M. Ivanauskas. Naujas iššūkis: (ne)grįžtantys darbuotojai

Publikuota: 2021-10-23
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Telia Global Services Lithuania vadovas

Nuo pandemijos pradžios praėjus daugiau nei pusantrų metų vis daugiau įmonių, remdamosis vakcinacijos įkvėptu visuomenės laisvėjimu, kviečia darbuotojus grįžti į biurus. Kalbėdami apie įmonės kultūrą, bendradarbiavimą įmonės vadovai tvirtai tiki argumentais bent dalį laiko praleisti kartu, tačiau ar kas nors atsiliepia į taip argumentuotą kvietimą?

Kai niekas nežino, kas bus – puikus metas spekuliuoti ir žadėti. Bent jau tokia logika, regis vadovavosi nemažai didžiųjų megakompanijų „Facebook“, „Amazon“ ar „Google“. Pandemijos pradžioje garsiai kalbėję apie remote-first ateitį, dabar imasi kartais radikalių priemonių siekdami sugrąžinti darbuotojus į biurus.

[infogram id="7b53d0e1-9b5a-4c10-bf57-83a23c1ba4d2" prefix="P8p" format="interactive" title="Hibridinis/nuotolinis darbas pasirinktose įmonėse"]

„Amazon“ vos įsibėgėjus vakcinacijos kampanijai paskelbė, kad į biurus grįš visiškai taip pat, kaip ir išėjo, nepridėdami papildomo lankstumo, tačiau po didžiulio pasipriešinimo galiausiai apsistojo ties 3 dienų biure privalomuoju balansu, o dabar grįžo prie darbo iš namų su sąlyga atvykti į biurą, kai reikia. „Facebook“ dirbti iš namų gali tik su vadovo leidimu, o „Google“ išmanus „algos skaičiuotuvas“ nurodo, kiek procentų uždarbio neteksi, jei dirbsi iš namų ne tame pačiame mieste, kur galėtum ateiti į biurą.

Panaši situacija ir Lietuvos bendrovėse – vien paslaugų centrų rinkoje dauguma bendrovių fiksuoja 90-100% vakcinacijos rodiklius, todėl didžioji dauguma norėtų darbuotojus susigrąžinti tiek fiziškai, tiek įsitraukimo prasme. Nepaisant to, dėl globalių korporacijų sprendimų kai kurie dar iki šiol nebuvo sugrįžę nuo pirmojo karantino pradžios. Dauguma ieško auksinio sprendimo, išsprendžiančio visas problemas, bijodami suklysti, kiti nenusprendžia, ką daryti, o dar kiti – užima tvirtą poziciją ir nebijo tvirtai bei aiškiai pasakyti, jog jau laikas grįžti į biurus.

Ne visi gali dirbti iš namų

Tik dabar, kiek atslūgus darbo iš namų ažiotažui, turėdami pakankamai duomenų matome, kad nepaisant asmeninės percepcijos, kuriai įtaką padaro sutaupytas laikas ar patogesnė šeimos logistika, ne visi gali dirbti iš namų. Niekam nekyla abejonių, kad beveik visi galime būti produktyvūs dirbdami nuotoliniu būdu, tačiau fizinis atstumas ilgesniu periodu dažnai reiškia sutrūkinėjusius ryšius su organizacija, kolegomis ir komanda, ypač — karjerą pradedantiems specialistams.

Tą pastebėjome ir savo organizacijoje – nuo pandemijos pradžios virtualiai ir fiziškai pasamdę jau daugiau nei 200 darbuotojų matome, kad daugumai pavyko sėkmingai ir produktyviai įsitraukti į organizaciją. Tačiau daliai pradiniame savo karjeros etape esančių specialistų sunkiau sekėsi ne įsijungti į komandas funkciškai, bet suprasti įmonės pamatinius principus, vertybes, darbo modelius (angl. ways of working), su jais susitapatinti per atstumą ir taip rasti asmeninį ryšį su organizacija.

Be to, jauno, perspektyvaus specialisto augimo kreivė būtent šiame karjeros etape kyla sparčiausiai. Tai vyksta stebint gerąsias praktikas, greitai įsisavinant informaciją ir bandant atkartoti sėkmingus pavyzdžius. Neturint tiesioginio tarpasmeninio ryšio, iš arti nematant vadovų, kolegų darbo itin sunku įgauti reikiamų žinių ir paspartinti savo asmeninį tobulėjimą. Tam nepavykus, vienintelis kelias – ieškoti naujos vietos augimui.

Naujos darbuotojų kaitos tendencijos

Neseniai „Microsoft“ atlikto tyrimo duomenimis, net 40% darbuotojų svarstys keisti savo darbdavį per ateinančius 12 mėnesių. Vietiniame fronte situacija panaši – „Kantar“ duomenimis, 30% Lietuvoje dirbančiųjų pandemijos metu pakeitė ar svarsto pakeisti darbdavį. Įdomu tai, kad tai net nebūtinai rodo įkaitusią darbo rinką.

Aiškiai matome, kad pandemija daugeliui savo karjerą pradedančių kolegų buvo lyg atspirties taškas savęs paieškoms – iš daugiau nei 5.000 apklaustų darbuotojų „McKinsey“ tyrime, net 36% neseniai iš darbo išėjusių atskleidė, kad paliko organizaciją neturėdami kito pasiūlymo, o iš likusių savo pozicijoje net 64%, tikėtina, taip pat išeitų į niekur.

Lietuvos darbo rinkoje taip pat stebime nutrūkusios gumos fenomeną – pandemijos pradžioje darbų kaita beveik sustojo dėl nežinomybės, tačiau dabar daugumoje sektorių arba grįžo į priešpandeminį lygį arba išaugo. Tai parodo, kad ne tik savęs paieškose esantys darbuotojai, bet net ir įprastai darbdaviu, darbu ir aplinka patenkinti darbuotojai nuotolinio ir lankstaus darbo „dėka“ gali svarstyti apie išėjimą.

Grėsmė ar galimybė?

Organizacijos dažnai turi pasirinkimą kaip reaguoti į padidėjusią darbuotojų kaitą – užimti gynybinę poziciją ir visomis išgalėmis bandyti atriboti darbuotojus nuo konkurentų arba savikritiškai pažvelgti į save bei atsakyti į klausimą – kodėl darbuotojas turėtų norėti čia dirbti? Dauguma darbdavių nesigilina į darbuotojų kaitos priežastys ir mano, jog tradiciškai darbuotojai palieka įmonę dėl didesnės algos, aukštesnės pozicijos ar krūvio.

Tačiau realybė tokia, kad dažnas darbdavys apskritai nežino, kodėl darbuotojas keičia organizaciją. Tyrimai rodo, kad svarbiausios darbdavių įvardintos priežastys neatitinka darbuotojų išvardintų atsisveikinimo priežasčių. Darbuotojai išeina, nes nesijaučia vertinami organizacijos ir vadovų, todėl ieško organizacijos, kurioje gaus darbo turinį, prasmę jame ir glaudų ryšį su darbdaviu siekiant ambicingų tikslų.

Kandidatai šiandien reikalauja iš organizacijų turbūt daugiausiai nei bet kada – be atlygio, motyvacijos priemonių lygiagrečiai svarbu yra kultūra ir organizacijos prasmė, tikslas. Todėl šis pandeminis periodas – unikali proga organizacijoms peržiūrėti savo vertės pasiūlymą (angl. employer value proposition) ir tapti ta ambicingesne, patrauklesne vieta visų pirma esamiems, o tuomet ir būsimiems darbuotojams.

Kai nėra vienos tiesos

Šiandienos bandymai grįžti į biurus – ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai įmonės keis savo pozicijas bei politikas, bet tai suprantama – mes visi (darbuotojai ir organizacijos) esame ieškojimų kelyje, kur nėra teisingų ar neteisingų atsakymų. Tačiau, nepaisant paieškų, anksčiau ar vėliau turėsime pripažinti, kad ne visoms pozicijoms, lygiams ir asmenybėms darbas iš namų yra tinkama alternatyva. Tą jau dabar pripažįsta dažna organizacija, bet nenorėdamos sukurti išskirtinumo sprendimus absoliutina.

Apklausos apie darbą iš namų irgi dažnai pateikia prieštaringus rezultatus. „New York Times“ užsakyta apklausa atskleidė kad net 45% nori dirbti biure kasdien, o tik 24% labiau patiktų hibridinis modelis. O Lietuvos „Kantar“ tyrimų duomenys rodo, kad 47% vilniečių po pandemijos norėtų visuomet dirbti nuotoliniu būdu.

Naujų pamokų išmokstame kiekvieną dieną, o bene svarbiausia iš jų – nepaisant darbuotojų kaitos, pandemijos, darbo iš namų, organizacijoms tai – galimybių laikotarpis. Toms, kurios turi stiprią kultūrą, puoselėja ryšį su darbuotojais tai metas dar labiau įprasminti bendrą tikslą ir taip padidinti darbuotojų įsitraukimą. Kitoms – tai laikas save atrasti iš naujo ir taip pritraukti nuo jų nutolusius tiek esamus darbuotojus, tiek kandidatus, trokštančius vėl kurti prasmingą ryšį, biure ir bet kur kitur.

Komentaro autorius — Marius Ivanauskas, „Telia Global Services Lithuania“ vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Išsivaduoti iš jaukaus bedarbystės glėbio 3

Neregėti darbo rinkos poreikiai paskatino Lietuvos valdžią praregėti. Bedarbių šalpos sistemą žadama...

Verslo aplinka
2021.12.03
Vėl balnosim prabangą parlamentarams? 11

Seimo valdyba sugrąžino parlamentarams teisę nuomotis automobilius iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Verslo aplinka
2021.12.03
Kas bendro tarp valdančiųjų koalicijų Lietuvoje ir Vokietijoje 4

Naująją Vokietijos vyriausybę vadina mažai patyrusia, bet su didelėmis ambicijomis. Kritikuoja už...

Verslo aplinka
2021.12.02
Atėjo laikas investuoti į Giraitės ginkluotės gamyklą! 6

Trumpai aptariame Giraitės ginkluotės gamyklos (GGG) realijas ir ateities iššūkius, siūlome sprendimus,...

Verslo aplinka
2021.12.01
Kryptis – kokybė, kompetencijos, inovacijos

Gana ilgą laiką vienas pagrindinių Lietuvos pramonės įmonių konkurencinių kozirių buvo pigi darbo jėga.

Verslo aplinka
2021.12.01
I. Balnanosienė. Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti 2

Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau išsivysčiusiose pasaulio...

Verslo aplinka
2021.11.30
Trumpalaikės naudos spąstai

Lietuvos apdirbamajai pramonei pandemija kojos nepakišo – gamyba ir toliau sparčiai auga. Verslas, žvelgdamas...

Verslo aplinka
2021.11.30
A pasakė, B pakibo 10

Pastarosiomis dienomis Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informavo visuomenę apie naujausių darbų „derlių“:...

Verslo aplinka
2021.11.29
N. Nedzinskas. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai – kas svarbiausia verslui

Lietuvos Finansų ministerija su visuomene pasidalino siūlomais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais...

Verslo aplinka
2021.11.28
J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos...

Verslo aplinka
2021.11.27
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku