E. Leontjeva. Keturios infliacinių mokesčių bangos, kurios mus pasieks netrukus

Publikuota: 2021-11-16
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Infliacija neretai vadinama mokesčiu, uždedamu be parlamento pritarimo, nepriimant įstatymų ir nesvarstant padarinių. Ši infliacija ypatinga: pinigų spausdinimas atrodė kone vienintelis būdas atsakyti į pandemiją ir finansuoti augančias valstybių išlaidas. Kol nesimatė padarinių, pandeminei pinigų ekspansijai daugelis pritarė. Tikėtina, kad pritariančių sumažės, kai infliacija, kaip ir pandemija, nuvilnys per mūsų gyvenimus keliomis bangomis. Kokios infliacinių mokesčių bangos mus užlies, nors šiandien dar ne visos yra matomos?

Pirma infliacinio mokesčio banga – pats pinigų nuvertėjimas. Tiesa, infliacijos našta ne visiems vienoda: ji priklauso nuo to, kaip greitai šalis, įmonė ar žmogus pasinaudoja karštais infliaciniais pinigais. Tie, kas gauna karštus pinigus pirmiausia – laimi daugiausiai, o labiausiai pralaimi tie, kuriuos infliaciniai pinigai pasiekia vėlai. Po to, kai infliaciniai mechanizmai jau paleido kainų augimą, ir pamažu didėjančios žmogaus ar įmonės pajamos negali kompensuoti pabrangusių išlaidų.

Todėl ir vyksta šalių, ūkio subjektų ir žmonių lenktynės: kas paims greičiau ir daugiau, tas bus laimėtojas. Lietuvai skirtos pandemijos suvaldymo lėšos itin lėtai pasiekė nuo pandemijos nukentėjusias įmones, o daugelio taip ir nepasiekė, užstrigo INVEGOS ir valstybės fondų aruoduose, sustojo dėl daugybės kliūčių ir kriterijų. Tad infliacinio mokesčio našta Lietuvai yra santykinai didesnė, negu toms šalims, kurios greitai ir sumaniai padalino (ir tebedalina) karštus pinigus.

Antroji banga mus pasieks, kai pajamoms augant, šioms bus taikomas aukštesnis progresinis mokesčių tarifas. Galima prognozuoti, kad dėl infliacijos su progresiniais mokesčiais susidurs žymiai daugiau aukštą pridėtinę vertę sukuriančių žmonių, negu iki šiol.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Trečioji banga atplūs, kai įmonių pelnai ims mažėti, nes kaštai augs greičiau, negu brangs galutinis produktas. Ir net jeigu pelnai dėl infliacijos atrodys pakankamai įspūdingi, jie sunkiai pajėgs atkurti gamyboje sunaudotą ilgalaikį turtą. O tai reiškia laipsnišką produktyviosios kapitalo bazės praradimą. Kiekvienas vadovas, šiais metais susidūręs su numatytų plėtros projektų brangimu, žino, kad prieš 3–5 metus pastatyti pastatai, įsigyti įrenginiai šiandien įmonei atsieitų žymiai brangiau. Jeigu įmonės pastatų ir įrenginių vertė yra 1 mln. Eur, šiandien atkurti šį turtą gali kainuoti jau 1,5 arba net 2 mln. Eur. Paprastai kalbant, jeigu įmonė prieš tris metus įsigijo biuro kėdę už 100 Eur, per nusidėvėjimui skirtus šešis metus ji atskaitys į sąnaudas tuos 100 Eur, nors jau šiandien įsigyti naują kėdę kainuotų 150 Eur. Ir kas bus po trijų metų – nežinia.

Tad mokesčių tikslais skaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos stipriai atsiliks nuo realybės. Netgi tuo atveju, jeigu įmonės perkainuos ilgalaikį turtą (o tai daryti tokiu metu tikrai verta), mokestinis turto nusidėvėjimas nepasikeis. Vadinasi, iš pelno bus atimamos neadekvačiai mažos nusidėvėjimo sąnaudos: reali pelno mokesčio našta padidės, o sunaudoto ilgalaikio turto atstatymo galimybės – mažės.

Ilgalaikio turto atstatymas taps pagrindiniu pandeminės infliacijos sukeltu iššūkiu. Čia galima atpažinti dvi priešpriešines tendencijas. Viena vertus, investuoti krizės metu yra rizikinga. Vis dar didėjantys pelnai gali sukurti iliuziją, kad įmonė yra pelninga, o tai ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis skatina išdalinti pelną – nors ilgalaikio turto atstatymo atžvilgiu tie pelnai jau yra nepakankami. Kita vertus, praėjusių krizių analizė rodo, kad tam, jog nuosmukis neužsitęstų, įmonėms kaip tik svarbu investuoti. Nepaisant krizės, svarbu atstatyti kapitalo bazę. Įmonių investicijos yra tas veiksnys, kuris padeda išvengti krizės sukeliamų pasiūlos duobių ateityje. Investuoti ypač aktualu dabar, kai yra beveik neribotos galimybės plėsti gamybą ir didinti pardavimus. O kur dar skaitmenizavimas ir žaliasis kursas, kurie įvyks tiek, kiek įmonės realiai į juos investuos.

Tad kuri iš dviejų tendencijų bus stipresnė? Didele dalimi tai priklausys nuo mokesčių. Tai suprasdamos kitos šalys jau ėmėsi veiksmų. Štai, Čilė dėl pandemijos sumažino pelno mokestį iki 10% ir leido 100% ilgalaikio turto amortizaciją. Čilės motyvus nesunku suprasti, jie puikiai pagrįsti ekonomine logika. Kitas kelias mums seniai pažįstamas, jo svarstymas netgi įtrauktas į Vyriausybės programą (svarstymas, tiesą sakant, jau įvyko, bereikia sprendimų), yra pereiti prie paskirstyto pelno apmokestinimo. Tuomet infliacijos išpūsti pelnai nebūtų apmokestinti keliagubai, o reinvestuojama pelno dalis sugebėtų realiai atkurti įmonės ilgalaikį turtą bei stiprinti kapitalo bazę. Šis modelis patrauklus ir tuo, kad nebėra poreikio atskirai skaičiuoti fiskalinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo.

Toks sprendimas atrodys itin pagrįstas, kai atvilnys ketvirtoji infliacinių mokesčių banga – parduodant akcijas, nekilnojamąjį turtą ar kitą turtą, kainų skirtumas, išsipūtęs infliacinio burbulo dėka, irgi bus apmokestinamas. Ypač didelė ir nemaloni staigmena tai bus ilgalaikiams savininkams, akcininkams, kurie nuo Lietuvos nepriklausomybės puoselėjo įmonių sveikatą, nuolat investavo ir stiprino kapitalo pagrindus. Infliacija padidins jų akcijų vertę, ir mokestį teks sumokėti ne tik nuo akcininko rūpesčiu padidintos vertės, bet ir nuo grynai infliacinio priedo.

Štai tokios bangos laukia mūsų netrukus. Sprendimų teks ieškoti visiems kartu. Galvojant apie šalies ekonominę ateitį ypač verta susirūpinti gresiančiu įmonių kapitalo bazės nustekenimu. Kapitalo bazės praradimas neišvengiamai ves į ekonominio našumo mažėjimą, į mažesnę pridėtinę vertę, šalies konkurencingumo smukimą. Bus itin apmaudu, jeigu neišnaudosime retos galimybės atsiliepti į augančią paklausą globalioje rinkoje. Tad kapitalo išsekinimui būtina užbėgti už akių anksčiau, negu jis taps matomas statistikoje, bendrojo vidaus produkto ataskaitose ir galiausiai – mažėjančiame valstybės biudžete.

Komentaro autorė — Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 44

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku