N. Roubini. 2022-uosius temdantys debesys
Nepaisant nuosmukių ir nerimo dėl naujų COVID-19 atmainų, ekonomikoms ir rinkoms daugelyje pasaulio šalių 2021 metai buvo visai neblogi. Po stiprios recesijos 2020 metais augimas viršijo savo potencialą, o finansų rinkos sparčiai atsigavo. Tai buvo ypač akivaizdu Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur vertybinių popierių biržos pasiekė naujas aukštumas iš dalies dėl itin negriežtos JAV federalinio rezervo banko politikos (nors kitose pažangiose ekonomikose centriniai bankai įgyvendino nuosavą radikaliai prisitaikančią politiką).
Tačiau 2022-ieji gali būti sunkesni. Pandemija dar nesibaigė. Gali būti, kad omikronas pasirodys ne toks pavojingas kaip ankstesnės atmainos, ypač pažangiose ekonomikose, kur paskiepyta didžioji gyventojų dalis, bet ši atmaina gerokai lengviau plinta ir tai reiškia, kad hospitalizuojamų pacientų ir mirčių skaičius liks didelis. Dėl to kylantis neužtikrintumas ir rizikos vengimas slopins paklausą ir dar labiau didins tiekimo grandinės trikdžius.
Kartu su pertekliniu taupymu, slopinama paklausa ir negriežta monetarine bei fiskaline politika, 2021 metais tokie trikdžiai paskatino infliaciją. Nemažai centrinių bankų atstovų, anksčiau tvirtinę, kad infliacijos banga yra laikina, dabar pripažįsta, kad ji greitai nenuslops. Skubiai arba mažiau skubiai centriniai bankai planuoja palaipsniui nutraukti nevaržomos monetarinės politikos strategijas, kaip antai monetarinio stimuliavimo programas, kad galėtų pradėti normalizuoti palūkanų normas.
Centrinių bankų ryžtas bus išbandytas, jeigu dėl pinigų politikos išaugusi palūkanų norma obligacijų, kreditų ir akcijų rinkose sukels šoką. Gali būti, kad taip išaugus privačiai ir valstybės skolai rinkos nebegalės pakelti didesnių skolinimosi išlaidų. Kilus pykčiui centriniai bankai atsidurs skolų spąstuose ir tikriausiai vėl pakeis kursą. Dėl to lūkesčiai dėl infliacijos vėl išaugs ir infliacija taps endemine.
Šiemet taip pat susidursime su daugybe geopolitinių ir sisteminių rizikų. Geopolitiniame fronte reikia stebėti tris pagrindines grėsmes.
Pirma, Rusija ruošiasi įsiveržti į Ukrainą ir telieka stebėti, ar pavyks užkirsti kelią šios grėsmės eskalacijai derybomis dėl naujo regiono saugumo santvarkos. Nors JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo Ukrainai didesnę karinę pagalbą ir pagrasino Rusijai griežtesnėmis sankcijomis, jis taip pat aiškiai parodė, kad JAV tiesiogiai nesikiš, kad apgintų Ukrainą nuo išpuolio. Tačiau dabar Rusijos ekonomika yra atsparesnė sankcijoms nei anksčiau, todėl tokie grasinimai Rusijos prezidento Vladimiro Putino gali nepaveikti. Juk pagaliau kai kurios Vakarų sankcijos (kaip antai žingsnis blokuojant Nord Stream 2 vamzdyno projektą) gali netgi padidinti energijos trūkumą pačioje Europoje.
Antra, Kinijos ir Amerikos šaltasis karas vis labiau šąla. Kinija didina karinį spaudimą Taivanui ir Pietų Kinijos jūroje (kur bręsta daug teritorinių ginčų), o atskirtis tarp Kinijos ir JAV ekonomikų vis sparčiau auga. Ilgainiui šis veiksnys turės stagfliacinį poveikį.
Trečia, Iranas šiuo metu yra pradedančioji branduolinė valstybė. Šalyje sparčiai sodrinamas uranas, kuris jau beveik pasiekė branduolinio ginklo lygį, o derybos dėl naujos arba atnaujintos branduolinės sutarties nieko nedavė. Dėl to Izraelis atvirai svarsto atakuoti Irano branduolines gamyklas. Jeigu taip įvyktų, labai tikėtina, kad stagfliacinės pasekmės būtų blogesnės nei po 1973 ir 1979 metų su nafta susijusių geopolitinių sukrėtimų.
Naujaisiais metais taip pat kyla kelios sisteminės problemos. 2021 metais pasaulį kamavusios karščio bangos, gaisrai, sausros, uraganai, potvyniai, taifūnai ir kitos stichinės nelaimės parodė tikrąsias klimato kaitos pasekmes. COP26 aukščiausio lygio susitikime klimato klausimais daugiausia buvo tik tuščiai kalbama, ir pasaulis toliau artėja prie niokojančios trijų Celsijaus laipsnių atšilimo ribos, kurią pasieksime šiame amžiuje. Dėl sausrų maisto kainos jau ir taip grėsmingai išaugo ir ateityje klimato kaitos poveikis tik dar labiau stiprės.
Dar labiau viską blogina tai, kad dėl agresyvaus spaudimo dekarbonizuoti ekonomiką į iškastinio kuro pramonę investuojama nepakankamai, nors energijos iš atsinaujinančių išteklių dar nėra tiek, kiek reikia pasauliui. Dėl šios tendencijos energijos kainos ilgainiui gerokai išaugs. Maža to, pabėgėliai dėl klimato kaitos užplūs JAV, Europą ir kitas pažangias ekonomikas, o šalys mėgins užsidaryti.
Tokioje aplinkoje tiek pažangiose ekonomikose, tiek naujai besiformuojančiose rinkose didėja politinė disfunkcija. Gali būti, kad JAV vidurio kadencijos rinkimuose išvysime visiškos konstitucinės krizės (arba net atviro politinio smurto), kuri gali kilti po prezidento rinkimų 2024 metais, repeticiją. JAV susiduria su bene beprecedenčiu fanatikų poliarizacijos ir radikalizacijos lygiu bei nuolat atsiduria aklavietėje, ir visa tai kelia rimtą sisteminę riziką.
Populistinės partijos (tiek kraštutinės dešiniosios, tiek kraštutinės kairiosios) stiprėja visame pasaulyje, netgi tokiuose regionuose kaip Lotynų Amerika, kur kadaise populizmas turėjo pražūtingų pasekmių. Ir Peru, ir Čilė 2021 m. išsirinko radikalius kairuoliškų pažiūrų lyderius, Brazilija ir Kolumbija gali pasekti jų pavyzdžiu 2022 m., o Argentina ir Venesuela toliau žingsniuoja finansinio kracho keliu. Federalinio rezervo banko ir kitų pagrindinių centrinių bankų normalizuota palūkanų norma gali sukelti finansinį šoką šiose ir kitose trapiose naujai besiformuojančiose rinkose, kaip antai Turkijoje ir Libane, jau nekalbant apie daugybę besivystančių šalių su ir taip netvariu skolos santykiu.
2021-ųjų pabaigoje finansų rinkos vis dar putojo ar tiesiog virte virė. Viešųjų ir privačių įmonių akcijos yra brangios (kainos ir pelno santykis yra aukštesnis nei vidutinis), nekilnojamojo turto (tiek būsto pirkimo, tiek nuomos) kainos JAV ir daug kitų šalių yra didelės bei vis dar juntamas pamišimas dėl vadinamųjų memų akcijų, kriptoaktyvų ir specialiosios paskirties įsigijimo bendrovių. Vyriausybės obligacijų pelningumas išlieka itin mažas, o kredito kainų skirtumai (tiek didelio pelningumo, tiek aukštos klasės) sumažėjo iš dalies dėl tiesioginės ir netiesioginės centrinių bankų paramos.
Kol bankai laikėsi nevaržymo politikos, viskas taip galėjo tęstis. Tačiau 2022 metais, kai prasidės politikos normalizavimas, turto ir kreditų burbulai gali sprogti. Maža to, infliacija, sulėtėjęs augimas ir geopolitinės bei sisteminės rizikos 2022 metais gali sukurti sąlygas rinkos korekcijai. Kad ir kas būtų, investuotojai didžiąją šių metų dalį tikriausiai itin atidžiai stebės įvykius rinkoje.
Komentaro autorius Nourielis Roubini, Roubini Macro Associates generalinis direktorius
Autoriaus teisės Project Syndicate, 2021 m.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti