V. Dombrovskis, P. Gentiloni. Kokios turėtų būti ekonomikos valdymo taisyklės Europoje po pandemijos?

Publikuota: 2021-10-28
Read out of the college meeting with (left to right) Gentilone and Schmit EVP Dombrovskis Commissioner
svg svg
Read out of the college meeting with (left to right) Gentilone and Schmit EVP Dombrovskis Commissioner
už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas

Dėl tvirtos politinės paramos ir sėkmingos skiepijimo kampanijos ES ekonomika energingai išsivadavo iš COVID-19 šešėlio. Netikrumas ir rizika tebėra dideli, tačiau ekonomika šiuo metu laikosi tvirtai. Šiais metais augimas gali gerokai viršyti mūsų liepos mėn. prognozę, t. y. 4,8%, o nedarbas beveik vėl pasiekė priešpandeminį lygį.

Situacijai rimstant atėjo laikas atnaujinti diskusijas dėl Europos ekonomikos valdymo, kurias pernai turėjome sustabdyti dėl pandemijos. Mums reikia sveikų ir įtraukių diskusijų, siekiant užtikrinti, kad šios taisyklės atspindėtų pasikeitusią ekonominę tikrovę ir padėtų mums pasirengti ateičiai.

Kai 2020 m. vasario mėn. pradėjome šią peržiūrą, pastebėjome nevienareikšmį dabartinės sistemos vaizdą. Buvo pasiekta svarbių laimėjimų. Tai padėjo kontroliuoti viešuosius finansus: visų pirma, 3% deficito riba tapo standartu siekiant išvengti per didelio deficito. Tai taip pat padėjo pakoreguoti išorės deficitą, kuris buvo vienas iš veiksnių, lėmusių euro zonos krizę praėjusio dešimtmečio pradžioje. Be to, tai buvo esminė ekonominės politikos koordinavimo sistema.

Tačiau mes taip pat nustatėme trūkumų: keliose šalyse skola išliko labai didelė, fiskalinė politika ir toliau buvo procikliška, o korekcija dažnai buvo vykdoma mažinant viešąsias investicijas. Daug ES šalių susidūrė su mažu potencialiu augimu ir nuolat žema infliacija. Kita problema buvo ES fiskalinių taisyklių sudėtingumas, dėl kurio jos tapo mažiau skaidrios ir trukdė augti jų politiniam palaikymui mūsų sostinėse.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Per beprecedentę krizę šiems klausimams skiriama daugiau dėmesio. Yra ir istorinių pokyčių, į kuriuos turime atsižvelgti.

Pirma, investicijų poreikis tapo dar aktualesnis. Pagal dabartinį vertinimą papildomi privačių ir viešųjų investicijų poreikiai, susiję su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, iki 2030 m. sudaro beveik 650 mlrd. Eur per metus. Vien žaliajai pertvarkai reikia 520 mlrd. Eur per metus. Pavyzdžiui, energetikos ir transporto sektoriams reikės maždaug 390 mlrd. Eur per metus, t. y. 50% daugiau nei anksčiau. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė padės patenkinti šiuos poreikius: pagal ją ES valstybėms narėms nuo dabar iki 2026 m. bus suteikta 338 mlrd. Eur dotacijų ir iki 386 mlrd. Eur paskolų. Tačiau dabar turėtume apsvarstyti, kaip įgyvendinant nacionalinę politiką būtų galima veiksmingiausiai palengvinti šias investicijas, kurias turės finansuoti ir privatus, ir viešasis sektorius.

Antra, ES vyriausybės išleido beveik 19% BVP COVID-19 sukeltai sveikatos ir ekonomikos krizei įveikti – tą palengvino Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymas. Ši fiskalinė parama, kartu su Europos Centrinio Banko teikiama veiksminga pinigine parama, Europai buvo labai svarbi siekiant atlaikyti audrą. Tačiau dėl to ES taip pat padidėjo skola ir deficitas. Todėl pagrindinis šios peržiūros aspektas bus apsvarstyti, kaip mūsų fiskalinėmis taisyklėmis galima užtikrinti laipsnišką skolos ir BVP santykio mažinimą. Tai svarbu, nes patikimi viešieji finansai mums leis tinkamai reaguoti į galimus būsimus sukrėtimus ir rems tvarų augimą išlaikydami žemą finansavimo kainą.

Trečia, COVID-19 krizė padidino nelygybę ir dar labiau pagilino kai kuriuos esamus trūkumus. Padidėjo privačiojo sektoriaus skola. Išliko dinamiškos būsto kainų tendencijos, o hipotekinė skola kai kuriose šalyse labai išaugo. Nuo turizmo priklausančiose šalyse padidėjo einamosios sąskaitos deficitas, o einamosios sąskaitos pertekliaus korekcija sulėtėjo. Pandemija toliau keis mūsų ekonomiką ir gali kilti naujų pavojų. Todėl turėtume apsvarstyti, kaip ekonomikos valdymo sistema būtų galima geriausiai spręsti šias problemas.

Kviečiame iki metų pabaigos pareikšti nuomonę ir prisidėti prie šios diskusijos. Po to, kitų metų pirmąjį ketvirtį, Europos Komisija pateiks ateinančio laikotarpio fiskalinės politikos gaires. Jose bus atsižvelgta į pasaulinę ekonominę situaciją, konkrečią kiekvienos ES valstybės narės padėtį ir diskusijas dėl ekonomikos valdymo sistemos. Pateiksime gaires dėl galimų šios sistemos pakeitimų, kad iki 2023 m. būtų pasiektas plataus masto konsensusas dėl tolesnių veiksmų.

Europos ekonomika atsigauna. Tačiau turime užtikrinti, kad ateinančiais metais ir vėliau jos augimas būtų ilgalaikis ir tvarus. Siekti šio tikslo yra mūsų bendra atsakomybė: diskusijos apie tai, kaip tai padaryti, prasideda jau dabar.

Komentaro autoriai: Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Paolo Gentiloni, už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Pakels vieną antakį? 8

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis,...

Nuomonės
2022.06.28
Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
2022.06.27
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 8

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 6

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15
Taisyklė nesilaikyti taisyklių 15

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktoje korupcijos rizikos analizėje atskleista tai, kas viešumoje...

Nuomonės
2022.06.15
Praradęs nebenusipirksi 2

Karūną, „Verslo reputacijos indekso“ tyrimo duomenimis, šiemet pelnė „Thermo Fisher Scientific“, tačiau...

Nuomonės
2022.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku