M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine?

Publikuota: 2021-11-23
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) vadovas

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai neatneš esminių pokyčių. Vienintelis dalykas, kurį pajaus vietiniai investuotojai ir verslai – pagausėjęs investuotojų iš Vakarų Europos srautas, kuris mažins palūkanas ir gerins verslo finansavimo sąlygas.

Tačiau ši ES naujovė mūsų šaliai suteikia kur kas didesnę galimybę – Lietuvos investicijų pritraukimo strategams tai bus proga pozicionuoti mūsų šalį kaip tarptautiniam sutelktinio finansavimo verslui tinkamiausią ES valstybę. Tokia kryptis papildytų ir pratęstų puikiai pasiteisinusią „fintech“ plėtros strategiją, kurdama kvalifikuotas darbo vietas bei plėsdama finansų technologijų ekosistemą.

2016 m. viena pirmųjų pasaulyje priėmusi sutelktinį finansavimą reglamentuojančius įstatymus, Lietuva iki šiol išliko viena nedaugelio šį sektorių reguliuojančių ES šalių. Šis reguliavimas Lietuvą apsaugojo nuo kaimyninėse šalyse matytų sukčiavimo atvejų, lėmė stabiliai augančią ir gerą reputaciją turinčią sutelktinio finansavimo ekosistemą, taip pat patirtį, su kuria lietuviški operatoriai turėtų sklandžiai pereiti prie bendrojo ES reglamento. Vieninteliais lietuviškojo reguliavimo trūkumais buvo galima laikyti tam tikrus techninius saugiklius, dėl kurių mūsų platformos buvo mažiau patrauklios užsienio investuotojams. Tai lietuviškoms platformoms neleido spurtuoti tarptautinėse rinkose kaip, pvz., kai kuriems Estijos žaidėjams.

Naujasis ES reglamentas suvienodins taisykles visos Bendrijos platformų operatoriams. Jiems taps paprasčiau pritraukti kitų šalių investuotojus. Tai – geros žinios alternatyvaus kapitalo ieškančiam Lietuvos verslui, nes iki šiol veikėme kaip uždara sutelktinio finansavimo sala su didesnėmis palūkanomis nei Vakaruose. Didesnė Vakarų investuotojų masė su mažesniais grąžos lūkesčiais ne tik padidins kapitalo prieinamumą, bet ir jį atpigins bei šitaip skatins šalies ekonomiką. Daugiau pokyčių Lietuvos investuotojai praktiškai nepajus, vienintelė dėmesio verta techninė reglamento naujovė bus 24 valandų „atvėsimo“ laikotarpis, per kurį bus galima apsigalvoti ir „atšaukti“ investiciją.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Sutelktinių finansų lopšys ar užkampis?

Pagrindinis naujojo reglamento tikslas – supaprastinta platformų plėtra pritraukiant investuotojus tarp ES šalių. Reglamentas nusako bendrąsias gaires, o siekiant išvengti skirtingų valstybių interpretacijų, ekosistemoje atsiras arbitras – Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) – galėsiantis rinkos dalyviams ar valstybėms padėti išspręsti neaiškumus. Tiesa, vietiniai reguliatoriai niekur nedings: jie ir toliau dalyvaus licencijavime, vykdys vietinę priežiūrą, bendraus su savo šalyje įsteigtomis platformomis.

Todėl kiekviena šalis turės progą pasirinkti: ar sutelktiniam finansavimui tiesiog „neprieštaraus“, ar ieškos būdų šį segmentą paversti savo vizitine kortele, leisiančia tarptautinėms finansų įmonėms kurtis ir vykdyti paslaugų eksportą. Reglamentas šalims palieka galimybę nuspręsti – būti užkampiu ar lopšiu.

Lietuvos ambicija tapti „fintech“ lydere pasiteisino su kaupu. Esame puikiai žinomi Europoje ir už jos ribų kaip viena patraukliausių vietų inovatyviems finansinių technologijų verslams. Pamiršome laikus, kai reikėjo aiškinti, kas ir kur yra Lietuva – Singapūro, Anglijos, Vokietijos, JAV, Izraelio ir kitų šalių verslai patys kreipiasi į lietuvius su prašymu vykdyti veiklą iš Europos „fintech“ sostinės.

Ir klaidinga manyti, kad tarptautiniai verslai žiūri į Lietuvą, nes čia palankesnis reguliavimas. Ne – reguliavimas visoje Europoje yra toks pats. Tarptautinis verslas nori čia steigtis, nes atvykęs randa atvirą, modernų, kompetentingą, proaktyvų, komunikabilų ir nesunkiai pasiekiamą rinkos reguliuotoją. Pabandykite susisiekti su centriniu banku, pvz., Vokietijoje ar Prancūzijoje. Sėkmės!

Būtent šalies strategija ir inovatyvus bei pasiekiamas reguliuotojas per šešetą „fintech“ krypties metų leido Lietuvoje susikurti ištisai ekosistemai – šimtai įmonių, tūkstančiai jų darbuotojų, įvairiausios tarptautinės ir vietinės partnerystės, kurios tikrai tapo paskata pasitempti ir iki šiol čia veikusias finansų įstaigas. Trumpai tariant, Lietuva (o ne Talinas!) yra Europos žemėlapyje pažymėta kaip „fintech“ sostinė.

Sutelktinio finansavimo reglamentas sukuria dar vieną instrumentą tą reputaciją bei ekosistemą stiprinti toliau.

Užsienio kapitalas mažintų koncentraciją

Kitose šalyse įsteigti finansų verslai nerodo didelio entuziazmo atsirasti Lietuvoje kaip verslo rinkoje. Mes jiems esame per maži. Todėl naujasis reglamentas ir dar tik auganti sutelktinio finansavimo rinka, kurioje rinkos dalyviai dar aktyviai ieško geriausios šalies vykdyti veiklą, yra galimybė. Galimybė užsiauginti tuos mūsų norimus tarptautinius verslus Lietuvoje.

Norėdami būti šios finansų inovacijos lopšiu, pirma turime tapti svetingi tarptautines ambicijas turintiems verslams. Pavyzdžiui, nereikalauti vykdyti veiklą Lietuvoje nuo pirmos dienos. Antra, jau turėdami patirties dirbti reguliuojamoje rinkoje bei licencijuojant sutelktinio finansavimo veiklą, turime tuo pasinaudoti ir pasiūlyti patraukliausią platformų starto procesą. Trečia, žinodami, kaip veikia reglamentuojamos platformos, kokie reikalavimai kartais yra pertekliniai, o kokie būtini – galime turėti aiškią poziciją bei formuoti visos Europos praktiką. Visa tai toliau stiprintų mūsų ekosistemą, lemtų naujas darbo vietas, partnerystes ir inovacijas. Galiausiai, tarptautinėje erdvėje iš Lietuvos įsitvirtinusios įmonės anksčiau ar vėliau pradės veiklą ir „namų“ rinkoje – tai toliau didintų vietinių finansuotojų kiekį ir spręstų bankų koncentracijos problemą, didins verslo finansavimo prieinamumą, padės skatinti ekonomiką pritraukiant užsienio kapitalą.

Galbūt kompanijoms mąstant apie tiesioginę-mažmeninę veiklą mes ir esame maža „Rytų Europos“ rinka. Tačiau jei tarptautinės platformos steigtųsi Lietuvoje dėl „patogumo“, daugybė vartotojų ir kitų verslų suprastų, kad jų šalyse veikiančios įmonės yra kilusios ir reglamentuojamos Lietuvoje. Tai – puiki reklama visomis prasmėmis.

Šiandien matome išaugusį užklausų kiekį esamiems Lietuvos ekosistemos dalyviams. Teisininkų teiraujamasi dėl naujų įmonių licencijavimo, o esami Lietuvos finansų technologijų ir sutelktinio finansavimo dalyviai gauna paklausimų dėl įvairių kitų galimybių ar partnerysčių. Pagrindinis susidomėjimo Lietuvos ekosistema argumentas – „fintech“ sostinės reputacija, teigiama kitų finansų verslų patirtis, praktinė patirtis dirbant su reguliuojama sutelktinio finansavimo rinka, finansų technologijų verslų ekosistema ir talentai.

Taigi, finansinių technologijų ir sutelktinio finansavimo centro kryptis būtų nuoseklus, logiškas, aukštos pridėtinės vertės darbo vietas kuriantis, rinkos konkurencingumą ir jos dalyvių kompetencijas didinantis sprendimas, kurį sveikintų vietos ir užsienio žaidėjai. Lieka klausimas, kokio dydžio yra mūsų šalies ir reguliatoriaus ambicija?

Komentaro autorius – Martynas Stankevičius, Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 43

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku