M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine?

Tačiau ši ES naujovė mūsų šaliai suteikia kur kas didesnę galimybę – Lietuvos investicijų pritraukimo strategams tai bus proga pozicionuoti mūsų šalį kaip tarptautiniam sutelktinio finansavimo verslui tinkamiausią ES valstybę. Tokia kryptis papildytų ir pratęstų puikiai pasiteisinusią „fintech“ plėtros strategiją, kurdama kvalifikuotas darbo vietas bei plėsdama finansų technologijų ekosistemą.

2016 m. viena pirmųjų pasaulyje priėmusi sutelktinį finansavimą reglamentuojančius įstatymus, Lietuva iki šiol išliko viena nedaugelio šį sektorių reguliuojančių ES šalių. Šis reguliavimas Lietuvą apsaugojo nuo kaimyninėse šalyse matytų sukčiavimo atvejų, lėmė stabiliai augančią ir gerą reputaciją turinčią sutelktinio finansavimo ekosistemą, taip pat patirtį, su kuria lietuviški operatoriai turėtų sklandžiai pereiti prie bendrojo ES reglamento. Vieninteliais lietuviškojo reguliavimo trūkumais buvo galima laikyti tam tikrus techninius saugiklius, dėl kurių mūsų platformos buvo mažiau patrauklios užsienio investuotojams. Tai lietuviškoms platformoms neleido spurtuoti tarptautinėse rinkose kaip, pvz., kai kuriems Estijos žaidėjams.

Naujasis ES reglamentas suvienodins taisykles visos Bendrijos platformų operatoriams. Jiems taps paprasčiau pritraukti kitų šalių investuotojus. Tai – geros žinios alternatyvaus kapitalo ieškančiam Lietuvos verslui, nes iki šiol veikėme kaip uždara sutelktinio finansavimo sala su didesnėmis palūkanomis nei Vakaruose. Didesnė Vakarų investuotojų masė su mažesniais grąžos lūkesčiais ne tik padidins kapitalo prieinamumą, bet ir jį atpigins bei šitaip skatins šalies ekonomiką. Daugiau pokyčių Lietuvos investuotojai praktiškai nepajus, vienintelė dėmesio verta techninė reglamento naujovė bus 24 valandų „atvėsimo“ laikotarpis, per kurį bus galima apsigalvoti ir „atšaukti“ investiciją.

Sutelktinių finansų lopšys ar užkampis?

Pagrindinis naujojo reglamento tikslas – supaprastinta platformų plėtra pritraukiant investuotojus tarp ES šalių. Reglamentas nusako bendrąsias gaires, o siekiant išvengti skirtingų valstybių interpretacijų, ekosistemoje atsiras arbitras – Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) – galėsiantis rinkos dalyviams ar valstybėms padėti išspręsti neaiškumus. Tiesa, vietiniai reguliatoriai niekur nedings: jie ir toliau dalyvaus licencijavime, vykdys vietinę priežiūrą, bendraus su savo šalyje įsteigtomis platformomis.

Todėl kiekviena šalis turės progą pasirinkti: ar sutelktiniam finansavimui tiesiog „neprieštaraus“, ar ieškos būdų šį segmentą paversti savo vizitine kortele, leisiančia tarptautinėms finansų įmonėms kurtis ir vykdyti paslaugų eksportą. Reglamentas šalims palieka galimybę nuspręsti – būti užkampiu ar lopšiu.

Lietuvos ambicija tapti „fintech“ lydere pasiteisino su kaupu. Esame puikiai žinomi Europoje ir už jos ribų kaip viena patraukliausių vietų inovatyviems finansinių technologijų verslams. Pamiršome laikus, kai reikėjo aiškinti, kas ir kur yra Lietuva – Singapūro, Anglijos, Vokietijos, JAV, Izraelio ir kitų šalių verslai patys kreipiasi į lietuvius su prašymu vykdyti veiklą iš Europos „fintech“ sostinės.

Ir klaidinga manyti, kad tarptautiniai verslai žiūri į Lietuvą, nes čia palankesnis reguliavimas. Ne – reguliavimas visoje Europoje yra toks pats. Tarptautinis verslas nori čia steigtis, nes atvykęs randa atvirą, modernų, kompetentingą, proaktyvų, komunikabilų ir nesunkiai pasiekiamą rinkos reguliuotoją. Pabandykite susisiekti su centriniu banku, pvz., Vokietijoje ar Prancūzijoje. Sėkmės!

Būtent šalies strategija ir inovatyvus bei pasiekiamas reguliuotojas per šešetą „fintech“ krypties metų leido Lietuvoje susikurti ištisai ekosistemai – šimtai įmonių, tūkstančiai jų darbuotojų, įvairiausios tarptautinės ir vietinės partnerystės, kurios tikrai tapo paskata pasitempti ir iki šiol čia veikusias finansų įstaigas. Trumpai tariant, Lietuva (o ne Talinas!) yra Europos žemėlapyje pažymėta kaip „fintech“ sostinė.

Sutelktinio finansavimo reglamentas sukuria dar vieną instrumentą tą reputaciją bei ekosistemą stiprinti toliau.

Užsienio kapitalas mažintų koncentraciją

Kitose šalyse įsteigti finansų verslai nerodo didelio entuziazmo atsirasti Lietuvoje kaip verslo rinkoje. Mes jiems esame per maži. Todėl naujasis reglamentas ir dar tik auganti sutelktinio finansavimo rinka, kurioje rinkos dalyviai dar aktyviai ieško geriausios šalies vykdyti veiklą, yra galimybė. Galimybė užsiauginti tuos mūsų norimus tarptautinius verslus Lietuvoje.

Norėdami būti šios finansų inovacijos lopšiu, pirma turime tapti svetingi tarptautines ambicijas turintiems verslams. Pavyzdžiui, nereikalauti vykdyti veiklą Lietuvoje nuo pirmos dienos. Antra, jau turėdami patirties dirbti reguliuojamoje rinkoje bei licencijuojant sutelktinio finansavimo veiklą, turime tuo pasinaudoti ir pasiūlyti patraukliausią platformų starto procesą. Trečia, žinodami, kaip veikia reglamentuojamos platformos, kokie reikalavimai kartais yra pertekliniai, o kokie būtini – galime turėti aiškią poziciją bei formuoti visos Europos praktiką. Visa tai toliau stiprintų mūsų ekosistemą, lemtų naujas darbo vietas, partnerystes ir inovacijas. Galiausiai, tarptautinėje erdvėje iš Lietuvos įsitvirtinusios įmonės anksčiau ar vėliau pradės veiklą ir „namų“ rinkoje – tai toliau didintų vietinių finansuotojų kiekį ir spręstų bankų koncentracijos problemą, didins verslo finansavimo prieinamumą, padės skatinti ekonomiką pritraukiant užsienio kapitalą.

Galbūt kompanijoms mąstant apie tiesioginę-mažmeninę veiklą mes ir esame maža „Rytų Europos“ rinka. Tačiau jei tarptautinės platformos steigtųsi Lietuvoje dėl „patogumo“, daugybė vartotojų ir kitų verslų suprastų, kad jų šalyse veikiančios įmonės yra kilusios ir reglamentuojamos Lietuvoje. Tai – puiki reklama visomis prasmėmis.

Šiandien matome išaugusį užklausų kiekį esamiems Lietuvos ekosistemos dalyviams. Teisininkų teiraujamasi dėl naujų įmonių licencijavimo, o esami Lietuvos finansų technologijų ir sutelktinio finansavimo dalyviai gauna paklausimų dėl įvairių kitų galimybių ar partnerysčių. Pagrindinis susidomėjimo Lietuvos ekosistema argumentas – „fintech“ sostinės reputacija, teigiama kitų finansų verslų patirtis, praktinė patirtis dirbant su reguliuojama sutelktinio finansavimo rinka, finansų technologijų verslų ekosistema ir talentai.

Taigi, finansinių technologijų ir sutelktinio finansavimo centro kryptis būtų nuoseklus, logiškas, aukštos pridėtinės vertės darbo vietas kuriantis, rinkos konkurencingumą ir jos dalyvių kompetencijas didinantis sprendimas, kurį sveikintų vietos ir užsienio žaidėjai. Lieka klausimas, kokio dydžio yra mūsų šalies ir reguliatoriaus ambicija?

Komentaro autorius – Martynas Stankevičius, Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) vadovas