J. Kovas. Ko Lietuvos darbdaviai gali pasimokyti iš darbuotojų trūkumo D. Britanijoje?

Publikuota: 2021-11-19
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Biuro“ direktorius

Daugelį įmonių kankinantis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas nėra tik Lietuvos problema. Darbo rinka su sunkumais susiduria visame pasaulyje – įmonės JAV, Kanadoje, Australijoje ir Europoje skundžiasi, jog darbuotojų stoka stabdo gamybos procesus, dar labiau gilina pasaulinę konteinerių krizę, kelia paslaugų ir prekių kainas.

Ko gero, skaudžiausias pavyzdys – Jungtinė Karalystė, kur globalius procesus paaštrino „Brexit“ pasekmės. Šios šalies ūkininkai jau skelbia, kad dėl darbininkų trūkumo mažins produkcijos apimtis ir dėl to gali trūkti kai kurių produktų, o verslininkai įvairiuose sektoriuose didina naujų darbuotojų atlyginimus 20-30% bei skundžiasi neregėta darbuotojų kaita.

Globalią darbuotojų trūkumo problemą ekspertai aiškina įvardindami daugybę priežasčių. Dalis jų – susijusios su koronaviruso pandemija, pavyzdžiui, reikalavimas skiepytis, ilgai trunkantis žmonių, praradusių darbą pandemijos metu, persikvalifikavimas arba lėtesnis grįžimas į darbo rinką dėl santaupų, sukauptų pirmaisiais pandemijos metais. Svarbūs ir ilgalaikiai visuomenės pokyčiai, tokie kaip visuomenės senėjimas ir vis dažniau pasitaikantys atvejai, kai vyresnio amžiaus žmonės nusprendžia į pensiją išeiti anksčiau. Didžiojoje Britanijoje, kur darbo rinkos situacija prasčiausia, šias problemas papildė dar viena – vietos rinką dėl „Brexit“ palikę darbuotojai iš užsienio.

Lietuvos situacija kol kas neprilygsta krizei D. Britanijoje, tačiau apie darbuotojų trūkumą kalbos netyla jau keletą mėnesių. Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjį šalyje buvo 22.045 laisvos darbo vietos – beveik trigubai daugiau nei priešpandeminiais metais. Remiantis įmonės duomenimis, „Biuro“ klientai rugsėjį buvo užpildę apie 69% savo darbuotojų poreikio, o šiuo metu intensyviausiai ieško gamybos specialistų ir sandėlio darbuotojų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Darbuotojų trūkumas minėtuose sektoriuose Lietuvoje iš dalies yra ir pandemijos padarinys. Visų pirma, skirtingi sektoriai atsigavo netolygiai. Pavyzdžiui, gamybos ir logistikos sektoriai paaugo, nes žmonės, negalėdami įsigyti kai kurių paslaugų, daugiau pinigų išleidžia daiktams. Apgyvendinimo ir paslaugų sektoriaus atsigavimas kur kas lėtesnis, todėl įmonės buvo priverstos atsisakyti dalies darbo vietų. Nors, teoriškai, darbuotojai iš nukentėjusių sektorių galėtų rinktis darbą augančiuose, toks mobilumas yra žemas. Darbuotojai nėra linkę keisti darbo pobūdžio, pavyzdžiui, bendravimą su klientais iškeisti į darbą prie konvejerio. Jų lūkesčiai atlyginimams ir kitoms naudoms yra daug aukštesni nei gali pasiūlyti gamybos įmonės. Taip pat, dėl pandemijos sunkiau samdyti darbuotojus iš užsienio, o konkurencija tarp klestinčių sektorių vis labiau auga.

Taigi, ko Lietuvos darbdaviai turėtų pasimokyti iš krizės D. Britanijoje ir kitose Vakarų šalyse, kad darbuotojų trūkumo problema pagaliau pasibaigtų ar bent jau nepadarytų daugiau žalos? Pirmiausia, pasikalbėkime apie atlyginimus.

Pirmasis žingsnis, kurį atliko D. Britanijos įmonės, susidūrusios su veiklos strigimu dėl rankų trūkumo – staigiausias nuo 1997 metų atlyginimų kėlimas naujiems darbuotojams. Vis daugiau Lietuvos įmonių taip pat imasi šios priemonės. Tačiau siūlomo atlyginimo didinimas, pamačius, jog esamas pasiūlymas nepritraukia kandidatų, yra simptominis sprendimas. Dalis Lietuvos įmonių, veikiančių gamybos, prekybos ir paslaugų sektoriuose, kur šiuo metu trūksta darbuotojų, lėtai priima ekonomikos pokyčius ir augančius darbuotojų lūkesčius, todėl prastai apmokamo darbo reputacija siaurina kandidatų ratą, o potencialūs darbuotojai verčiau renkasi emigraciją arba keičia darbą vos radę geresnį pasiūlymą.

Vis dėl to, daugelis pritars, jog, net ir pasiekęs atlyginimų lubas, verslas gali susidurti su darbuotojų trūkumu. Tokiu atveju verta atsigręžti į lankstumą – tai antras dažniausias kandidatų reikalavimas po didesnio atlyginimo, sako įdarbinimo specialistai užsienyje. Ar galite sukurti sąlygas žmonėms su negalia dirbti jūsų įmonėje? Kaip galėtumėte pakeisti darbo valandas, kad jos tiktų dirbantiems studentams? Ar siūlote mokymus arba mentorystės programą, kuri leistų naujiems darbuotojams greitai įsilieti į jūsų veiklą? Įtrauktis ir įvairovė, laikytos verslo socialinės atsakomybės dalimi, šiuo metu tampa nebe įvaizdžio kūrimo aspektais, o strateginėmis priemonėmis, galinčiomis padėti išlaikyti veiklos tęstinumą.

Galiausiai, ištikus krizei verta koncentruotis į efektyvumą. Darbuotojų trūkumas gali įkvėpti optimizuoti procesus ar imtis strateginių pokyčių. Tačiau svarbu skirti dėmesio ir darbuotojų paieškos bei personalo valdymo efektyvinimui. Niekada neturėjome tiek kanalų, kuriais galima pasiekti potencialius darbuotojus – socialiniai tinklai, tradiciniai sklaidos kanalai, lauko reklamos ir net pažinčių programėlės dabar tarnauja paieškai.

Tuo pačiu, kandidatams niekada nebuvo taip paprasta rasti atsiliepimus apie darbą pasirinktoje įmonėje. Dėl to ypač svarbi tampa įvedimo į darbą patirtis ir draugiška, į darbuotoją orientuota įmonės kultūra. Kad būtų galima užtikrinti šiuos aspektus ir išvengti brangiai kainuojančios darbuotojų kaitos, verta konsultuotis su profesionalais ir remtis gerosiomis užsienio praktikomis.

Darbo rinka kol kas nerodo ženklų, kad darbuotojų trūkumo problema pasaulyje ir Lietuvoje greitai pasibaigs. Tai reiškia, jog daugeliui įmonių gebėjimas prisitaikyti ir atsinaujinti bus gyvybiškai svarbus.

Komentaro autorius — Jurgis Kovas, „Biuro“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 44

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku