J. Kovas. Ko Lietuvos darbdaviai gali pasimokyti iš darbuotojų trūkumo D. Britanijoje?

Publikuota: 2021-11-19
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Biuro“ direktorius

Daugelį įmonių kankinantis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas nėra tik Lietuvos problema. Darbo rinka su sunkumais susiduria visame pasaulyje – įmonės JAV, Kanadoje, Australijoje ir Europoje skundžiasi, jog darbuotojų stoka stabdo gamybos procesus, dar labiau gilina pasaulinę konteinerių krizę, kelia paslaugų ir prekių kainas.

Ko gero, skaudžiausias pavyzdys – Jungtinė Karalystė, kur globalius procesus paaštrino „Brexit“ pasekmės. Šios šalies ūkininkai jau skelbia, kad dėl darbininkų trūkumo mažins produkcijos apimtis ir dėl to gali trūkti kai kurių produktų, o verslininkai įvairiuose sektoriuose didina naujų darbuotojų atlyginimus 20-30% bei skundžiasi neregėta darbuotojų kaita.

Globalią darbuotojų trūkumo problemą ekspertai aiškina įvardindami daugybę priežasčių. Dalis jų – susijusios su koronaviruso pandemija, pavyzdžiui, reikalavimas skiepytis, ilgai trunkantis žmonių, praradusių darbą pandemijos metu, persikvalifikavimas arba lėtesnis grįžimas į darbo rinką dėl santaupų, sukauptų pirmaisiais pandemijos metais. Svarbūs ir ilgalaikiai visuomenės pokyčiai, tokie kaip visuomenės senėjimas ir vis dažniau pasitaikantys atvejai, kai vyresnio amžiaus žmonės nusprendžia į pensiją išeiti anksčiau. Didžiojoje Britanijoje, kur darbo rinkos situacija prasčiausia, šias problemas papildė dar viena – vietos rinką dėl „Brexit“ palikę darbuotojai iš užsienio.

Lietuvos situacija kol kas neprilygsta krizei D. Britanijoje, tačiau apie darbuotojų trūkumą kalbos netyla jau keletą mėnesių. Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjį šalyje buvo 22.045 laisvos darbo vietos – beveik trigubai daugiau nei priešpandeminiais metais. Remiantis įmonės duomenimis, „Biuro“ klientai rugsėjį buvo užpildę apie 69% savo darbuotojų poreikio, o šiuo metu intensyviausiai ieško gamybos specialistų ir sandėlio darbuotojų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Darbuotojų trūkumas minėtuose sektoriuose Lietuvoje iš dalies yra ir pandemijos padarinys. Visų pirma, skirtingi sektoriai atsigavo netolygiai. Pavyzdžiui, gamybos ir logistikos sektoriai paaugo, nes žmonės, negalėdami įsigyti kai kurių paslaugų, daugiau pinigų išleidžia daiktams. Apgyvendinimo ir paslaugų sektoriaus atsigavimas kur kas lėtesnis, todėl įmonės buvo priverstos atsisakyti dalies darbo vietų. Nors, teoriškai, darbuotojai iš nukentėjusių sektorių galėtų rinktis darbą augančiuose, toks mobilumas yra žemas. Darbuotojai nėra linkę keisti darbo pobūdžio, pavyzdžiui, bendravimą su klientais iškeisti į darbą prie konvejerio. Jų lūkesčiai atlyginimams ir kitoms naudoms yra daug aukštesni nei gali pasiūlyti gamybos įmonės. Taip pat, dėl pandemijos sunkiau samdyti darbuotojus iš užsienio, o konkurencija tarp klestinčių sektorių vis labiau auga.

Taigi, ko Lietuvos darbdaviai turėtų pasimokyti iš krizės D. Britanijoje ir kitose Vakarų šalyse, kad darbuotojų trūkumo problema pagaliau pasibaigtų ar bent jau nepadarytų daugiau žalos? Pirmiausia, pasikalbėkime apie atlyginimus.

Pirmasis žingsnis, kurį atliko D. Britanijos įmonės, susidūrusios su veiklos strigimu dėl rankų trūkumo – staigiausias nuo 1997 metų atlyginimų kėlimas naujiems darbuotojams. Vis daugiau Lietuvos įmonių taip pat imasi šios priemonės. Tačiau siūlomo atlyginimo didinimas, pamačius, jog esamas pasiūlymas nepritraukia kandidatų, yra simptominis sprendimas. Dalis Lietuvos įmonių, veikiančių gamybos, prekybos ir paslaugų sektoriuose, kur šiuo metu trūksta darbuotojų, lėtai priima ekonomikos pokyčius ir augančius darbuotojų lūkesčius, todėl prastai apmokamo darbo reputacija siaurina kandidatų ratą, o potencialūs darbuotojai verčiau renkasi emigraciją arba keičia darbą vos radę geresnį pasiūlymą.

Vis dėl to, daugelis pritars, jog, net ir pasiekęs atlyginimų lubas, verslas gali susidurti su darbuotojų trūkumu. Tokiu atveju verta atsigręžti į lankstumą – tai antras dažniausias kandidatų reikalavimas po didesnio atlyginimo, sako įdarbinimo specialistai užsienyje. Ar galite sukurti sąlygas žmonėms su negalia dirbti jūsų įmonėje? Kaip galėtumėte pakeisti darbo valandas, kad jos tiktų dirbantiems studentams? Ar siūlote mokymus arba mentorystės programą, kuri leistų naujiems darbuotojams greitai įsilieti į jūsų veiklą? Įtrauktis ir įvairovė, laikytos verslo socialinės atsakomybės dalimi, šiuo metu tampa nebe įvaizdžio kūrimo aspektais, o strateginėmis priemonėmis, galinčiomis padėti išlaikyti veiklos tęstinumą.

Galiausiai, ištikus krizei verta koncentruotis į efektyvumą. Darbuotojų trūkumas gali įkvėpti optimizuoti procesus ar imtis strateginių pokyčių. Tačiau svarbu skirti dėmesio ir darbuotojų paieškos bei personalo valdymo efektyvinimui. Niekada neturėjome tiek kanalų, kuriais galima pasiekti potencialius darbuotojus – socialiniai tinklai, tradiciniai sklaidos kanalai, lauko reklamos ir net pažinčių programėlės dabar tarnauja paieškai.

Tuo pačiu, kandidatams niekada nebuvo taip paprasta rasti atsiliepimus apie darbą pasirinktoje įmonėje. Dėl to ypač svarbi tampa įvedimo į darbą patirtis ir draugiška, į darbuotoją orientuota įmonės kultūra. Kad būtų galima užtikrinti šiuos aspektus ir išvengti brangiai kainuojančios darbuotojų kaitos, verta konsultuotis su profesionalais ir remtis gerosiomis užsienio praktikomis.

Darbo rinka kol kas nerodo ženklų, kad darbuotojų trūkumo problema pasaulyje ir Lietuvoje greitai pasibaigs. Tai reiškia, jog daugeliui įmonių gebėjimas prisitaikyti ir atsinaujinti bus gyvybiškai svarbus.

Komentaro autorius — Jurgis Kovas, „Biuro“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
N. Nedzinskas. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai – kas svarbiausia verslui

Lietuvos Finansų ministerija su visuomene pasidalino siūlomais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais...

J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos...

Verslo aplinka
2021.11.27
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20
J. Kovas. Ko Lietuvos darbdaviai gali pasimokyti iš darbuotojų trūkumo D. Britanijoje? 4

Daugelį įmonių kankinantis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas nėra tik Lietuvos problema. Darbo rinka su...

Verslo aplinka
2021.11.19
Šviesoforas mokesčių mokėtojams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) montuoja šviesoforą įmonių „keliuose“: netrukus kiekviena bendrovė galės...

Verslo aplinka
2021.11.19
Pagiriamasis žodis subrendusiam Lietuvos verslui 5

Lietuvos verslas nenustoja stebinęs ir džiuginęs. Mūsų šalis bene sėkmingiausiai Europos Sąjungoje įveikė...

Verslo aplinka
2021.11.18
(Ne)šventiniai Lietuvos pašto siurprizai 15

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas vėl sukilo prieš leidėjus – nuo kitų metų dvigubai keliamos...

Verslo aplinka
2021.11.17
A. Kojala. NT vystymas valstybinėje žemėje. Ar Jau viskas nuspręsta? 2

Nesuklysime pasakę, kad galimybė vystyti nekilnojamąjį turtą valstybinėje žemėje yra „karšta“ tema šiame...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Lucasas. Pasienio etika 1

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto,...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Leontjeva. Keturios infliacinių mokesčių bangos, kurios mus pasieks netrukus 2

Infliacija neretai vadinama mokesčiu, uždedamu be parlamento pritarimo, nepriimant įstatymų ir nesvarstant...

Verslo aplinka
2021.11.16
Dovanų karalius nemirė 1

Nors iki Kalėdų dar geras mėnuo, parlamentarai išsijuosę rikiuoja dovanas rinkėjams – besimeilindami jiems,...

Verslo aplinka
2021.11.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku