I. Karaliūnaitė. Rinka ir Lietuvos bankas tikisi išsamesnio tvarumo atskleidimo iš bendrovių

Publikuota: 2022-01-20
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Lewben“ Rizikų valdymo ir tvarumo paslaugų skyriaus ekspertė

Tvarumą įmonės supranta ir atskleidžia labai skirtingai, parodė Lietuvos banko (LB) atlikta „Nasdaq Vilnius bendrovių, įtrauktų į vertybinių popierių prekybos sąrašus, nefinansinės informacijos atskleidimo apžvalga“. Atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus LB pateikė rekomendacijas: listinguojamos bendrovės turi daugiau dėmesio skirti su tvarumu susijusios informacijos atskleidimui viešoje erdvėje.

Gražiai apipavidalinta socialinės atsakomybės (tvarumo) ataskaita dažnai atlieka tik rinkodaros funkciją, nes pateikiamos informacijos turinys ir apimtys nukreipta tikslingai į teigiamas veiklos puses. Tokiose nefinansinės informacijos ataskaitose pateikiami tik tie veiklos aplinkosaugos, socialiniai ir valdysenos (angl. ESG) rodikliai, kuriais įmonė nori pasigirti, o sritys, kuriose „ne viskas auksu blizga“, tiesiog nutylimos.  

Iki šiol nėra aiškiai nustatytų ir vienodų reikalavimų, kaip plačiai turi būti atskleista nefinansinė informacija ir kaip tiksliai turi atrodyti pati ataskaita. LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nurodyta, kad įmonės gali vadovautis nefinansinės informacijos atskleidimo reikalavimus nustatančiomis ES ar tarptautinėmis sistemomis ar metodikomis, tačiau tai nėra privaloma, tad  įmonės noriai naudojasi šia pasirinkimo laisve.

Atskleidžiamos informacijos pasirinkimo laisvė nėra blogai, nes vykdomos skirtingos veiklos su joms būdinga specifika. Tačiau svarbu kritiškai įvertinti – ar tai, ką viešai skelbiu veiklos tvarumo ataskaitoje, nebus palaikyta „greenwashing“? Galbūt tai, kuo šiandien negaliu pasigirti, vis dėlto yra mano galimybė imtis veiksmų, išsikelti konkrečius tikslus bei tapti tvaresne įmone? 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Todėl siekiant pagerinti organizacijos socialinės atsakomybės ataskaitą, jai suteikiant daugiau tikslumo ir patikimumo, rekomenduojama naudoti pasaulyje pripažįstamas tarptautines metodikas, tokias kaip GRI (angl. Global Reporting Initiative), SASB (angl. Sustainability Accounting Standards Board), Europos Komisijos parengtas „Nefinansinių ataskaitų teikimo gaires“ ar kitas, kuriose struktūriškai sudėliojami ESG rodikliai ir siektini tvarumo principai.

Prioritetinės sritys

Kiekvienais metais Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) paskelbia Europos bendras prioritetines tikrintinas sritis listinguojamų bendrovių metinėms finansinėms ataskaitoms dėl nefinansinės informacijos atskleidimo. Remiantis 2021 m. spalio mėn. ESMA viešu pranešimu, atsiskaitant už 2021 m. prioritetinėmis laikomos su COVID-19 pandemijos poveikiu, klimato kaita ir taksonomija susijusios sritys. Tai sritys, į kurias listinguojamos bendrovės turės atkreipti ypatingą dėmesį rengdamos savo metines nefinansinės informacijos atskleidimo ataskaitas, o auditoriai privalės jas peržiūrėti.

Taip pat reikėtų paminėti 2019 m. birželio mėn. Europos Komisijos (EK) papildytas su klimato kaita susijusios informacijos pateikimo gaires, kuriose akcentuojama, kad nefinansinės informacijos reikšmingumas (angl. materiality) turi būti vertinamas dvejopai ir kaip finansinis reikšmingumas, ir kaip reikšmingumas aplinkosaugos ir socialiniais aspektais.

Minėtos EK gairės nėra privalomos, tačiau jose atsispindi svarbiausios su klimato kaita susijusios pasaulinės sistemos ir standartai (TCFD, CDP, GRI, SASB, kt.) bei suvienodinta šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimų metodika (ŠESD protokolas arba standartas ISO 14064). Visa tai leidžia svarbią informaciją atskleisti taip, kad ji būtų matoma, naudinga, nuosekli ir geriau palyginama.

Atsižvelgiant į ES prioritetus, poveikio klimato kaitai reikšmingumo vertinimas ir CO2 emisijų skaičiavimas  turėtų būti vienas iš pagrindinių uždavinių šiemet. Remiantis Lietuvos banko atlikta apžvalga, tik trečdalis vertintų listinguojamų įmonių tvarumo ataskaitose atskleidė informaciją apie savo tiesiogines CO2 emisijas (priklausančias vertinimo 1 sričiai), ir tik trys įmonės atskleidė informaciją apie netiesiogines CO2 emisijas (2 ir 3 sritys). 

Viena vertus, toks mažas skaičius nestebina, nes netiesioginių CO2 emisijų skaičiavimai yra ganėtinai painūs ir pačioms įmonėms juos atlikti sudėtinga. Tačiau nerimą kelia faktas, kiek mažai įmonių yra išsikėlusios specifinius klimato kaitos mažinimo tikslus. Remiantis LB apžvalga – tik ketvirtadalis vertintų įmonių įvardina išsikeltus CO2 emisijų mažinimo tikslus.

Ateities perspektyva

Kalbant apie EK planuojamus pakeitimus nefinansinės informacijos (NFI) atskleidimo reguliavimo srityje, 2021 m. balandžio mėn. buvo priimtas pasiūlymas keisti direktyvinius NFI ataskaitų teikimo reikalavimus. Priėmus siūlomus pakeitimus, būtų praplėstas sąrašas įmonių, kurios privalo teikti NFI ataskaitas, apimant visas dideles ir visas listinguojamas įmones. Taip pat būtų pateiktas išsamesnis ir praplėstas informacijos atskleidimo temų ir sričių sąrašas, o ES standartų naudojimas taptų privalomu. Be to, planuojama aiškiai reglamentuoti būtinybę užtikrinti šių NFI ataskaitų trečios šalies vertinimą (auditą).

Dar viena varančioji jėga – ES taksonomijos reglamentas, kuriuo siekiama sukurti patikimą ir mokslu pagrįstą priemonę, skirtą įmonėms, investuotojams ir finansų rinkų dalyviams nustatyti aiškius tvarios veiklos veiksmingumo kriterijus, kuriuos investuotojai ir įmonės naudotų savo NFI ataskaitose. Taip siekiama sudaryti sąlygas investuotojams priimti informuotus sprendimus dėl investicijų į ilgalaikius tikrai tvarius ir žalius projektus. Taksonomija turėtų būti pradėta taikyti iki 2022 m. pabaigos.

Atsižvelgiant į planuojamus pakeitimus, įmonės turėtų ruoštis jau dabar. Ilgainiui tvarumo ataskaitos taps norma, o ne gražiu aksesuaru. Jas pagal patvirtintas metodikas profesionaliai rengs vis daugiau įmonių – tiek įpareigotos teisės aktų, tiek savanoriškai.

Priežasčių tam tikrai yra daug: lengvesnė prieiga prie išorinio kapitalo, galimybė bendradarbiauti su lyderiaujančiomis tarptautinėmis bendrovėmis, darbdavio patrauklumas, spartesnis inovacijų diegimas ir veiklos vystymas, finansinė nauda ir konkurencinis pranašumas, atitiktis teisiniams reikalavimams. Nepamirškite: patikimos informacijos jau šiandien reikalauja investuotojai, klientai, darbuotojai, vartotojai ir visuomenė.

Komentaro autorė – Inga Karaliūnaitė, „Lewben“ Rizikų valdymo ir tvarumo paslaugų skyriaus ekspertė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 14

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
05:50
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06
„Nematomi“ matomo sąrašo herojai 1

Registrų centro tinklalapyje galima rasti sąrašą, kuriame išrikiuoti vadovai su apribotomis teisėmis. Nors...

Nuomonės
2022.05.06
Kai tenka mokėti didžiausią reputacijos kainą 3

Nors vadovėlių apie krizių valdymą netrūksta, į aštrias situacijas įklimpusių verslų istorijų ir pamokų –...

Nuomonės
2022.05.05
A. Mickus. Energinė klasė ir realus energijos sunaudojimas – be ryšio? 5

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų ir siekiant energetinės nepriklausomybės, kaip niekad aktualus tampa...

Nuomonės
2022.05.04
Stiklinė pustuštė ar puspilnė? 1

Tvyrant gana neapibrėžtai geopolitinei bei ekonominei situacijai ieškoti optimizmą keliančių naujienų...

Nuomonės
2022.05.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku