E. Leontjeva. Keturios infliacinių mokesčių bangos, kurios mus pasieks netrukus

Publikuota: 2021-11-16
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Infliacija neretai vadinama mokesčiu, uždedamu be parlamento pritarimo, nepriimant įstatymų ir nesvarstant padarinių. Ši infliacija ypatinga: pinigų spausdinimas atrodė kone vienintelis būdas atsakyti į pandemiją ir finansuoti augančias valstybių išlaidas. Kol nesimatė padarinių, pandeminei pinigų ekspansijai daugelis pritarė. Tikėtina, kad pritariančių sumažės, kai infliacija, kaip ir pandemija, nuvilnys per mūsų gyvenimus keliomis bangomis. Kokios infliacinių mokesčių bangos mus užlies, nors šiandien dar ne visos yra matomos?

Pirma infliacinio mokesčio banga – pats pinigų nuvertėjimas. Tiesa, infliacijos našta ne visiems vienoda: ji priklauso nuo to, kaip greitai šalis, įmonė ar žmogus pasinaudoja karštais infliaciniais pinigais. Tie, kas gauna karštus pinigus pirmiausia – laimi daugiausiai, o labiausiai pralaimi tie, kuriuos infliaciniai pinigai pasiekia vėlai. Po to, kai infliaciniai mechanizmai jau paleido kainų augimą, ir pamažu didėjančios žmogaus ar įmonės pajamos negali kompensuoti pabrangusių išlaidų.

Todėl ir vyksta šalių, ūkio subjektų ir žmonių lenktynės: kas paims greičiau ir daugiau, tas bus laimėtojas. Lietuvai skirtos pandemijos suvaldymo lėšos itin lėtai pasiekė nuo pandemijos nukentėjusias įmones, o daugelio taip ir nepasiekė, užstrigo INVEGOS ir valstybės fondų aruoduose, sustojo dėl daugybės kliūčių ir kriterijų. Tad infliacinio mokesčio našta Lietuvai yra santykinai didesnė, negu toms šalims, kurios greitai ir sumaniai padalino (ir tebedalina) karštus pinigus.

Antroji banga mus pasieks, kai pajamoms augant, šioms bus taikomas aukštesnis progresinis mokesčių tarifas. Galima prognozuoti, kad dėl infliacijos su progresiniais mokesčiais susidurs žymiai daugiau aukštą pridėtinę vertę sukuriančių žmonių, negu iki šiol.

Trečioji banga atplūs, kai įmonių pelnai ims mažėti, nes kaštai augs greičiau, negu brangs galutinis produktas. Ir net jeigu pelnai dėl infliacijos atrodys pakankamai įspūdingi, jie sunkiai pajėgs atkurti gamyboje sunaudotą ilgalaikį turtą. O tai reiškia laipsnišką produktyviosios kapitalo bazės praradimą. Kiekvienas vadovas, šiais metais susidūręs su numatytų plėtros projektų brangimu, žino, kad prieš 3–5 metus pastatyti pastatai, įsigyti įrenginiai šiandien įmonei atsieitų žymiai brangiau. Jeigu įmonės pastatų ir įrenginių vertė yra 1 mln. Eur, šiandien atkurti šį turtą gali kainuoti jau 1,5 arba net 2 mln. Eur. Paprastai kalbant, jeigu įmonė prieš tris metus įsigijo biuro kėdę už 100 Eur, per nusidėvėjimui skirtus šešis metus ji atskaitys į sąnaudas tuos 100 Eur, nors jau šiandien įsigyti naują kėdę kainuotų 150 Eur. Ir kas bus po trijų metų – nežinia.

Tad mokesčių tikslais skaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos stipriai atsiliks nuo realybės. Netgi tuo atveju, jeigu įmonės perkainuos ilgalaikį turtą (o tai daryti tokiu metu tikrai verta), mokestinis turto nusidėvėjimas nepasikeis. Vadinasi, iš pelno bus atimamos neadekvačiai mažos nusidėvėjimo sąnaudos: reali pelno mokesčio našta padidės, o sunaudoto ilgalaikio turto atstatymo galimybės – mažės.

Ilgalaikio turto atstatymas taps pagrindiniu pandeminės infliacijos sukeltu iššūkiu. Čia galima atpažinti dvi priešpriešines tendencijas. Viena vertus, investuoti krizės metu yra rizikinga. Vis dar didėjantys pelnai gali sukurti iliuziją, kad įmonė yra pelninga, o tai ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis skatina išdalinti pelną – nors ilgalaikio turto atstatymo atžvilgiu tie pelnai jau yra nepakankami. Kita vertus, praėjusių krizių analizė rodo, kad tam, jog nuosmukis neužsitęstų, įmonėms kaip tik svarbu investuoti. Nepaisant krizės, svarbu atstatyti kapitalo bazę. Įmonių investicijos yra tas veiksnys, kuris padeda išvengti krizės sukeliamų pasiūlos duobių ateityje. Investuoti ypač aktualu dabar, kai yra beveik neribotos galimybės plėsti gamybą ir didinti pardavimus. O kur dar skaitmenizavimas ir žaliasis kursas, kurie įvyks tiek, kiek įmonės realiai į juos investuos.

Tad kuri iš dviejų tendencijų bus stipresnė? Didele dalimi tai priklausys nuo mokesčių. Tai suprasdamos kitos šalys jau ėmėsi veiksmų. Štai, Čilė dėl pandemijos sumažino pelno mokestį iki 10% ir leido 100% ilgalaikio turto amortizaciją. Čilės motyvus nesunku suprasti, jie puikiai pagrįsti ekonomine logika. Kitas kelias mums seniai pažįstamas, jo svarstymas netgi įtrauktas į Vyriausybės programą (svarstymas, tiesą sakant, jau įvyko, bereikia sprendimų), yra pereiti prie paskirstyto pelno apmokestinimo. Tuomet infliacijos išpūsti pelnai nebūtų apmokestinti keliagubai, o reinvestuojama pelno dalis sugebėtų realiai atkurti įmonės ilgalaikį turtą bei stiprinti kapitalo bazę. Šis modelis patrauklus ir tuo, kad nebėra poreikio atskirai skaičiuoti fiskalinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo.

Toks sprendimas atrodys itin pagrįstas, kai atvilnys ketvirtoji infliacinių mokesčių banga – parduodant akcijas, nekilnojamąjį turtą ar kitą turtą, kainų skirtumas, išsipūtęs infliacinio burbulo dėka, irgi bus apmokestinamas. Ypač didelė ir nemaloni staigmena tai bus ilgalaikiams savininkams, akcininkams, kurie nuo Lietuvos nepriklausomybės puoselėjo įmonių sveikatą, nuolat investavo ir stiprino kapitalo pagrindus. Infliacija padidins jų akcijų vertę, ir mokestį teks sumokėti ne tik nuo akcininko rūpesčiu padidintos vertės, bet ir nuo grynai infliacinio priedo.

Štai tokios bangos laukia mūsų netrukus. Sprendimų teks ieškoti visiems kartu. Galvojant apie šalies ekonominę ateitį ypač verta susirūpinti gresiančiu įmonių kapitalo bazės nustekenimu. Kapitalo bazės praradimas neišvengiamai ves į ekonominio našumo mažėjimą, į mažesnę pridėtinę vertę, šalies konkurencingumo smukimą. Bus itin apmaudu, jeigu neišnaudosime retos galimybės atsiliepti į augančią paklausą globalioje rinkoje. Tad kapitalo išsekinimui būtina užbėgti už akių anksčiau, negu jis taps matomas statistikoje, bendrojo vidaus produkto ataskaitose ir galiausiai – mažėjančiame valstybės biudžete.

Komentaro autorė — Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
N. Nedzinskas. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai – kas svarbiausia verslui

Lietuvos Finansų ministerija su visuomene pasidalino siūlomais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais...

J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos...

Verslo aplinka
2021.11.27
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20
J. Kovas. Ko Lietuvos darbdaviai gali pasimokyti iš darbuotojų trūkumo D. Britanijoje? 4

Daugelį įmonių kankinantis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas nėra tik Lietuvos problema. Darbo rinka su...

Verslo aplinka
2021.11.19
Šviesoforas mokesčių mokėtojams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) montuoja šviesoforą įmonių „keliuose“: netrukus kiekviena bendrovė galės...

Verslo aplinka
2021.11.19
Pagiriamasis žodis subrendusiam Lietuvos verslui 5

Lietuvos verslas nenustoja stebinęs ir džiuginęs. Mūsų šalis bene sėkmingiausiai Europos Sąjungoje įveikė...

Verslo aplinka
2021.11.18
(Ne)šventiniai Lietuvos pašto siurprizai 15

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas vėl sukilo prieš leidėjus – nuo kitų metų dvigubai keliamos...

Verslo aplinka
2021.11.17
A. Kojala. NT vystymas valstybinėje žemėje. Ar Jau viskas nuspręsta? 2

Nesuklysime pasakę, kad galimybė vystyti nekilnojamąjį turtą valstybinėje žemėje yra „karšta“ tema šiame...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Lucasas. Pasienio etika 1

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto,...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Leontjeva. Keturios infliacinių mokesčių bangos, kurios mus pasieks netrukus 1

Infliacija neretai vadinama mokesčiu, uždedamu be parlamento pritarimo, nepriimant įstatymų ir nesvarstant...

Verslo aplinka
2021.11.16
Dovanų karalius nemirė 1

Nors iki Kalėdų dar geras mėnuo, parlamentarai išsijuosę rikiuoja dovanas rinkėjams – besimeilindami jiems,...

Verslo aplinka
2021.11.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku