E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o kà?

Ramiais laikais valdþia skatina investicijas, nes bûtent ðvieþio kapitalo áliejimas leidþia ádarbinti visus kitus iðteklius. Investicijos kuria darbo vietas, didina jø naðumà ir maþina bedarbystæ. Tad valstybës skatinami investuotojai ápareigojami sukurti kuo daugiau darbo vietø, o valdþia jiems siûlo specialius „þaliuosius koridorius“, kad gausios biurokratinës kliûtys bûtø áveikiamos lengviau.

Bet nutikusi krizë sujaukë ramius skatinimo planus. Atsivërus þaliavø stokai, skatinti ir stiprinti labiausiai derëjo ryðius su prekybos partneriais. Tai nelabai pavyko. O èia jau iðtiko nauja bëda – darbo jëgos trûkumas.

Darbdaviams siûloma pirmiausia ádarbinti bedarbius. Vadinasi, skatinti reikia tø bedarbiø gráþimà á darbo rinkà. O tai padaryti, pasirodo, sunkiau, negu skirti paðalpà. Gali bûti, kad, norint þmogui padëti, paðalpà tektø atimti. Bedarbiams reikia padëti ágyti kvalifikacijà, komandinio darbo ir ypaè atsakomybës patirtá. Kai kam reikia padëti iðeiti ið ðeðëlio, o ten þmogø neretai laiko skolos – greitieji kreditai, palikti vaikai ir aibë kitø bëdø, kuriø biudþeto pinigais nenubrauksi. Tad jeigu norima, kad ðimtai tûkstanèiø þmoniø gráþtø á darbà, – reiks kitokio, labai sumanaus skatinimo. Nes darbdaviø didinamos algos – 12% per pastaruosius metus – pasirodo bejëgës prieð deðimtmeèiais spæstus nedarbo spàstus.

Kita sritis, kur prireiks maþinti biurokratijà, yra legalios imigracijos procedûros. Ne paslaptis, kad ir darbininkui, ir inþinieriui, ir á universitetà atvykstanèiam dëstytojui prireikia praeiti neátikëtinai sudëtingas procedûras, kurios brangiai kainuoja visuomenei ir stabdo gerovës kûrimà. Stebëti, kad legali imigracija nepablogintø kriminogeninës situacijos, þinoma, bûtina.

Á ðià funkcijà valstybës institucijos galës geriau susitelkti, jeigu nustos vykdyti darbdavio ir ádarbinimo agentûrø funkcijas, tikrinant atvykstanèiøjø darbo patirtá, profesiná tinkamumà bei diplomo atitikimà darbo rinkos poreikiams. Ðià naðtà reikia kuo skubiau nuimti nuo Uþimtumo tarnybos ir palikti jà tiems, kas turi kompetencijø ir yra suinteresuoti rezultatu, o tai yra darbdaviai ir profesionalûs ádarbinimo specialistai.

Ámonëms siûlomas dar vienas kelias – didinti darbo naðumà, kurti aukðtos pridëtinës vertës darbo vietas ir taip iðsiversti su nuolat maþëjanèia Lietuvos darbo rinka. Ði kryptis reikalauja dar vienos skatinimo politikos. Ekonomikos naðumui padidinti reikia investicijø. Ne tik tokiø, kai investuoja keli á Lietuvà atëjæ gigantai, o visø jau veikianèiø ámoniø. Kelios deðimtys projektø, finansuojamø ið valdiðkø agentûrø, revoliucijos nepadarys.

Reikia atverti kiekvienai ámonei galimybæ investuoti á technologiná atsinaujinimà, ir tai galima padaryti neuþkraunant valstybei naðtos. Pereiti prie paskirstytojo pelno apmokestinimo, atlaisvinant visà investuotà pelnà nuo mokesèio naðtos, – ðtai skatinimas, kurio laukia kiekviena ámonë ir darbo vieta. Nauji tarptautiniai susitarimai tam nekliudo: mûsø tarifas yra ne maþesnis uþ pasauliná minimumà. O kai susitarimas dël minimalaus pelno mokesèio bus pasiektas, apmokestinimo bazë taps pagrindiniu konkurencijos objektu. Tad svarbiausia bus iðmintingai apibrëþti, kas apmokestinama, o kas – ne. Taikant mokestá tik paskirstytajam pelnui, ámonës turës ið ko finansuoti aukðtesnës pridëtinës vertës darbo vietø kûrimà. Padidins darbo naðumà. Beliks tik paskatinti iðaugusias þmoniø pajamas, kad ðios nepatektø po progresiniais mokesèiais.

Komentaro autorë — Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentë

Raðyti komentarà 0