A. Sungailienė. Koks bus Lietuvos paštas, kai išnyks laiškai?

Publikuota: 2021-10-14
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Lietuvos pašto generalinė direktorė

Spalio pradžioje minima pasaulinė pašto diena, kai beveik prieš beveik 150 metų, 1874-aisiais – buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga. Ši organizacija yra viena seniausių pasaulyje ir veikia iki šiol, tačiau pašto veidas per tą laiką pasikeitė neatpažįstamai. Ir ne tik dėl to, kad pašto karietas pakeitė automobiliai ir lėktuvai. Šiandien žodis „laiškas“ didesnei daliai žmonių asocijuojasi su elektroniniu paštu, o popierinių laiškų apimtys Lietuvos pašte kasmet traukiasi vis labiau. Todėl gali kilti natūralus klausimas: koks paštas bus reikalingas valstybei ir mums visiems po 5 ar 10-ies metų?

Kontekstas, kuriame veikia nacionaliniai paštai, pasikeitė ne taip jau seniai. 1969 m. Pasaulinė pašto sąjunga priėmė pagrindines taisykles, kuriomis vadovavosi iki pat 2020-ųjų – jose pagrindinė pašto funkcija buvo padėti gyventojams siųsti vieni kitiems laiškus, atvirukus ir (tik retais atvejais) dovanas ir siuntinius (jie tesudarė iki 5% viso srauto). Daug laiškų siuntė institucijos, organizacijos, įmonės, kurioms tai buvo vienintelis būdas efektyviai pasiekti adresatą. Beveik pusantro amžiaus popierinis laiškas buvo kiekvieno pasaulio pašto veiklos centre.

3 pašto transformacijos varikliai

Per pastarąjį dešimtmetį, o labiausiai per pastaruosius 3-4 metus, įvyko neregėto masto transformacija, kuri keičia pačią pašto sampratą visame pasaulyje. Laiškus išstūmė drastiškai išaugę elektroninės komercijos siuntų srautai, o tai kartu nukreipė paštų veiklos dėmesį į siuntų pristatymą. Be to, labai pasikeitė klientų lūkesčiai, kaip turi atrodyti pašto veikla, paslaugos, aptarnavimas. Tiek paštui kaip organizacijai, tiek tarptautinėms bei nacionalinėms pašto veiklos taisyklėms tenka vytis šiuos pokyčius.

Tarptautinę pašto transformaciją pirmyn lemia trys pagrindiniai varikliai: duomenų svarbos augimas, tarptautinių tarifų pokyčiai ir PVM lengvatos ES panaikinimas.

Duomenys – iššūkis tarptautinei pašto sistemai

Daugelį metų tarptautinė pašto sistema iš esmės veikė be jokių duomenų apie siuntų srautus. Viso pašto mechanizmas buvo pagrįstas laiškų ir siuntinių fiziniu judėjimu, kai paštas kiek gauna, tiek atitinkamai apdoroja ir nukreipia toliau. Atsiradus automatizavimui ir skaitmenizacijai šiandien tarptautinis siuntų srautas jau yra lydimas skaitmenizuotų duomenų, ypatingai dėl e. komercijos plėtros.

Tuo tarpu tarptautinė paštų sistema, deja, keičiasi daug lėčiau – duomenų prasme ji vis dar yra ankstyvojoje stadijoje, kadangi ir valstybės, kurioms didžiąja dalimi priklauso paštai, yra labai skirtingo ekonominio išsivystymo lygio. Pavyzdžiui, Europos šalys jau yra pilnai perėjusios prie automatizuoto skirstymo (prie jų pernai prisijungė ir Lietuva), tačiau kituose regionuose vis dar nemažai valstybių, tebenaudojančių rankinį skirstymą. Tai reiškia, kad paštas veikia netolygios tarptautinės sistemos rėmuose, kuri nėra sinchronizuota tarp skirtingų šalių. Dėl šios priežasties duomenų judėjimas kol kas nevyksta sklandžiai, pasitaiko dažnų nesutapimų tarp duomenų ir fizinės siuntos, kas nulemia klaidas skirstant siuntas ir pristatant jas gavėjams. Ilgainiui sinchronizacija įvyks, bet kol kas duomenų apsikeitimas ir jų tikslumas yra didelis iššūkis.

Socialiai orientuotus atsiskaitymo principus keičia komerciniai

Sukūrus Pasaulinę pašto sąjungą buvo sutarta socialiai teisinga tarpusavio atsiskaitymo tarifų metodika, kuri neatspindėjo šalių ekonominio išsivystymo skirtumų. Jos tikslas buvo visų pirma užtikrinti laiško – kaip labai svarbios tarptautinės komunikacijos priemonės – siuntimo ekonominį prieinamumą kiekvienoje šalyje. Tačiau 2019–2020 m. JAV sąjungoje inicijavo diskusijas, kurios baigėsi dideliais šios metodikos pokyčiais – nuo socialiai orientuotos palaipsniui ji taps pagrįsta komercine logika ir faktinių kaštų dengimo modeliu, o iki šiol egzistavęs tarptautinio subsidijavimo elementas bus panaikintas. Todėl nuo 2020 m. siuntos, siunčiamos į aukštesnio pajamų lygio šalis, pabrango ir toliau brangs.

Ką tai reiškia? Istoriškai pigiausiais buvę pašto tarifai praranda šį konkurencinį pranašumą. Jau artimoje ateityje paštas nebūtinai išliks pigiausias būdas siųsti – ilgainiui kainos supanašės su kitų rinkos dalyvių įkainiais. Tuo pačiu metu (paradoksas) dėl duomenų apsikeitimo spragų nacionaliniai paštai ne visada gali užtikrinti tokią pačią kokybę. Tokia tarptautinių tarifų transformacija skatina paštus atsitraukti nuo tarptautinės paštų sąjungos ir šiame segmente stiprinti savo investicijas bei partnerystes už sąjungos ribų, siekiant užtikrinti tiek geresnę kokybę, tiek įkainius.

PVM lengvatos panaikinimas perskirstė srautus

Prieš tris mėnesius įvykęs PVM lengvatos panaikinimas ES turėjo pasekmių ne tik vartotojų pasirinkimams, bet ir globaliems siuntų srautams. Labiausiai tai paveikė mažos vertės siuntas, kurios didžiąja dalimi iki šiol keliaudavo pigiausiu keliu – tarptautine paštų sistema.

Nors po lengvatos panaikinimo daugiausia kalbėta apie siuntų srautų iš trečiųjų šalių į ES sumažėjimą, tačiau tai iš esmės perbraižo tarptautinį siuntų žemėlapį. ES elektroninės prekybos vidaus rinka auga, importas mažėja, tuo pačiu metu milžiniškas (nors ir sumažėjęs) Kinijos siuntų srautas migruoja iš tarptautinės paštų sąjungos sistemos į alternatyvius dvišalių sutarčių pagrindu paremtus kelius. Kadangi ES egzistuoja skirtingos nacionalinių valstybių muitinių praktikos, tokios siuntos keliaus ten, kur bus užtikrinami sklandžiausi ir paprasčiausi procesai.

Prarastas unikalumas skatina konkuruoti

Pasikeitus paštu keliaujantiems siuntų srautams ir įvykus minėtoms transformacijoms, paštas, kaip organizacija, prarado savo unikalumą ir turi išmokti konkuruoti atviroje globalioje rinkoje.

Tą dar labiau sustiprino pandemija, kurios metu e. komercija įgijo tokį mastą, kad tarptautinio lygmens pašto siuntų pristatymas tapo patrauklesnis dar didesniam kurjerinių paslaugų įmonių skaičiui. Tas galioja ne tik tarptautiniu mastu, bet ir vidaus rinkoje – ypač per pandemiją sustiprėjo esami žaidėjai ir atsirado nauji, pasikeitė konkurencinė aplinka. Kita vertus, šioje aplinkoje tradicinis paštas neturi galimybės konkuruoti identiškomis sąlygomis kaip privatūs žaidėjai vien jau dėl to, kad jis privalo priimti ir pristatyti tokias siuntas, kurių privačios įmonės atsisako dėl ekonominio nerentabilumo (pvz., prastos duomenų kokybės).

Tuo tarpu bendra kokybinė kartelė paslaugai ir klientų lūkesčiai išaugo. Klientų akyse lūkestis perkant e. parduotuvėje – kad ir kur ji pasaulyje bebūtų – yra visiškai toks pats. Jis nepriklauso nuo siuntos pristatytojų, nevertina paslaugos parametrų, kurie atspindi tarifą. Klientas turi lūkestį, kad visais atvejais jam apsipirkimo e. parduotuvėse patirtis, įskaitant pristatymą, turi būti tam tikro kokybinio lygmens. Tačiau paslaugos teikėją renkasi siuntėjas, ne pirkėjas.

Stovėti vietoje ar keistis?

Lietuvos paštas negali veikti taip, kaip veikė daugelį metų, nes pašto ekosistema, klientų lūkesčiai, paslaugų turinys pasikeitė neatpažįstamai. Siekiant prisitaikyti prie to reikia vykdyti vidines transformacijas, kurios trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu gali kelti nepatogumų ar nepasitenkinimo, tačiau yra būtinos norint paštui išlikti. Jų centre privalo būti efektyvumas ir orientacija į kintančius kliento poreikius.

Žvelgdami į Lietuvos pašto infrastruktūrą, planuodami jos pokyčius ir investicijas turime atviromis akimis matyti tendencijas, kaip keičiasi rinka ir žmonių elgsena. Paštas jau niekada nebebus organizacija, kurios pagrindinė užduotis – pristatyti popierinį laišką. Jau dabar jų apimtys yra sumažėjusios dramatiškai, o institucijoms ir įmonėms sparčiai pereinant prie el. laiškų (sąskaitų, dokumentų) siuntimo, jau netolimoje ateityje jų beveik nebeliks. Prie to prisidės ir augantis dėmesys aplinkosaugai. Gyventojams vis labiau pereinant nuo grynųjų pinigų prie elektroninės bankininkystės mažės ir tokių papildomų pašto funkcijų kaip mokesčių mokėjimas, pensijų ir socialinių išmokų išmokėjimo poreikis. Tuo pačiu metu siuntų srautai neišvengiamai augs ir toliau.

Tai reiškia, kad norint būti arčiau kliento paštui vis mažiau reikės fizinio pašto skyriaus, kurį mes tradiciškai suvokiame kaip „paštą“, tačiau jis tampa vis mažiau aktualus besikeičiant paslaugoms. Mes jau patyrėme, kaip kaimiškose vietovėse fizinius skyrius gali pakeisti mobilus laiškininkas, atvykstantis tiesiai iki kliento durų slenksčio. Neišvengiamai augs ir tankės paštomatų tinklas, kuris bėgant laikui veikiausiai įgis ir naujų formų, pavyzdžiui, paštomatai prie atskirų gyvenamųjų namų ar kvartalų, išmaniosios daiktadėžės ir pan.

Pats pašto skyrius irgi neišvengiamai transformuosis. Dalį pašto paslaugų galima teikti per partnerių tinklą – ne kuriant fizinį padalinį, o tik padengiant atskiros paslaugos teikimo kaštus (pvz., informacinė sala prekybos centre, kuriame be kitų paslaugų galima išsiųsti ir laišką).

Kartu su paštu turės keistis supratimas, kaip jis atrodo XXI-ame amžiuje ir dėl ko mes jį turime. Laimės arčiausiai kliento esantis patogus būdas siųsti ir gauti, o ne nostalgiška iš praeities kylanti senojo pašto vizija.

Komentaro autorė — Asta Sungailienė, Lietuvos pašto generalinė direktorė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Į priekį - sraigės tempu 15

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimas aptariant neteisėtos migracijos problemas baigėsi gana...

V. Simanavičius. Teisių gynimas internete – sunki, bet įmanoma misija 1

Gyvenant nuolatos tobulėjančioje skaitmeninėje eroje paprastam žmogui darosi vis lengviau gauti prieigą prie...

Verslo aplinka
2021.10.24
M. Ivanauskas. Naujas iššūkis: (ne)grįžtantys darbuotojai

Nuo pandemijos pradžios praėjus daugiau nei pusantrų metų vis daugiau įmonių, remdamosis vakcinacijos įkvėptu...

Verslo aplinka
2021.10.23
G. Ilekytė. Gyvenimas šalia diktatoriaus: kaip tai paveiks mūsų ekonomiką?

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių buvo smurtas ir...

Verslo aplinka
2021.10.22
Formali pozicija – formali ir parama 1

Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia. Panašiai galima apibūdinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos...

Verslo aplinka
2021.10.22
Nusitaikė į išlaidūnus, bet kliudys ir pirmojo būsto pirkėjus 12

Šiuos metus būsto segmentą lydėję pranešimai apie rekordus ir rekordus, gerinančius ankstesnius rekordus,...

Verslo aplinka
2021.10.21
M. Kubilius. Geostrategijos naujienos: viskas bus gerai

Šiandien įmonių veiklos planavimas susiduria su daugybe nežinomųjų ir kintamųjų. Karti pandemijos patirtis:...

Verslo aplinka
2021.10.20
Ar visi pinigai nekvepia? 5

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža...

Verslo aplinka
2021.10.20
D. Arlauskas. Ko reikia geresniam gyvenimui kaime? 1

Toks klausimas kilo anądien besiklausant žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasiaiškinimų dėl grupės...

Verslo aplinka
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 12

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Kiek dar pataikausime tamsuomenei? 172

Kasdien vis labiau bauginanti COVID-19 statistika atskleidžia gana makabrišką scenarijų: pirmaujame ES pagal...

Verslo aplinka
2021.10.18
M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“ 5

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl...

Verslo aplinka
2021.10.17
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką? 2

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

Verslo aplinka
2021.10.16
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15
A. Sungailienė. Koks bus Lietuvos paštas, kai išnyks laiškai? 2

Spalio pradžioje minima pasaulinė pašto diena, kai beveik prieš beveik 150 metų, 1874-aisiais – buvo įkurta...

Verslo aplinka
2021.10.14
Lenkiškas džinas angliškame butelyje 13

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas sukūrė visai Europos Sąjungos (ES) ateičiai pavojingą precedentą ir...

Verslo aplinka
2021.10.14
V. Gutauskas. Reideriai ir feniksai - verslo apsaugos problema

Teisėsaugos institucijoms nepakankamai efektyviai saugant teisėtai veikiantį verslą nuo nusikalstamų veikų be...

Verslo aplinka
2021.10.13
Biudžetas: realus ar optimistinis? 1

Vyriausybė šiandien turėtų apsispręsti dėl svarbiausio metų finansinio dokumento — 2022-ųjų valstybės...

Verslo aplinka
2021.10.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku