N. Roubini. 2022-uosius temdantys debesys

Publikuota: 2022-01-05 11:35
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
„Roubini Macro Associates“ generalinis direktorius

Nepaisant nuosmukių ir nerimo dėl naujų COVID-19 atmainų, ekonomikoms ir rinkoms daugelyje pasaulio šalių 2021 metai buvo visai neblogi. Po stiprios recesijos 2020 metais augimas viršijo savo potencialą, o finansų rinkos sparčiai atsigavo. Tai buvo ypač akivaizdu Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur vertybinių popierių biržos pasiekė naujas aukštumas iš dalies dėl itin negriežtos JAV federalinio rezervo banko politikos (nors kitose pažangiose ekonomikose centriniai bankai įgyvendino nuosavą radikaliai prisitaikančią politiką).

Tačiau 2022-ieji gali būti sunkesni. Pandemija dar nesibaigė. Gali būti, kad omikronas pasirodys ne toks pavojingas kaip ankstesnės atmainos, ypač pažangiose ekonomikose, kur paskiepyta didžioji gyventojų dalis, bet ši atmaina gerokai lengviau plinta ir tai reiškia, kad hospitalizuojamų pacientų ir mirčių skaičius liks didelis. Dėl to kylantis neužtikrintumas ir rizikos vengimas slopins paklausą ir dar labiau didins tiekimo grandinės trikdžius.

Kartu su pertekliniu taupymu, slopinama paklausa ir negriežta monetarine bei fiskaline politika, 2021 metais tokie trikdžiai paskatino infliaciją. Nemažai centrinių bankų atstovų, anksčiau tvirtinę, kad infliacijos banga yra laikina, dabar pripažįsta, kad ji greitai nenuslops. Skubiai arba mažiau skubiai centriniai bankai planuoja palaipsniui nutraukti nevaržomos monetarinės politikos strategijas, kaip antai monetarinio stimuliavimo programas, kad galėtų pradėti normalizuoti palūkanų normas.

Centrinių bankų ryžtas bus išbandytas, jeigu dėl pinigų politikos išaugusi palūkanų norma obligacijų, kreditų ir akcijų rinkose sukels šoką. Gali būti, kad taip išaugus privačiai ir valstybės skolai rinkos nebegalės pakelti didesnių skolinimosi išlaidų. Kilus pykčiui centriniai bankai atsidurs skolų spąstuose ir tikriausiai vėl pakeis kursą. Dėl to lūkesčiai dėl infliacijos vėl išaugs ir infliacija taps endemine.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šiemet taip pat susidursime su daugybe geopolitinių ir sisteminių rizikų. Geopolitiniame fronte reikia stebėti tris pagrindines grėsmes.

Pirma, Rusija ruošiasi įsiveržti į Ukrainą ir telieka stebėti, ar pavyks užkirsti kelią šios grėsmės eskalacijai derybomis dėl naujo regiono saugumo santvarkos. Nors JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo Ukrainai didesnę karinę pagalbą ir pagrasino Rusijai griežtesnėmis sankcijomis, jis taip pat aiškiai parodė, kad JAV tiesiogiai nesikiš, kad apgintų Ukrainą nuo išpuolio. Tačiau dabar Rusijos ekonomika yra atsparesnė sankcijoms nei anksčiau, todėl tokie grasinimai Rusijos prezidento Vladimiro Putino gali nepaveikti. Juk pagaliau kai kurios Vakarų sankcijos (kaip antai žingsnis blokuojant „Nord Stream 2“ vamzdyno projektą) gali netgi padidinti energijos trūkumą pačioje Europoje.

Antra, Kinijos ir Amerikos šaltasis karas vis labiau šąla. Kinija didina karinį spaudimą Taivanui ir Pietų Kinijos jūroje (kur bręsta daug teritorinių ginčų), o atskirtis tarp Kinijos ir JAV ekonomikų vis sparčiau auga. Ilgainiui šis veiksnys turės stagfliacinį poveikį.

Trečia, Iranas šiuo metu yra pradedančioji branduolinė valstybė. Šalyje sparčiai sodrinamas uranas, kuris jau beveik pasiekė branduolinio ginklo lygį, o derybos dėl naujos arba atnaujintos branduolinės sutarties nieko nedavė. Dėl to Izraelis atvirai svarsto atakuoti Irano branduolines gamyklas. Jeigu taip įvyktų, labai tikėtina, kad stagfliacinės pasekmės būtų blogesnės nei po 1973 ir 1979 metų su nafta susijusių geopolitinių sukrėtimų.

Naujaisiais metais taip pat kyla kelios sisteminės problemos. 2021 metais pasaulį kamavusios karščio bangos, gaisrai, sausros, uraganai, potvyniai, taifūnai ir kitos stichinės nelaimės parodė tikrąsias klimato kaitos pasekmes. COP26 aukščiausio lygio susitikime klimato klausimais daugiausia buvo tik tuščiai kalbama, ir pasaulis toliau artėja prie niokojančios trijų Celsijaus laipsnių atšilimo ribos, kurią pasieksime šiame amžiuje. Dėl sausrų maisto kainos jau ir taip grėsmingai išaugo ir ateityje klimato kaitos poveikis tik dar labiau stiprės.

Dar labiau viską blogina tai, kad dėl agresyvaus spaudimo dekarbonizuoti ekonomiką į iškastinio kuro pramonę investuojama nepakankamai, nors energijos iš atsinaujinančių išteklių dar nėra tiek, kiek reikia pasauliui. Dėl šios tendencijos energijos kainos ilgainiui gerokai išaugs. Maža to, pabėgėliai dėl klimato kaitos užplūs JAV, Europą ir kitas pažangias ekonomikas, o šalys mėgins užsidaryti.

Tokioje aplinkoje tiek pažangiose ekonomikose, tiek naujai besiformuojančiose rinkose didėja politinė disfunkcija. Gali būti, kad JAV vidurio kadencijos rinkimuose išvysime visiškos konstitucinės krizės (arba net atviro politinio smurto), kuri gali kilti po prezidento rinkimų 2024 metais, repeticiją. JAV susiduria su bene beprecedenčiu fanatikų poliarizacijos ir radikalizacijos lygiu bei nuolat atsiduria aklavietėje, ir visa tai kelia rimtą sisteminę riziką.

Populistinės partijos (tiek kraštutinės dešiniosios, tiek kraštutinės kairiosios) stiprėja visame pasaulyje, netgi tokiuose regionuose kaip Lotynų Amerika, kur kadaise populizmas turėjo pražūtingų pasekmių. Ir Peru, ir Čilė 2021 m. išsirinko radikalius kairuoliškų pažiūrų lyderius, Brazilija ir Kolumbija gali pasekti jų pavyzdžiu 2022 m., o Argentina ir Venesuela toliau žingsniuoja finansinio kracho keliu. Federalinio rezervo banko ir kitų pagrindinių centrinių bankų normalizuota palūkanų norma gali sukelti finansinį šoką šiose ir kitose trapiose naujai besiformuojančiose rinkose, kaip antai Turkijoje ir Libane, jau nekalbant apie daugybę besivystančių šalių su ir taip netvariu skolos santykiu.

2021-ųjų pabaigoje finansų rinkos vis dar putojo ar tiesiog virte virė. Viešųjų ir privačių įmonių akcijos yra brangios (kainos ir pelno santykis yra aukštesnis nei vidutinis), nekilnojamojo turto (tiek būsto pirkimo, tiek nuomos) kainos JAV ir daug kitų šalių yra didelės bei vis dar juntamas pamišimas dėl vadinamųjų memų akcijų, kriptoaktyvų ir specialiosios paskirties įsigijimo bendrovių. Vyriausybės obligacijų pelningumas išlieka itin mažas, o kredito kainų skirtumai (tiek didelio pelningumo, tiek aukštos klasės) sumažėjo iš dalies dėl tiesioginės ir netiesioginės centrinių bankų paramos.

Kol bankai laikėsi nevaržymo politikos, viskas taip galėjo tęstis. Tačiau 2022 metais, kai prasidės politikos normalizavimas, turto ir kreditų burbulai gali sprogti. Maža to, infliacija, sulėtėjęs augimas ir geopolitinės bei sisteminės rizikos 2022 metais gali sukurti sąlygas rinkos korekcijai. Kad ir kas būtų, investuotojai didžiąją šių metų dalį tikriausiai itin atidžiai stebės įvykius rinkoje.

Komentaro autorius – Nourielis Roubini, „Roubini Macro Associates“ generalinis direktorius  

Autoriaus teisės – „Project Syndicate“, 2021 m.

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Lyderiai negali būti užsidarę

„Verslo žinių“ reitinge „Lietuvos verslo lyderiai 500“ (LVL 500) ant aukščiausios pakopos vėl lipa ekonomikos...

Nuomonės
2022.01.21
I. Karaliūnaitė. Rinka ir Lietuvos bankas tikisi išsamesnio tvarumo atskleidimo iš bendrovių

Tvarumą įmonės supranta ir atskleidžia labai skirtingai, parodė Lietuvos banko (LB) atlikta „Nasdaq Vilnius...

Nuomonės
2022.01.20
Karantinas? Pamirškime šį žodį 16

Ištuštėjusių miesto gatvių, liūdnai suremtų lauko kavinių stalelių be klientų greičiausiai artimiausiu metu...

Nuomonės
2022.01.20
G. Zaikauskaitė. Kaip į Lietuvą perkelti strategines tarptautinio verslo funkcijas?

Pasaulinio garso kompanijos Lietuvoje noriai kuria kompetencijų ir paslaugų centrus. Čia samdos ir veiklos...

Nuomonės
2022.01.19
Gerų naujienų ilgesys 7

Jei kas sekėte pirmadienio naujienų srautą, turėjote pajusti, kad pilnatis veikia mūsų sąmonę. Gal tai tik...

Nuomonės
2022.01.19
Miražo gaubiama reforma 5

Vyriausybės pažadėta mokesčių reforma – tarsi miražas, kurį fata morgana kelia vis toliau už horizonto.

Nuomonės
2022.01.18
Neužmigti starte 2

Konkurencinėje kovoje dėl investicijų koja kojon turėtų žengti ne ką mažiau svarbi kova dėl talentų. Neturint...

Nuomonės
2022.01.17
N. L. Chruščiova. Kazachstanas ir Rusijos imperijos kaina

Kazachstane išsilaipinęs Rusijos elitinio dalinio „Specnaz“ (Rusijos kariuomenės smogiamųjų pajėgų)...

Nuomonės
2022.01.15
R. Vilpišauskas. Ar reikėtų remti nuostolius dėl sankcijų patiriantį verslą? 4

Klausimas apie valstybės poziciją dėl paramos verslui, kai jis patiria nuostolių dėl valstybių tarpusavio...

Nuomonės
2022.01.14
Žingsniai finansinio ešafoto link 2

Virš įmonių vadovų galvų kyla naujas Damoklo kardas – Lietuvoje formuojama praktika, kai už nesumokėtus...

Nuomonės
2022.01.14
U. Armalis. Turizmas nuostolius skaičiuoja rudenį

Peržvelkime, kokie metai buvo turizmui, kuris, pasak Vyriausybės, buvo paaukotas visuomenės sveikatos labui...

Nuomonės
2022.01.13
NT rinka: kaitino, kaitino, bet neiškepė 1

Rekordais, nerimu ir transformacija šiandien gyvena nekilnojamojo turto (NT) sektorius. VŽ apklausoje...

Nuomonės
2022.01.13
M. Jundulas. Strateginis kompasas darbdaviams: ko susirinksime į biurą

Šiandien galime sakyti, kad visuomenės ir verslo nerimas dėl pandemijos sumažėjo, o dabartinė situacija tapo...

Nuomonės
2022.01.12
Prezidento pusiaukelė: į kažkur ar iš kažkur 26

Graži, šventiška pradžia. Dar gražesni ir nuoširdesni pažadai tautai, t. y. mums. Galime neabejoti – tokie...

Nuomonės
2022.01.12
Kapitalo poreikis brangins pinigus

Neslopstantį pagreitį demonstruojanti infliacija palieka vis mažiau vilčių, kad dar ilgai bus galima naudotis...

Nuomonės
2022.01.11
Viešumas po užraktu 10

Įmonių vadovų duomenų viešumas gali tapti tabu: tuo rūpinasi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI),...

Nuomonės
2022.01.10
T. Stonkienė. Filmą primenanti darbo rinka 5

Kalbama, kad vienas praėjusių metų top serialų, susijusių su kalmarais ir žaidimais, yra ne kas kitas, kaip...

Nuomonės
2022.01.09
E. Leontjeva. Apie šimtus milijonų vertą atsakomybę 1

2021-ieji atskleidė tai, kas ramiais laikais yra nematoma ir nevertinama. Verslininkus netikėtai giria už...

Nuomonės
2022.01.08
Molinės caro kojos, arba Akligatvis nebetoli

Lietuvos valdžios institucijų tarpusavio vaidai jau susilaukė ir užsienio žiniasklaidos dėmesio – „Financial...

Nuomonės
2022.01.07
Kai verslas skuodžia lyg olimpinis čempionas 1

Visų skeptikų ir senų bambeklių pykčiui Lietuvos verslas dar sykį įrodė, kad yra gajus ir gyvybingas. Ne...

Nuomonės
2022.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku