L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Publikuota: 2021-11-21
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai priskiriamų savybių, sulaukiame ir valstybės paramos. Prieš gerą dešimtmetį lengvatos vis dar skatino pirkti kompiuterius, pastaraisiais metais panašiai remiami saulės ir vėjo energijos, efektyvesnių šildymo sistemų projektai, elektra varomas transportas, skaitmeninimo veikla. Kad ir kaip vertintume, tai neatsiejama nuo elektronikos sektoriaus augimo, o šis turi ir ne taip akivaizdžiai matomą pusę: didėja iškastinių žaliavų, ypač metalų poreikis, kyla kainos, numatomas elektronikos atliekų kiekio augimas. Bet ar valstybės funkcija šiame sektoriuje turėtų būti vien tik skatinti pardavimus?

Skatinti į pažangą nukreiptus sprendimus nėra blogai. Panaši politika būdinga daugeliui Europos valstybių. Kai kuriose panašiai remiamų veiklų sąrašas yra didesnis ir toks jis – ne be pagrindo.

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė jau pradėjo atsisveikinimo su dujiniais katilais programą. JK kiekvienam namų ūkiui siūloma iki 5.000 svarų sterlingų, siekiant padėti įdiegti tvaresnes šildymo technologijas. Europos aplinkosaugos biuro duomenimis, šis sektorius yra atsakingas už 12% viso ES išmetamo CO2 kiekio, lygaus visų ES automobilių išmetamųjų teršalų kiekiui. Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau ir Lietuvoje senieji dujiniai katilai taps elektronikos atliekų tonomis, o naujų sistemų gamybai reikės įvairiausių iškastinių išteklių. Lygiai taip pat jų jau dabar reikia įvairiai įrangai, šiandien siejamai su atsinaujinančiais energijos šaltiniais arba įvairiais tvarumo rodikliais.

Pažanga turi savo kainą. Europos aplinkosaugos biuro duomenimis, 1970–2017 m. metalų gavyba pasaulyje išaugo daugiau nei tris kartus ir pasiekė 1,2 tonų vienam gyventojui. Rinkos ekspertų teigimu, metalų paklausos augimą artimiausiu metu skatins tiek vėjo ir saulės energijos panaudojimo augimas, tiek energijos kaupimo sprendimai, tiek augantis pramonės ir transporto elektrifikavimas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Skaičiuojama, kad vario poreikis iki 2040 m. pasaulyje augs daugiau nei keturis kartus, aliuminio – beveik du kartus, o nikelio, kobalto ir ličio vidutinė metinė paklausa vien tik minėtuose dviejuose sektoriuose iki 2040 m. padidės atitinkamai 14–17%. Tuo tarpu senkant ištekliams, augant aplinkosaugos reikalavimams kasybai, vis labiau stingant darbo jėgos bei stringant logistikos grandinėms, prognozuojama, kad gamintojai vis dažniau susidurs tiek su žaliavos trūkumu, tiek su augančiomis žaliavų kainomis. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad ličio kainos, palyginti su 2020 m., iki 2025 m. padidės maždaug 140%.

ES priklausoma nuo to, kas iškasama už jos ribų

Europos aplinkosaugos biuro duomenimis, ES metalo suvartojimas augs sparčiausiai iš visų medžiagų grupių, o vienam gyventojui iki 2060 m. padidės 63%. Skaičiuojama, kad elektrinėse transporto priemonėse, kurių daugės, vario bus sunaudojama keturis kartus daugiau nei iškastinio kuro degalais varomiems automobiliams, o atsinaujinantys energijos šaltiniai iki 2050 m. padidins ličio paklausą beveik 6.000%. Tai smarkiai atsilieps Europai, kuri yra labai priklausoma nuo kitose šalyse iškasamų žaliavų. Juk net 46% Europai reikalingų metalų yra importuojami, o ypač tie, kurie reikalingi saulės ir vėjo energijos sistemoms bei baterijoms.

Ir nors kai kam galėtų atrodyti, kad skaitmeninių technologijų sektorius yra vienas švariausių, iš tiesų jis, kaip teigiama Europos aplinkosaugos biuro studijoje, yra vienas pagrindinių metalų paklausos variklių. Pavyzdžiui, vidutiniame išmaniajame telefone yra maždaug 62 skirtingų tipų metalai, įskaitant retuosius, tokius kaip varis, litis ir kobaltas, ir vadinamuosius konfliktų metalus, tokius kaip alavas, tantalas, volframas, auksas.

Beje, net 25% pasaulyje išgaunamo sidabro patenka į elektroniką. Tai – žinia Lietuvai, besidžiaugiančiai savo lyderyste skaitmenizavimosi konkursuose (Europos skaitmeninio konkurencingumo centro duomenimis, šiemet Lietuvos skaitmenizavimosi augimas buvo sparčiausias tarp Europos ir Šiaurės Amerikos šalių): esame uolūs iškastinių žaliavų naudotojai ir, deja, švaistytojai. Kaip gi taip galėjo nutikti?

Nauda kol kas tik teorinė

Šalies Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta apie 43.000 tonų elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ), o surinkta perdirbimui apie 16.800 tonų EEĮ atliekų (39% rinkai pateikto kiekio). Vertinant ES elektronikos atliekų surinkimo užduotis (65% rinkai pateikto kiekio), turėjome surinkti gerokai daugiau – beveik 28.000 tonų, jau nekalbant apie efektyvų perdirbimą, kuriuo pasigirti, mokslininkų vertinimu, šiandien negalime. Galime didžiuotis tik gerai išplėtota elektronikos atliekų surinkimo struktūra visoje šalyje ir pamažu augančiais surinkimo rodikliais – deja, šiandien to nebepakanka. Lietuva elektronikos sektoriui šiandien galėtų pasiūlyti intelektualinį potencialą, o tvarumo kryptis galėtų tapti minėtų atliekų perdirbimo sektorius, kuris būtų naudingas daugeliu požiūriu: mažintų ES priklausomybę nuo iškastinių išteklių importo, padėtų įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, sukurtų darbo vietų.

Ir nors vis dar gaji nuomonė, kad dalis elektronikos yra sunkiai perdirbama, mokslininkai vienas po kito pateikia technologijas, kurios galėtų turėti geras perspektyvas, jei tik tam būtų skirtos tokios politinės priemonės, kokios dabar skiriamos pažangą spartinantiems elektronikos pardavimams skatinti.

„Nomura“ tyrimų instituto (NRI) duomenimis, iki 2025 m. baterijų ir akumuliatorių perdirbimas turėtų tapti labai pelningas Europoje – beje, palaipsniui vejantis Kiniją, kuri jau dabar puikiai pelnosi iš šių atliekų perdirbimo. Argi negalėtų tai daryti kuri nors ES narė? Juolab, kad ES atnaujintas atliekų eksporto reglamentas apribos jų išvežimą už ES ribų – tai skatins daugiau dėmesio skirti perdirbimui, arba, kaip tai kartais vadinama, miestų kasybai.

Miestų kasyba: ar tikrai ji mums tokia svetima?

Kodėl technologinei pažangai daug dėmesio skirianti Lietuva iš esmės beveik neskiria dėmesio elektronikos atliekų perdirbimui? Galbūt mums, įpratusiems į daugelį žaliavų, ypač į metalus, žiūrėti kaip į svetimos kilmės materiją, ir toliau patogu tai vertinti kaip kitų šalių rūpestį? Tarkime, visai neseniai Lietuvos mokslininkai pateikė studiją apie vėjų jėgainių kuriamą vertę įvairioms šio sektoriaus grandims, o tokių jėgainių atliekų perdirbimo grandis liko už borto. Bet ar esame pasirengę mokėti už sparčiai brangstančius iškastinius išteklius bei elektronikos produktus?

Įvairūs elektronikos sektoriaus dalyviai mūsų šalyje, įskaitant ir šioje srityje dirbančius mokslininkus, sako, kad jau dabar iš elektronikos gaunamą naudą didžiąja dalimi pasiima ne legalios struktūros, o šešėlis, o kai kas tarp šio šešėlio sąsajų mato jau minėtą Kiniją su jos perdirbimo sėkmės formule. Kyla klausimas, kas turėtų į tai realiai sureaguoti? Esamu metu, kai visas dėmesys krypsta kitomis kryptimis, turbūt sunku būtų tikėtis išgirsti rimtą, pagrįstą atsakymą valstybiniu lygmeniu, tačiau, kita vertus, jei užtruksime, galime pražiopsoti tinkamą metą tapti miestų kasybos šalimi.

Komentaro autorius — Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Jei gali nedirbti – nedirbs 25

Regis, visa darbo rinka į lapkričio pabaigą sujudo busti iš užsitęsusio letargo miego. Tikriausiai jau nėra...

Verslo aplinka
2021.12.08
Sėdint ant galinės sėdynės vadelioti pražūtinga 3

Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretos retėja toliau – „valstiečiams“ vakar ranka pamojo, ko...

Verslo aplinka
2021.12.07
Norit paramos, sužaliuokit 8

„Verslo žinios“, norėdamos suteikti kuo daugiau pridėtinės vertės savo prenumeratoriams, pasiūlė naują...

Verslo aplinka
2021.12.06
Naujas Kremliaus hibridinis karas Europoje 6

Artėjant žiemai Kremlius pradeda Europai kelti problemų. Tarp naujausių Kremliaus machinacijų yra dujų karas...

Verslo aplinka
2021.12.05
Neringa ruošiasi 2022 m. sezonui – idėjos verslui 3

Puiku, kad Lietuva pradėjo aktyviai diskutuoti apie mūsų valstybės pažangos strategiją „Lietuvos 2050“.

Verslo aplinka
2021.12.05
Išsivaduoti iš jaukaus bedarbystės glėbio 6

Neregėti darbo rinkos poreikiai paskatino Lietuvos valdžią praregėti. Bedarbių šalpos sistemą žadama...

Verslo aplinka
2021.12.03
Vėl balnosim prabangą parlamentarams? 15

Seimo valdyba sugrąžino parlamentarams teisę nuomotis automobilius iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Verslo aplinka
2021.12.03
Kas bendro tarp valdančiųjų koalicijų Lietuvoje ir Vokietijoje 4

Naująją Vokietijos vyriausybę vadina mažai patyrusia, bet su didelėmis ambicijomis. Kritikuoja už...

Verslo aplinka
2021.12.02
Atėjo laikas investuoti į Giraitės ginkluotės gamyklą! 7

Trumpai aptariame Giraitės ginkluotės gamyklos (GGG) realijas ir ateities iššūkius, siūlome sprendimus,...

Verslo aplinka
2021.12.01
Kryptis – kokybė, kompetencijos, inovacijos

Gana ilgą laiką vienas pagrindinių Lietuvos pramonės įmonių konkurencinių kozirių buvo pigi darbo jėga.

Verslo aplinka
2021.12.01
I. Balnanosienė. Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti 2

Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau išsivysčiusiose pasaulio...

Verslo aplinka
2021.11.30
Trumpalaikės naudos spąstai

Lietuvos apdirbamajai pramonei pandemija kojos nepakišo – gamyba ir toliau sparčiai auga. Verslas, žvelgdamas...

Verslo aplinka
2021.11.30
A pasakė, B pakibo 10

Pastarosiomis dienomis Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informavo visuomenę apie naujausių darbų „derlių“:...

Verslo aplinka
2021.11.29
N. Nedzinskas. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai – kas svarbiausia verslui

Lietuvos Finansų ministerija su visuomene pasidalino siūlomais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais...

Verslo aplinka
2021.11.28
J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos...

Verslo aplinka
2021.11.27
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku