E. Leontjeva. Kalėdų išvakarėse – susitarimas dėl pasaulinės mokesčių inspekcijos

Publikuota: 2021-12-25
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Šią savaitę buvo pristatyta nauja Europos Komisijos (EK) direktyva, nukreipta į didelių tarptautinių bendrovių pelnus. Naujos taisyklės nustato minimalų 15% pelno mokestį stambioms bendrovėms ir suteikia teisę šaliai, įsivedusiai šias taisykles, papildomai apmokestinti savo jurisdikcijoje įsikūrusią bendrovę, jei jos antrinė įmonė kitoje valstybėje apmokestinama nepakankamai. Direktyva remiasi spalio pabaigoje Ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasiektu susitarimu, prie kurio prisijungė net 137 valstybės. Pačios EBPO gairės buvo ilgai tobulinamos ir paskelbtos prieš dvi dienas iki EK direktyvos.

Direktyvos apimtis net 72 psl. – ištisas vadovėlis, kuris apima šūsnį įvairių taisyklių, kriterijų ir išimčių, atspindinčių metus trukusį valstybių interesų derinimą, mokesčių sistemos skirtumus ir kompromisų paieškas. Dokumente numatyta, kad tarptautinė bendrovė, kurios metinė apyvarta viršija 750 mln. Eur, gali būti apmokestinama papildomai, jei dėl per mažo antrinių įmonių apmokestinimo jų efektyvus pelno mokesčio tarifas nesiekia 15%. Tai gali atnešti naujų pajamų į valstybės biudžetą, tačiau sukurs ir didžiulius administracinius kaštus: atsiras poreikis skaičiuoti efektyvius grupės įmonių pelno mokesčio tarifus, sumokėtus skirtingose jurisdikcijose, kurių mokestinės bazės, tarifai ir lengvatiniai režimai skiriasi.

Lietuvos pavyzdys yra puiki to iliustracija. Mūsų šalyje šiuo metu yra nedaug stambių bendrovių, patenkančių po naujų taisyklių skėčiu. Nepaisant to, valstybės mastu reikės sukurti infrastruktūrą, būtiną šių taisyklių įgyvendinimui. Taisyklės palies ir į Lietuvą investavusias stambesnes užsienio kompanijas, o tokių gali būti šimtai.

Lietuvoje šiuo metu galiojantis tarifas didelėms įmonėms yra lygus nustatytam minimumui, tačiau dėl įvairių lengvatų efektyvus pelno mokesčio tarifas gali nesiekti 15%. Mūsų šalyje galioja daugybė pelno mokesčio lengvatų: investicinių projektų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, stambaus projekto bei laisvųjų ekonominių zonų, tam tikrais atvejais leidžiančių pelno mokesčio išvis nemokėti. Šiomis lengvatomis laisvai naudotis gali ir užsienio kapitalo įmonės. Susitarimas leidžia tam tikrais būdais mažinti pelno mokesčio bazę, tačiau numatytų formulių ekonominė logika yra neaiški: suteikiama galimybė mažinti apmokestinamąjį pelną, išskaičiuojant 8% materialaus turto vertės ir 10%  darbo jėgos kaštų vertės (o per dešimt metų laikotarpį, šie išskaičiavimai mažės iki 5% tiek už materialų turtą, tiek už darbo kaštus).

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Formulės tarsi ir suteikia galimybę valstybėms ir toliau taikyti lengvatas, jeigu jos telpa į išskaičiavimų rėmus. Tad natūraliai kils klausimas apie suteiktų ilgalaikių lengvatų galiojimą ir prasmę: Lietuvai gali tekti peržiūrėti lengvatų taikymą po direktyva patenkančioms įmonėms, kad lengvatos tilptų leidžiamų išskaičiavimų ribose ir leistų išvengti papildomo mokesčių mokėjimo užsienyje.

Atrodytų, kad absoliučios daugumos Lietuvos įmonių šios taisyklės kol kas nepalies. Tačiau žinome liūdną tradiciją, kad įvedinėjant naujus mokesčius pradžioje visuomet akcentuojama, jog taikomasi tik „į labai aukštas pajamas“, tik „į pačius turtingiausius“, tačiau laikui bėgant, kartelės yra nuleidžiamos, kol pasiekia kiekvieną. Aktualiausias pavyzdys yra turto mokestis, kuris buvo įvedamas kaip išskirtinis, o kitais metais gali tapti visuotinis.

Vyriausybės programoje numatyta ir Finansų ministerijos šiais metais intensyviai svarstyta galimybė pereiti prie paskirstyto pelno mokesčio modelio buvo atidėta, laukiant šių naujų taisyklių pasirodymo. Ir štai dabar ateina aiškumas – iš EBPO ir EK tekstų galima padaryti išvadą, kad kelias vis dar yra laisvas. Tiesa, tos šalys, kurios perėjo prie šio modernaus modelio iki 2021 m. liepos 1 d., galės ir toliau juo naudotis, su viena prievole – kad virš 750 mln. Eur apyvartos įmonės turėtų paskirstyti uždirbtą pelną dividendais bent kartą per ketverius metus. 

Jeigu Lietuva įgyvendins šį modelį – o tai vis dar įmanoma – galbūt pateksime po šiek tiek griežtesne prievole – stambių įmonių dividendai turės būti skirstomi kasmet. Tačiau dividendų skirstymas atitinka verslo darymo logiką, ir bet kuriuo atveju visoms įmonėms ir visai ekonomikai naudingiau, jeigu yra galimybė neapmokestinti nepaskirstyto (reinvestuoto) pelno. Žinoma, esminis paskirstyto pelno mokesčio modelio pranašumas yra galimybė pereiti prie skaidrios ir paprastos sąnaudų pripažinimo tvarkos. Kaip nauja tvarka būtų taikoma įmonėms, kurių apyvarta virš 750 mln. Eur, dar nėra iki galo aišku.

Vienas pavojingiausių EBPO iniciatyvos ir EK direktyvos  aspektų – nauji susitarimai apriboja konkurenciją mokesčių srityje. Konkurencingumas svarbus ne tik pragmatiškai galvojant apie mūsų ekonomikos ateitį. Ant kortos pastatyta daugiau. Jeigu valstybių biudžetai, kurie visose pasaulio šalyse turi tendenciją pūstis, nebeturės jokių ribojančių veiksnių, demokratija gali pati save suvalgyti. Mokestinė konkurencija pasauliui yra būtina demokratijos išsaugojimo priemonė. Įdomu, kad Europos Parlamente prieš direktyvą suvienodinti pelno mokestį pasisakė tik komunistai - ir tai tik todėl, kad lygiavos tarifas, jų nuomone, yra numatytas per mažas. 

Pelno mokestis yra visiškai netinkamas harmonizavimui, nes jame yra daugiausia biurokratijos, daugiausia neskaidrių taisyklių, reikalaujančių išaiškinimų ir nuolatinės diskrecijos. Dabar tai iškeliama į tarptautinį lygmenį. Pasirinkus šį mokestį harmonizavimo pagrindu tokios mažos šalys kaip Lietuva bus paskandintos mokesčių administravimo biurokratijoje. Ir nebūtinai tai leis pasiekti užsibrėžtų tikslų. 

Štai, prieš keletą metų panašių tikslų turėjusi ir pradėta įgyvendinti EBPO iniciatyva „Base erosion and profit shifting“ (žinoma, kaip BEPS), nukreipta prieš mokesčių slėpimą, matomai nedavė laukiamų rezultatų. Tačiau ar buvo atliktas jos taikymo ex post įvertinimas? Ar naujos taisyklės nebus ant lopų dedamas lopas, iš kurių pasidarys viena didelė skylė?

Komentaro autorė - Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 2

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
15:35
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 6

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15
Taisyklė nesilaikyti taisyklių 15

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktoje korupcijos rizikos analizėje atskleista tai, kas viešumoje...

Nuomonės
2022.06.15
Praradęs nebenusipirksi 2

Karūną, „Verslo reputacijos indekso“ tyrimo duomenimis, šiemet pelnė „Thermo Fisher Scientific“, tačiau...

Nuomonės
2022.06.14
Laukiame rudens? 18

Infliacija euro zonoje nesiliauja šokdinti kainų, tad šalių vyriausybės ieško įvairių būdų, galinčių...

Nuomonės
2022.06.13
D. Palavenis. ES iniciatyva, skirta skatinanti inovacijas gynybos srityje - HEDI

Birželio 1 d. buvo oficialiai pradėta Europos gynybos inovacijų centro (toliau – HEDI) (angl. Hub for EU...

Nuomonės
2022.06.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku