M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“

Publikuota: 2021-10-17
Omaro Marqueso („ZUMAPRESS“/„Scanpix“) nuotr.
svg svg
Omaro Marqueso („ZUMAPRESS“/„Scanpix“) nuotr.
Kolumbijos universiteto pasaulinės energetikos politikos centro kviestinis vyresnysis mokslo darbuotojas

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl to, kaip pagerinti kasmetinės „Doing Business“ ) ataskaitos, kurioje šalys reitinguojamos pagal verslo veiklos reguliavimo kokybę ir bendrą verslo aplinką, rengimo metodiką. Nuo tada, kai buvo pradėta rengti 2003 metais, ši ataskaita nuolat susilaukdavo kritikos. Nors pasaulinėje žiniasklaidoje jos duomenys buvo plačiai skelbiami, ji buvo nuolat kritikuojama dėl neva antireglamentacinio, antimokestinio ir prieš profesines sąjungas nukreipto požiūrio.

Rugsėjo 1 dieną pateikėme mūsų galutines rekomendacijas, kuriose raginome iš esmės peržiūrėti „Doing Business“ ataskaitą ir nebereitinguoti šalių. Po dviejų savaičių, kai nepriklausomos teisės paslaugų įmonės atliktas atskiras tyrimas parodė, kad duomenimis buvo sąmoningai manipuliuojama siekiant pakeisti tam tikrų šalių reitingus, ypač Kinijos ir Saudo Arabijos, Pasaulio bankas paskelbė visiškai atsisakantis šios ataskaitos.

Nesigilinant į debatus dėl to, kas iš tiesų nutiko praeityje, „Doing Business“ ataskaitos atsisakymas turi svarbių pasekmių. Neturime abejonių, kad pasauliui reikia priemonės skirtingose šalyse įvertinti sąlygas vystyti verslą ir patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms ir kad tokio projekto duomenys yra labai svarbūs tiek tyrėjams, tiek verslams, tiek valstybių vadovams.

Pasaulio bankas (PB) jau paskelbė apie savo ketinimus toliau dirbti verslo klimato klausimais. Tačiau kad vėl įsitvirtintų šioje srityje, jam reikės įveikti didelį pasitikėjimo trūkumą ir imtis drastiškų žingsnių siekiant atkurti visuomenės pasitikėjimą savo duomenimis. Mūsų idėjos dėl to, kaip pataisyti „Doing Business“ ataskaitą dabar gali pasitarnauti kaip minimalūs kriterijai, kuriuos turėtų atitikti bet koks naujas projektas šioje srityje.

Pirma, PB nereikia kurti naujų rodyklių ir reitinguoti šalių kaip sudarant „Doing Business“ ataskaitą. Tokios bendros rodyklės neišvengiamai yra sutartinės, o reitingavimas yra susijęs su normatyviniais vertinimais, kurie apima gerokai daugiau nei turimus įrodymus. Netgi prieš neseniai kilusį skandalą dėl manipuliavimo duomenimis, buvo aišku, kad būtina peržiūrėti daugelio atskirų „Doing Business“ ataskaitos rodiklių metodiką.

Pagrindinė problema buvo ta, kad „Doing Business“ ataskaitoje iš tiesų nebuvo apžvelgiamas verslas ir nebuvo matuojamos tikrosios smulkiųjų ar vidutinio dydžio įmonių verslo išlaidos. Vietoje to, ataskaitoje buvo remiamasi subjektyviais nedidelės ekspertų grupės vertinimais – ekspertai buvo pakviesti įvertinti hipotetinės įmonės (kuri dažnai nereprezentuodavo banko vertinamų šalių) reglamentavimo sąnaudų. Didelį dėmesį de jure vertinimams turėtų pakeisti de facto sąlygos.

Laimei, atliekant kitas PB apklausas tikrų įmonių vadovams buvo periodiškai užduodami kai kurie tie patys klausimai kaip ir atliekant „Doing Business“ ataskaitą – apie tai, kiek reikia laiko įregistruoti įmonę, gauti statybų leidimą, išmuitinti prekes ir kiti. Pasirodė, kad pačių įmonių atsakymai neturėjo nieko bendro su „Doing Business“ ataskaitos ekspertų pateikiamais duomenimis. Jeigu „Doing Business“ ataskaita turės įpėdinį jame turės būti naudojami tikri, o ne hipotetiniai duomenys.

Antra problemų grupė yra susijusi su prielaidomis dėl tinkamos politikos ar reguliavimo, kurios yra numanomos bet kokiame verslo aplinkos vertinime. Dėl kai kurių rodiklių, kaip antai gaišaties registruojant įmonę, akivaizdu, kad kuo mažiau sugaištama, tuo geriau. Tačiau dėl kitų, kaip antai dėl įmonės mokamų mokesčių ar dėl optimalios politikos, vyksta aktyvios akademinės diskusijos.

Pastaraisiais metais mokesčių klausimas „Doing Business“ ataskaitos rengėjams tapo itin nepatogus. 130 šalių šiais metais galutinai suderino planus dėl visuotinio minimalaus pelno mokesčio, bet sudarant rodykles toliau buvo skatinama kuo labiau jį mažinti.

Trečia, bet kokiuose rimtuose mėginimuose įvertinti šalies verslo aplinką būtinai reikia atsižvelgti į vyriausybės pastangas ištaisyti rinkos nesėkmes ir užtikrinti pagrindines viešąsias gėrybes. Tačiau plačiai PB vizijai dėl to, kaip skatinti gerą verslo klimatą, kaip nurodyta „Doing Business“ ataskaitoje, kenkia kelios rimtos tamsios dėmės. Atrodo, kad siekiant, jog privatus sektorius klestėtų, valdžios institucijoms yra svarbiausia nesikišti.

Taikant tokį metodą neatsižvelgiama į viešąsias investicijas į bazinę infrastruktūrą, kaip antai kelius, telekomunikacijos tinklus ir elektros linijas, kuri yra labai svarbi užsiimant verslu, tačiau ataskaitoje į ją visiškai nebuvo atsižvelgiama. Be to, ataskaitoje visiškai nieko nekalbama apie nusikaltimų prevenciją ir viešąją tvarką, kvalifikuotą darbo jėgą ar investicijas į tyrimus ir plėtrą.

Galiausiai kyla klausimas ir dėl duomenų patikimumo. Visų pirma reikėtų didesnio skaidrumo. Neapdoroti duomenys, kuriais remiantis sudaroma „Doing Business“ ataskaita, niekada nebuvo viešai skelbiami, todėl nepriklausomos institucijos negalėjo pakartoti atliktos analizės. Dėl per didelio dėmesio reitingams ir prieigos prie duomenų nebuvimo galutinis produktas buvo prastai apsaugotas nuo politinio spaudimo ir ginčų dėl duomenų.

Tačiau skaidrumo taisyklės niekada neapsaugos nuo sąmoningų manipuliacijų. Galiausiai Pasaulio bankui teks įtikinti duomenų naudotojus, kad jis sukūrė veiksmingą užkardą tarp savo analitinio darbo ir skolinimo operacijų. Šiuo tikslu bankas turi atsisakyti praktikos pardavinėti konsultacijų paslaugas, kaip pagerinti tuos statistinius rezultatus, kuriuos jis tiesiogiai vertina.

„Doing Business“ ataskaitos atsisakymas suteikia Pasaulio bankui galimybę pasaulinėje plėtroje atgauti intelektualinio lyderio poziciją per atnaujintą įsipareigojimą surinkti ir išanalizuoti patikimus duomenis. Tvirtinti, kad tas skandalas buvo nesėkmė, bet metodika buvo tinkama, nepavyks. „Doing Business“ ataskaitos reitingai – sudaromi pagal bendrus rodiklius – visuomet kėlė abejonių, nes aiškiai neapibrėžė konkrečių sąlygų ir juose neliko vietos svarbioms viešosioms investicijoms, protingiems mokesčiams ar reikalingam reglamentavimui. Ateityje mėginant įvertinti verslo aplinką šalyse narėse reikia būtinai atsižvelgti į šiuos trūkumus.

Komentaro autorius — Mauricio Cardenas, Kolumbijos universiteto pasaulinės energetikos politikos centro kviestinis vyresnysis mokslo darbuotojas

Autoriaus teisės – „Project Syndicate“, 2021 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Išsivaduoti iš jaukaus bedarbystės glėbio 5

Neregėti darbo rinkos poreikiai paskatino Lietuvos valdžią praregėti. Bedarbių šalpos sistemą žadama...

Verslo aplinka
2021.12.03
Vėl balnosim prabangą parlamentarams? 13

Seimo valdyba sugrąžino parlamentarams teisę nuomotis automobilius iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Verslo aplinka
2021.12.03
Kas bendro tarp valdančiųjų koalicijų Lietuvoje ir Vokietijoje 4

Naująją Vokietijos vyriausybę vadina mažai patyrusia, bet su didelėmis ambicijomis. Kritikuoja už...

Verslo aplinka
2021.12.02
Atėjo laikas investuoti į Giraitės ginkluotės gamyklą! 6

Trumpai aptariame Giraitės ginkluotės gamyklos (GGG) realijas ir ateities iššūkius, siūlome sprendimus,...

Verslo aplinka
2021.12.01
Kryptis – kokybė, kompetencijos, inovacijos

Gana ilgą laiką vienas pagrindinių Lietuvos pramonės įmonių konkurencinių kozirių buvo pigi darbo jėga.

Verslo aplinka
2021.12.01
I. Balnanosienė. Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti 2

Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau išsivysčiusiose pasaulio...

Verslo aplinka
2021.11.30
Trumpalaikės naudos spąstai

Lietuvos apdirbamajai pramonei pandemija kojos nepakišo – gamyba ir toliau sparčiai auga. Verslas, žvelgdamas...

Verslo aplinka
2021.11.30
A pasakė, B pakibo 10

Pastarosiomis dienomis Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informavo visuomenę apie naujausių darbų „derlių“:...

Verslo aplinka
2021.11.29
N. Nedzinskas. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai – kas svarbiausia verslui

Lietuvos Finansų ministerija su visuomene pasidalino siūlomais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais...

Verslo aplinka
2021.11.28
J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos...

Verslo aplinka
2021.11.27
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku