M. Stankevièius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar iðliksim „fintech“ sostine?

Taèiau ði ES naujovë mûsø ðaliai suteikia kur kas didesnæ galimybæ – Lietuvos investicijø pritraukimo strategams tai bus proga pozicionuoti mûsø ðalá kaip tarptautiniam sutelktinio finansavimo verslui tinkamiausià ES valstybæ. Tokia kryptis papildytø ir pratæstø puikiai pasiteisinusià „fintech“ plëtros strategijà, kurdama kvalifikuotas darbo vietas bei plësdama finansø technologijø ekosistemà.

2016 m. viena pirmøjø pasaulyje priëmusi sutelktiná finansavimà reglamentuojanèius ástatymus, Lietuva iki ðiol iðliko viena nedaugelio ðá sektoriø reguliuojanèiø ES ðaliø. Ðis reguliavimas Lietuvà apsaugojo nuo kaimyninëse ðalyse matytø sukèiavimo atvejø, lëmë stabiliai auganèià ir gerà reputacijà turinèià sutelktinio finansavimo ekosistemà, taip pat patirtá, su kuria lietuviðki operatoriai turëtø sklandþiai pereiti prie bendrojo ES reglamento. Vieninteliais lietuviðkojo reguliavimo trûkumais buvo galima laikyti tam tikrus techninius saugiklius, dël kuriø mûsø platformos buvo maþiau patrauklios uþsienio investuotojams. Tai lietuviðkoms platformoms neleido spurtuoti tarptautinëse rinkose kaip, pvz., kai kuriems Estijos þaidëjams.

Naujasis ES reglamentas suvienodins taisykles visos Bendrijos platformø operatoriams. Jiems taps paprasèiau pritraukti kitø ðaliø investuotojus. Tai – geros þinios alternatyvaus kapitalo ieðkanèiam Lietuvos verslui, nes iki ðiol veikëme kaip uþdara sutelktinio finansavimo sala su didesnëmis palûkanomis nei Vakaruose. Didesnë Vakarø investuotojø masë su maþesniais gràþos lûkesèiais ne tik padidins kapitalo prieinamumà, bet ir já atpigins bei ðitaip skatins ðalies ekonomikà. Daugiau pokyèiø Lietuvos investuotojai praktiðkai nepajus, vienintelë dëmesio verta techninë reglamento naujovë bus 24 valandø „atvësimo“ laikotarpis, per kurá bus galima apsigalvoti ir „atðaukti“ investicijà.

Sutelktiniø finansø lopðys ar uþkampis?

Pagrindinis naujojo reglamento tikslas – supaprastinta platformø plëtra pritraukiant investuotojus tarp ES ðaliø. Reglamentas nusako bendràsias gaires, o siekiant iðvengti skirtingø valstybiø interpretacijø, ekosistemoje atsiras arbitras – Europos vertybiniø popieriø ir rinkø institucija (ESMA) – galësiantis rinkos dalyviams ar valstybëms padëti iðspræsti neaiðkumus. Tiesa, vietiniai reguliatoriai niekur nedings: jie ir toliau dalyvaus licencijavime, vykdys vietinæ prieþiûrà, bendraus su savo ðalyje ásteigtomis platformomis.

Todël kiekviena ðalis turës progà pasirinkti: ar sutelktiniam finansavimui tiesiog „neprieðtaraus“, ar ieðkos bûdø ðá segmentà paversti savo vizitine kortele, leisianèia tarptautinëms finansø ámonëms kurtis ir vykdyti paslaugø eksportà. Reglamentas ðalims palieka galimybæ nuspræsti – bûti uþkampiu ar lopðiu.

Lietuvos ambicija tapti „fintech“ lydere pasiteisino su kaupu. Esame puikiai þinomi Europoje ir uþ jos ribø kaip viena patraukliausiø vietø inovatyviems finansiniø technologijø verslams. Pamirðome laikus, kai reikëjo aiðkinti, kas ir kur yra Lietuva – Singapûro, Anglijos, Vokietijos, JAV, Izraelio ir kitø ðaliø verslai patys kreipiasi á lietuvius su praðymu vykdyti veiklà ið Europos „fintech“ sostinës.

Ir klaidinga manyti, kad tarptautiniai verslai þiûri á Lietuvà, nes èia palankesnis reguliavimas. Ne – reguliavimas visoje Europoje yra toks pats. Tarptautinis verslas nori èia steigtis, nes atvykæs randa atvirà, modernø, kompetentingà, proaktyvø, komunikabilø ir nesunkiai pasiekiamà rinkos reguliuotojà. Pabandykite susisiekti su centriniu banku, pvz., Vokietijoje ar Prancûzijoje. Sëkmës!

Bûtent ðalies strategija ir inovatyvus bei pasiekiamas reguliuotojas per ðeðetà „fintech“ krypties metø leido Lietuvoje susikurti iðtisai ekosistemai – ðimtai ámoniø, tûkstanèiai jø darbuotojø, ávairiausios tarptautinës ir vietinës partnerystës, kurios tikrai tapo paskata pasitempti ir iki ðiol èia veikusias finansø ástaigas. Trumpai tariant, Lietuva (o ne Talinas!) yra Europos þemëlapyje paþymëta kaip „fintech“ sostinë.

Sutelktinio finansavimo reglamentas sukuria dar vienà instrumentà tà reputacijà bei ekosistemà stiprinti toliau.

Uþsienio kapitalas maþintø koncentracijà

Kitose ðalyse ásteigti finansø verslai nerodo didelio entuziazmo atsirasti Lietuvoje kaip verslo rinkoje. Mes jiems esame per maþi. Todël naujasis reglamentas ir dar tik auganti sutelktinio finansavimo rinka, kurioje rinkos dalyviai dar aktyviai ieðko geriausios ðalies vykdyti veiklà, yra galimybë. Galimybë uþsiauginti tuos mûsø norimus tarptautinius verslus Lietuvoje.

Norëdami bûti ðios finansø inovacijos lopðiu, pirma turime tapti svetingi tarptautines ambicijas turintiems verslams. Pavyzdþiui, nereikalauti vykdyti veiklà Lietuvoje nuo pirmos dienos. Antra, jau turëdami patirties dirbti reguliuojamoje rinkoje bei licencijuojant sutelktinio finansavimo veiklà, turime tuo pasinaudoti ir pasiûlyti patraukliausià platformø starto procesà. Treèia, þinodami, kaip veikia reglamentuojamos platformos, kokie reikalavimai kartais yra pertekliniai, o kokie bûtini – galime turëti aiðkià pozicijà bei formuoti visos Europos praktikà. Visa tai toliau stiprintø mûsø ekosistemà, lemtø naujas darbo vietas, partnerystes ir inovacijas. Galiausiai, tarptautinëje erdvëje ið Lietuvos ásitvirtinusios ámonës anksèiau ar vëliau pradës veiklà ir „namø“ rinkoje – tai toliau didintø vietiniø finansuotojø kieká ir spræstø bankø koncentracijos problemà, didins verslo finansavimo prieinamumà, padës skatinti ekonomikà pritraukiant uþsienio kapitalà.

Galbût kompanijoms màstant apie tiesioginæ-maþmeninæ veiklà mes ir esame maþa „Rytø Europos“ rinka. Taèiau jei tarptautinës platformos steigtøsi Lietuvoje dël „patogumo“, daugybë vartotojø ir kitø verslø suprastø, kad jø ðalyse veikianèios ámonës yra kilusios ir reglamentuojamos Lietuvoje. Tai – puiki reklama visomis prasmëmis.

Ðiandien matome iðaugusá uþklausø kieká esamiems Lietuvos ekosistemos dalyviams. Teisininkø teiraujamasi dël naujø ámoniø licencijavimo, o esami Lietuvos finansø technologijø ir sutelktinio finansavimo dalyviai gauna paklausimø dël ávairiø kitø galimybiø ar partnerysèiø. Pagrindinis susidomëjimo Lietuvos ekosistema argumentas – „fintech“ sostinës reputacija, teigiama kitø finansø verslø patirtis, praktinë patirtis dirbant su reguliuojama sutelktinio finansavimo rinka, finansø technologijø verslø ekosistema ir talentai.

Taigi, finansiniø technologijø ir sutelktinio finansavimo centro kryptis bûtø nuoseklus, logiðkas, aukðtos pridëtinës vertës darbo vietas kuriantis, rinkos konkurencingumà ir jos dalyviø kompetencijas didinantis sprendimas, kurá sveikintø vietos ir uþsienio þaidëjai. Lieka klausimas, kokio dydþio yra mûsø ðalies ir reguliatoriaus ambicija?

Komentaro autorius – Martynas Stankevièius, Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB „Treèia diena“) vadovas