N. Roubini. Rusijos karas ir pasaulio ekonomika

Publikuota: 2022-03-06
Nourielis Roubini, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas  
Imago images/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
Nourielis Roubini, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas Imago images/„Scanpix“ nuotr.
Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, turime įvertinti šio didžiulio istorinio įvykio ekonominius ir finansinius padarinius. Karas Ukrainoje nėra tik dar vienas nedidelis pasaulio mastu nereikšmingas konfliktas, kokių matėme pastaraisiais dešimtmečiais. Iš tiesų, tai – Antrojo pasaulinio šaltojo karo, kuriame keturios revizionistinės valstybės (Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja) vis atkakliau priešinasi ilgai trukusiam JAV dominavimui pasaulyje ir po Antrojo pasaulinio karo sukurtai Vakarų vadovaujamai tarptautinei tvarkai, eskalacija.

Kyla pavojus, kad rinkos ir politikos analitikai nepakankamai įvertins šio pasaulinio režimo pasikeitimo reikšmę. Iki rinkų uždarymo vasario 24 d., invazijos dieną, JAV akcijų rinkos pakilo tikėdamosi, kad dėl  karo JAV Federalinių rezervų bankas lėčiau didins palūkanų normas. Tačiau, kalbant apie ekonomiką platesne prasme, dabar labai tikėtina stagfliacijos nulemta recesija. Analitikai svarsto, ar FED ir kitiems didiesiems centriniams bankams pavyks sušvelninti šią krizę ir jos padarinius. To tikėtis neverta. Dėl karo Ukrainoje gerokai smukusi pasiūla smarkiai neigiamai paveiks pasaulio ekonomiką, todėl lėtės augimas ir didės infliacija kaip tik tuo metu, kai infliacijos lūkesčiai jau ir taip tampa nevaldomi.

Trumpalaikį karo poveikį finansų rinkai jau galima numatyti. Paveiktos stagfliacijos ir investuotojams vengiant rizikos  pasaulinės akcijų rinkos gali pereiti nuo dabartinio korekcijos lygio (-10%) į meškų rinką (-20% ar daugiau). Saugių vyriausybės obligacijų pajamingumas kurį laiką mažės, o po to padidės, kai infliacija taps nevaldoma. Naftos ir gamtinių dujų kainos toliau kils (gerokai virš 100 USD už barelį) kaip ir daugelio kitų žaliavų kainos, nes tiek Rusija, tiek Ukraina yra pagrindinės žaliavų ir maisto eksportuotojos. Sustiprės „saugaus prieglobsčio“ valiutos, tokios kaip Šveicarijos frankas, o aukso kainos toliau didės.

Ekonominiai ir finansiniai karo padariniai ir jų sukeltas stagfliacinis šokas, žinoma, labiausiai bus juntamas Rusijoje ir Ukrainoje, bet taip pat ir Europos Sąjungoje, kuri priklausoma nuo Rusijos dujų. Nukentės ir JAV. Pasaulio energijos rinkos yra taip giliai integruotos, kad pasaulinių naftos kainų šuolis, kurį atspindi „Brent“ etalonas, stipriai paveiks ir JAV žalios naftos („West Texas Intermediate“) kainas. Taip, JAV šiuo metu eksportuoja šiek tiek daugiau energijos išteklių, negu importuoja, tačiau bendras makroekonominis poveikis bus neigiamas. Nors nedidelė energetikos įmonių grupė gaus didesnį pelną, namų ūkiai ir verslai patirs didžiulį kainų šoką, todėl mažės vartojimas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Atsižvelgiant į šią dinamiką ir net nepaisant to, kad kitais atžvilgiais JAV ekonomika stipri, jos augimo kreivė staiga smuks stagfliacijos nulemtos recesijos link. Griežtesnės finansinės sąlygos ir jų poveikis verslo, vartotojų ir investuotojų pasitikėjimui dar labiau pablogins neigiamus Rusijos invazijos makroekonominius padarinius ir JAV, ir visame pasaulyje.

 Be to, sankcijos Rusijai, kad ir kokios didelės arba, atvirkščiai, ribotos jos bebūtų ir kad ir kokios jos būtinos atgrasymui ateityje, neišvengiamai pakenks ne tik Rusijai, bet ir JAV, Vakarams bei besiformuojančioms rinkoms. Be to, negalima atmesti galimybės, kad Rusija į naujas Vakarų sankcijas reaguos savo atsakomąja priemone, t. y. smarkiai sumažindama naftos gavybą ir taip dar labiau padidindama pasaulines naftos kainas. Papildomam naftos kainų padidėjimui viršijus naftos eksporto praradimą, toks žingsnis Rusijai duotų grynosios naudos. V. Putinas žino, kad gali padaryti asimetriškos žalos Vakarų šalių ekonomikai ir rinkoms, nes didžiąją praėjusio dešimtmečio dalį praleido kaupdamas išteklius karui ir kurdamas finansinę apsaugą nuo papildomų ekonominių sankcijų.

Gili stagfliacija yra košmariškas scenarijus centriniams bankams, kurie bus pasmerkti, jeigu į ją reaguos, ir prakeikti, jeigu to nepadarys. Didėjančios infliacijos sąlygomis, kai centriniai bankai jau ir taip atsilieka, per lėtai griežtinant pinigų politiką infliacijos lūkesčiai gali tapti vis sunkiau valdomi ir dar labiau padidinti stagfliaciją. Bet jeigu centriniai bankai tęs griežtą pinigų politiką (arba dar drastiškiau ją griežtins), gresianti recesija bus dar rimtesnė.

 Nors centriniai bankai turėtų aktyviai kovoti su grįžtančia infliacija, greičiausiai, kaip ir aštuntąjį dešimtmetį, jie bandys išvengti griežtų sprendimų. Jie teigs, kad problema yra laikina ir kad pinigų politika negali paveikti arba panaikinti išorės veiksnių sukeltų neigiamų pasiūlos sumažėjimo padarinių. Atėjus laikui priimti sprendimus, jie greičiausiai pasiduos ir stengdamiesi nesukelti dar didesnės recesijos pasirinks lėtesnį pinigų politikos griežtinimą. Dėl to infliacijos lūkesčiai taps vis mažiau valdomi.

Tuo metu politikai bandys sušvelninti neigiamą pasiūlos sumažėjimo poveikį. JAV politikai bandys švelninti kuro kainų kilimą naudodami strategines naftos atsargas ir spausdami Saudo Arabiją didinti naftos gavybą. Šių priemonių poveikis bus menkas, nes baiminantis tolesnio kainų šuolio pasaulyje bus kaupiami energijos ištekliai.

 Be to, norėdami atsverti stagfliacijos poveikį Vakarų lyderiai negali pasikliauti ir fiskaline politika. Visų pirma, reaguodamos į COVID-19 JAV ir daugelis kitų išsivysčiusių šalių jau išnaudojo daugumą fiskalinių priemonių. Bet svarbiau tai, kad fiskalinis (paklausos) stimulas yra neteisingas politinis atsakas į stagfliacinį pasiūlos šoką. Nors tokia priemonė gali sumažinti neigiamą sumažėjusios pasiūlos poveikį ekonomikos augimui, ji dar paspartins infliacijos didėjimą. O jeigu reaguodami į šį sukrėtimą lyderiai  pasikliaus ir pinigų, ir fiskaline politika, stagfliacijos padariniai dėl padidėjusio poveikio infliacijos lūkesčiams bus dar rimtesni.

 Kyla pagunda manyti, kad Rusijos ir Ukrainos konfliktas turės tik nedidelį ir laikiną ekonominį ir finansinį poveikį. Galų gale, Rusija sudaro tik 3% pasaulio ekonomikos (o Ukraina daug mažiau). Tačiau reikia priminti, kad 1973 m. naftos embargą įvedusių arabų valstybių ir Irano per 1979 m. revoliuciją BVP sudarė dar mažesnę pasaulio BVP dalį, nei šiandien Rusijos.

Vladimiro Putino karas suduos didžiulį smūgį pasaulio pasitikėjimui tuo metu, kai trapų atsigavimą jau pradeda veikti netikrumas ir didėjanti infliacija. Krizės padariniai bus kokie nori, bet tik ne laikini.

 

Komentaro autorius - Nourielis Roubini, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas  

 Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2022 m. 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 10

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku