N. Roubini. 2022-uosius temdantys debesys

Publikuota: 2022-01-05
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius emeritas

Nepaisant nuosmukių ir nerimo dėl naujų COVID-19 atmainų, ekonomikoms ir rinkoms daugelyje pasaulio šalių 2021 metai buvo visai neblogi. Po stiprios recesijos 2020 metais augimas viršijo savo potencialą, o finansų rinkos sparčiai atsigavo. Tai buvo ypač akivaizdu Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur vertybinių popierių biržos pasiekė naujas aukštumas iš dalies dėl itin negriežtos JAV federalinio rezervo banko politikos (nors kitose pažangiose ekonomikose centriniai bankai įgyvendino nuosavą radikaliai prisitaikančią politiką).

Tačiau 2022-ieji gali būti sunkesni. Pandemija dar nesibaigė. Gali būti, kad omikronas pasirodys ne toks pavojingas kaip ankstesnės atmainos, ypač pažangiose ekonomikose, kur paskiepyta didžioji gyventojų dalis, bet ši atmaina gerokai lengviau plinta ir tai reiškia, kad hospitalizuojamų pacientų ir mirčių skaičius liks didelis. Dėl to kylantis neužtikrintumas ir rizikos vengimas slopins paklausą ir dar labiau didins tiekimo grandinės trikdžius.

Kartu su pertekliniu taupymu, slopinama paklausa ir negriežta monetarine bei fiskaline politika, 2021 metais tokie trikdžiai paskatino infliaciją. Nemažai centrinių bankų atstovų, anksčiau tvirtinę, kad infliacijos banga yra laikina, dabar pripažįsta, kad ji greitai nenuslops. Skubiai arba mažiau skubiai centriniai bankai planuoja palaipsniui nutraukti nevaržomos monetarinės politikos strategijas, kaip antai monetarinio stimuliavimo programas, kad galėtų pradėti normalizuoti palūkanų normas.

Centrinių bankų ryžtas bus išbandytas, jeigu dėl pinigų politikos išaugusi palūkanų norma obligacijų, kreditų ir akcijų rinkose sukels šoką. Gali būti, kad taip išaugus privačiai ir valstybės skolai rinkos nebegalės pakelti didesnių skolinimosi išlaidų. Kilus pykčiui centriniai bankai atsidurs skolų spąstuose ir tikriausiai vėl pakeis kursą. Dėl to lūkesčiai dėl infliacijos vėl išaugs ir infliacija taps endemine.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šiemet taip pat susidursime su daugybe geopolitinių ir sisteminių rizikų. Geopolitiniame fronte reikia stebėti tris pagrindines grėsmes.

Pirma, Rusija ruošiasi įsiveržti į Ukrainą ir telieka stebėti, ar pavyks užkirsti kelią šios grėsmės eskalacijai derybomis dėl naujo regiono saugumo santvarkos. Nors JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo Ukrainai didesnę karinę pagalbą ir pagrasino Rusijai griežtesnėmis sankcijomis, jis taip pat aiškiai parodė, kad JAV tiesiogiai nesikiš, kad apgintų Ukrainą nuo išpuolio. Tačiau dabar Rusijos ekonomika yra atsparesnė sankcijoms nei anksčiau, todėl tokie grasinimai Rusijos prezidento Vladimiro Putino gali nepaveikti. Juk pagaliau kai kurios Vakarų sankcijos (kaip antai žingsnis blokuojant „Nord Stream 2“ vamzdyno projektą) gali netgi padidinti energijos trūkumą pačioje Europoje.

Antra, Kinijos ir Amerikos šaltasis karas vis labiau šąla. Kinija didina karinį spaudimą Taivanui ir Pietų Kinijos jūroje (kur bręsta daug teritorinių ginčų), o atskirtis tarp Kinijos ir JAV ekonomikų vis sparčiau auga. Ilgainiui šis veiksnys turės stagfliacinį poveikį.

Trečia, Iranas šiuo metu yra pradedančioji branduolinė valstybė. Šalyje sparčiai sodrinamas uranas, kuris jau beveik pasiekė branduolinio ginklo lygį, o derybos dėl naujos arba atnaujintos branduolinės sutarties nieko nedavė. Dėl to Izraelis atvirai svarsto atakuoti Irano branduolines gamyklas. Jeigu taip įvyktų, labai tikėtina, kad stagfliacinės pasekmės būtų blogesnės nei po 1973 ir 1979 metų su nafta susijusių geopolitinių sukrėtimų.

Naujaisiais metais taip pat kyla kelios sisteminės problemos. 2021 metais pasaulį kamavusios karščio bangos, gaisrai, sausros, uraganai, potvyniai, taifūnai ir kitos stichinės nelaimės parodė tikrąsias klimato kaitos pasekmes. COP26 aukščiausio lygio susitikime klimato klausimais daugiausia buvo tik tuščiai kalbama, ir pasaulis toliau artėja prie niokojančios trijų Celsijaus laipsnių atšilimo ribos, kurią pasieksime šiame amžiuje. Dėl sausrų maisto kainos jau ir taip grėsmingai išaugo ir ateityje klimato kaitos poveikis tik dar labiau stiprės.

Dar labiau viską blogina tai, kad dėl agresyvaus spaudimo dekarbonizuoti ekonomiką į iškastinio kuro pramonę investuojama nepakankamai, nors energijos iš atsinaujinančių išteklių dar nėra tiek, kiek reikia pasauliui. Dėl šios tendencijos energijos kainos ilgainiui gerokai išaugs. Maža to, pabėgėliai dėl klimato kaitos užplūs JAV, Europą ir kitas pažangias ekonomikas, o šalys mėgins užsidaryti.

Tokioje aplinkoje tiek pažangiose ekonomikose, tiek naujai besiformuojančiose rinkose didėja politinė disfunkcija. Gali būti, kad JAV vidurio kadencijos rinkimuose išvysime visiškos konstitucinės krizės (arba net atviro politinio smurto), kuri gali kilti po prezidento rinkimų 2024 metais, repeticiją. JAV susiduria su bene beprecedenčiu fanatikų poliarizacijos ir radikalizacijos lygiu bei nuolat atsiduria aklavietėje, ir visa tai kelia rimtą sisteminę riziką.

Populistinės partijos (tiek kraštutinės dešiniosios, tiek kraštutinės kairiosios) stiprėja visame pasaulyje, netgi tokiuose regionuose kaip Lotynų Amerika, kur kadaise populizmas turėjo pražūtingų pasekmių. Ir Peru, ir Čilė 2021 m. išsirinko radikalius kairuoliškų pažiūrų lyderius, Brazilija ir Kolumbija gali pasekti jų pavyzdžiu 2022 m., o Argentina ir Venesuela toliau žingsniuoja finansinio kracho keliu. Federalinio rezervo banko ir kitų pagrindinių centrinių bankų normalizuota palūkanų norma gali sukelti finansinį šoką šiose ir kitose trapiose naujai besiformuojančiose rinkose, kaip antai Turkijoje ir Libane, jau nekalbant apie daugybę besivystančių šalių su ir taip netvariu skolos santykiu.

2021-ųjų pabaigoje finansų rinkos vis dar putojo ar tiesiog virte virė. Viešųjų ir privačių įmonių akcijos yra brangios (kainos ir pelno santykis yra aukštesnis nei vidutinis), nekilnojamojo turto (tiek būsto pirkimo, tiek nuomos) kainos JAV ir daug kitų šalių yra didelės bei vis dar juntamas pamišimas dėl vadinamųjų memų akcijų, kriptoaktyvų ir specialiosios paskirties įsigijimo bendrovių. Vyriausybės obligacijų pelningumas išlieka itin mažas, o kredito kainų skirtumai (tiek didelio pelningumo, tiek aukštos klasės) sumažėjo iš dalies dėl tiesioginės ir netiesioginės centrinių bankų paramos.

Kol bankai laikėsi nevaržymo politikos, viskas taip galėjo tęstis. Tačiau 2022 metais, kai prasidės politikos normalizavimas, turto ir kreditų burbulai gali sprogti. Maža to, infliacija, sulėtėjęs augimas ir geopolitinės bei sisteminės rizikos 2022 metais gali sukurti sąlygas rinkos korekcijai. Kad ir kas būtų, investuotojai didžiąją šių metų dalį tikriausiai itin atidžiai stebės įvykius rinkoje.

Komentaro autorius – Nourielis Roubini, „Roubini Macro Associates“ generalinis direktorius  

Autoriaus teisės – „Project Syndicate“, 2021 m.

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
05:50
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29
Kremliuje virtas jovalas – nei žodis, nei laisvė

Užvėrus ar bent privėrus duris į Lietuvos koncertų sales besiveržiantiems Kremliaus politiką palaikantiems...

Nuomonės
2022.07.29
Verslui reikia ne klumpių, o sportinių batelių

Tradicijoms, kai Lietuvos įstatymų leidėjai ir institucijos apauna verslą sunkiomis perteklinių reikalavimų...

Nuomonės
2022.07.28
Kodėl klaidingai atrodo, kad sankcijos Rusijai nėra efektyvios 32

Praėjus keturiems mėnesiams nuo žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ėmė blėsti pradinis optimizmas...

Nuomonės
2022.07.27
Pigios indulgencijos „gyvulių ūkio“ neišvaikys

Jau beveik du mėnesiai praėjo nuo dienos, iki kurios juridiniai asmenys privalėjo pateikti finansines...

Nuomonės
2022.07.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku