „Juostos ir kelio“ iniciatyvos (kurios narė Ukraina yra nuo 2017 m.) bei Kinijos vadovaujamo Azijos infrastruktūros investicijų banko veiklą, tuo neapsiribojant. Dabar pats metas Kinijai parengti savąjį Maršalo planą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Mano siūlomas planas toli gražu nėra tobulas. Vis dėlto kol Ukraina skęsta liepsnose, o jos žmonės, ypač vaikai, kenčia neįsivaizduojamus sunkumus, jis tikrai pranoksta alternatyvą – tęsti šį tragišką karą. Taip, Kinija dėl to gali atsidurti nepatogioje padėtyje. Tačiau būti lyderiu niekada nėra lengva. Europai tikriausiai stovint ant karo, kokio šalys nematė 75 metus, slenksčio, tai - Kinijos akimirka pasielgti tinkamai. Be to, nesuklyskite: šis karas yra grėsmė ne tik Europai. Priešingai nei Antrasis pasaulinis karas, šis konfliktas veda dvi branduolines supervalstybes pavojingos konfrontacijos keliu su tokiomis pasekmėmis, kokių, kaip pasakė pats V. Putinas, „dar neregėjote per visą istoriją“.

V. Putiną atvesti į protą gali tik Kinija. Jo neveikia brutalios Vakarų sankcijos. Dėl to Rusijos ekonomikai gresia vidinis sprogimas. Negavus pagalbos iš vos mėnesio senumo „beribės“ Rusijos partnerystės su Kinija, tai nutiks veikiau anksčiau negu vėliau. Putinui Kinija gerokai svarbesnė už Vakarų sankcijų keliamą skausmą.

Be to, potenciali šalutinė žala, kuri gresia Kinijai, jeigu ši šalis nutartų toliau pirmenybę teikti partnerystei su Rusija, o ne didžiulei atsakomybei už taiką pasaulyje, darosi vis akivaizdesnė. Vakarams tebestiprinant drakoniškas sankcijas Rusijai, aukšto rango JAV pareigūnai jau atvirai diskutuoja apie Kinijos kaltę vien dėl ryšio su Rusija, kaip kad aš ir perspėjau. Kad užbėgtų tokiai galimybei už akių, Kinija turi veikti greitai, kol neatsidūrė plataus masto sankcijų taikiklyje.

Kinija yra itin principinga nacija, todėl pasirinkimas ganėtinai aiškus. Nuo Zhou Enlai laikų praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio viduryje Kinija tvirtai laikėsi penkių taikaus sambūvio principų, įskaitant pagarbą teritorinei neliečiamybei ir suverenitetui, abipusį nepuolimą ir nesikišimą į kitų šalių vidaus reikalus. Rusijos invazija į Ukrainą akivaizdžiai pažeidžia šiuos šventus ir neliečiamus principus. Kinijai nėra kaip taktiškai apeiti šią išvadą, sykiu liekant ištikimai savo pamatinėms vertybėms.

Žinoma, kaip pabrėžiama neseniai sudarytame partnerystės susitarime su Rusija, Kinija išreiškė susirūpinimą dėl NATO plėtros ir Rusijos sienų saugumo. Vėlgi būtent Kinija gali imtis lyderės vaidmens ir išsakyti šį susirūpinimą neeiliniame G20 viršūnių susitikime. Tapusi lydere Kinija gaus puikią galimybę sąžiningai tarpininkauti pasveriant riziką ir išsprendžiant šį ginčą. Tačiau pirmiausia turi baigtis karas.

Xi Jinpingas ryžtingai ir metodiškai brėžė Kinijai naują kelią pastaruosius dešimt metų. Retsykiais retorika, sustiprinta atsigavimo siekių po šimtmetį trukusių pažeminimų, skambėdavo itin pompastiškai: didžios valstybės statusas „moderniai socialistinei nacijai“ iki 2049 m., pastaruoju metu – pasaulio didžiausios populiacijos „visuotinis klestėjimas“. Vis dėlto ateina metas, kai retorika ima skambėti tuščiai. Ši krizė reikalauja daugiau nei šūkių ir pažadų: tai galimybė Kinijai pademonstruoti, kad šalis nori žengti į priekį ir įgyvendinti ilgai siektą atsakingos pasaulinės lyderystės tikslą.

Tai gali iškelti sudėtingų klausimų likusiam pasauliui. Bet tai jau mūsų problema – juk mums, Vakarams, nekaip sekėsi užkirsti kelią šiai tragedijai. Tad žinią verta pakartoti: Rusiją sustabdyti gali tik Kinija.

Komentaro autorius – Stephenas Roachas, Jeilio universiteto lektorius, buvęs „Morgan Stanley Asia“ valdybos pirmininkas

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.   

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku