M. Juozaitis. Kada ginčas su VMI verslui savaime tapo nuosprendžiu reputacijai?

Publikuota: 2021-10-10
Kontoros nuotr.
svg svg
Kontoros nuotr.
„Motieka ir Audzevičius“ advokatas, mokesčių teisės ekspertas

Šiandien verslas, bylinėdamasis su mokesčių inspekcija (VMI), rizikuoja viskuo. Sulaukti nepageidaujamo viešumo ir užsiklijuoti sukčiaus etiketę dar net nepaskelbus teismo verdikto. Prarasti verslo partnerių bei klientų pasitikėjimą ir dėl to patirti milžiniškus nuostolius. Susidurti su rimtais trikdžiais siekiant gauti verslui būtiną finansavimą. Netekti darbuotojų, kuriems svarbūs aukščiausi etikos standartai, itin konkurencingoje rinkoje, kai šiais laikais ir šiaip jų rasti sudėtinga.

Tiesą pasakius, kartais net teisinio ginčo su VMI nereikia, kad virš verslo pakibtų pilkas debesis. Dar net nesulaukęs pretenzijų iš institucijų jis gali tapti viešai linksniuojamu blogiuku, jei valdžia siekia demonstratyviai pagrūmoti pirštu.

Visos šios aplinkybės lemia, kodėl šiandien verslas, net būdamas teisus, vengia veltis į (viešas) diskusijas su VMI ar juo labiau įrodinėti savo tiesą teisme. Dauguma baiminasi sniego gniūžtės efekto, kai gera įmonės reputacija ima ristis nuo kalno žemyn, o ją sustabdyti pajėgūs tikrai ne visi. Deja, kartais ir tuos stabdžius užtraukti gali būti tiesiog per brangu.

Tad kaip nutiko, kad Mokesčių inspekcija tapo tokiu baubu? Ieškant priežasčių pirmiausia reikėtų atsigręžti į pačios VMI komunikaciją.

VMI statistika – beveik „alternatyvūs faktai“

Šiandien verslą nuo bandymų įrodyti savo tiesą VMI įtaigiai atgraso savo skelbiama pergalinga statistika. Ji teigia, kad mokesčių administratoriai laimi apie 96–97% visų ginčų. Matant tokius skaičius, atrodytų, tik visiškas avantiūristas eitų bylinėtis prieš šią instituciją, juk advokatai tokiame ginče bejėgiai, o teismo misija – tik patvirtinti priskaičiuotus mokesčius.

Tačiau ar tikrai realybė yra tokia?

Tokią VMI statistiką galima būtų apibūdinti Kellyanne Conway terminu „alternatyvūs faktai“. Mat atidžiau panagrinėjus VMI skelbiamus skaičius ir palyginus juos su realia mokestinių ginčų praktika, prieš akis iškyla visiškai kitoks vaizdas. Tai iliustruoti gali padėti mūsų kontoros patirtis. Norėdami parodyti tikrąją situaciją ir kaip tai prasilenkia su VMI teiginiais, nusprendėme atvirai pasidalinti skaičiais, kuriuos dažna advokatų kontora slepia.

Mokesčių inspekcija, apskaičiuodama papildomus mokesčius verslui, dažniau yra neteisi nei teisi

Per pastaruosius trejus metus mūsų mokestinių ginčų komanda dirbo prie maždaug 60 potencialių mokestinių ginčų. Iš jų 18 buvo baigti mokestinio patikrinimo ar tyrimo eigos stadijoje, kai mokesčių administratorius atsisakė savo pretenzijų, gavęs mokesčių mokėtojo išsamius ir motyvuotus paaiškinimus ar įrodymus. Dar 12 mokestinių ginčų buvo baigti, kai centrinis mokesčių administratorius visiškai ar iš dalies tenkino skundus ir panaikino savo kolegų sprendimus. Apie 20 nesutarimų nepasiekė ginčus nagrinėjančių institucijų, nes ginčus pavyko išspręsti derybomis ir pasiekti abiem šalims priimtiną kompromisą. Taigi, jei vertintume tik mūsų patirtį, matematika tokia: tik maždaug 1 iš 6 potencialių ginčų nukeliauja iki teismų ar Mokestinių ginčų komisijos (MGK).

MGK statistika rodo, kad šioje institucijoje apie 34% ginčų visiškai ar iš dalies laimi mokesčių mokėtojai.

Tai rodo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (būtent jam yra skundžiami MGK sprendimai) duomenys. Jie teigia, kad, pvz., per 2019 metus iš nagrinėtų 537 mokestinių bylų 130 (t. y. apie 24%) buvo nutraukta, 228 mokesčių mokėtojų skundai atmesti (t. y. apie 43%), o 179 skundai patenkinti visiškai arba iš dalies (t. y. apie 33%).

Kitaip tariant, iš visų potencialių mokestinių ginčų tik nedidelė dalis nukeliauja iki ginčus nagrinėjančių institucijų. Ir net kai byla pasiekia MGK ar teismą, vis tiek galima tikėtis realios sėkmės, jeigu mokesčių mokėtojo pozicija yra pagrįsta ir tinkamai pristatyta (tą patvirtina MGK ir Vilniaus apygardos administracinio teismo skelbiama statistika). Vadinasi, VMI skelbiamas teiginys, kad mokesčių administratorius laimi 96–97% ginčų, yra tik mitas. Praktikoje ši įspūdinga statistika yra bent kelis kartus kuklesnė.

Kodėl VMI gavo kitokius skaičius?

Kaip VMI pavyko gauti tokius įspūdingus savo teisumą konfliktiniuose santykiuose su mokesčių mokėtojais pagrindžiančius duomenis?

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad net pati VMI, skelbdama šiuos grėsmingus rezultatus, nurodo, kad nėra vieningos ir reglamentuotos skaičiavimo metodikos. Ši institucija taip pat pripažįsta, kad statistikoje atsispindi tik dalies mokestinių ginčų rezultatai.

Antra – ypač didelę įtaką rezultatams turi ir tai, kad VMI laimėtais ginčais laiko ir tuos ginčus, kuriuose dalis priskaičiuotų mokesčių buvo panaikinta. Ir nepriklausomai nuo to, ar buvo nubraukta 1% ar 99% sumos, vertinimas nesikeičia – bet kuriuo atveju VMI tai traktuoja kaip savo laimėtą ginčą.

Netiksli statistika – VMI siekis išvengti mokestinių ginčų?

Gali būti, kad VMI tokiais skaičiavimais siekia atgrasyti nuo ginčų tuos mokesčių mokėtojus, kurie planuotų bylinėtis neturėdami stiprios pozicijos. Žinoma, tai yra pagirtinas siekis taupyti valstybės lėšas. Tokiu atveju baubo įvaizdis Mokesčių inspekcijai pasiteisina ir jį tokį formuoti klaidinančia statistika yra visai palanku. Tuomet net ir mūsų kontorai tenka pakankamai ilgai diskutuoti su verslu, ar jam verta ryžtis bylinėtis. Juk ginčas reiškia didesnį ar mažesnį viešumą, o net ir pergalės atveju skambių antraščių žiniasklaidoje apie VMI neteisumą vargu ar galima tikėtis.

O jei daugiau laiko skirtume įstatymo nuostatų aiškinimui, o ne pergalių matematikai?

Praktikoje daugeliu atvejų mokestiniai ginčai kyla ne dėl verslo noro nuslėpti mokesčius, o dėl apmokestinimo taisyklių neaiškumo.

Viena iš aktualiausių problemų – kad pasikeitus mokesčių įstatymų nuostatoms ar teismų praktikai labai ilgai nesulaukiame oficialių reguliatoriaus komentarų apie šiuos pasikeitimus, dėl to verslas gali neteisingai juos interpretuoti ir suklysti.

Kita problema – pateikiamuose komentaruose aptariami tik akivaizdžiausi ir paprasčiausi pavyzdžiai, kurie sudėtingose situacijose yra visiškai nenaudingi. Mokesčių administratorius gauna daugybę užklausų iš verslo apie skirtingų nuostatų traktavimą ir tokiais atvejais parengia individualius išaiškinimus. Jeigu ši nuasmeninta individualių išaiškinimų duomenų bazė būtų prieinama viešai, būtų didelis palengvinimas ir galimybė išvengti klaidų verslininkams, finansininkams, teisės patarėjams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Atitinkamai mažėtų ir kylančių nesutarimų skaičius.

Tai kas vyksta – nėra normalu

Šiandien, kai kalba pasisuka apie verslo ir mokesčių administratoriaus nesutarimus, akivaizdu, kad galios centras – viešojo sektoriaus pusėje (nepaisant netikslios jų pergalių statistikos). Mokestinių nesutarimų atveju verslininkai yra linkę rinktis mažiausiai viešą kelią (derybas), todėl žiniasklaidoje dažniausiai matome tik pirmuosius skambius institucijų pareiškimus, kaltinančius verslą mokesčių slėpimu ar pan. Žiniasklaidoje nerasime nė vieno straipsnio, kur mokesčių administratorius pripažintų, kad jis neteisingai apskaičiavo mokesčius, o pats verslas po mokestinių pergalių irgi dažniausiai nenori viešai girtis, bijodamas ateityje sulaukti dar daugiau viešojo sektoriaus institucijų patikrinimų, kurie trikdo verslą.

Taip viešojo sektoriaus institucijos sėkmingai prisideda prie neigiamo verslo įvaizdžio formavimo visuomenės akyse. Tačiau ar užsienio investicijas siekiančioje pritraukti valstybėje turėtų taip būti? Ar galiausiai neatsisuka valstybei toks neigiamas verslo įvaizdis kitu galu?

Komentaro autorius — Mantas Juozaitis, „Motieka ir Audzevičius“ advokatas, mokesčių teisės ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20
J. Kovas. Ko Lietuvos darbdaviai gali pasimokyti iš darbuotojų trūkumo D. Britanijoje? 4

Daugelį įmonių kankinantis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas nėra tik Lietuvos problema. Darbo rinka su...

Verslo aplinka
2021.11.19
Šviesoforas mokesčių mokėtojams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) montuoja šviesoforą įmonių „keliuose“: netrukus kiekviena bendrovė galės...

Verslo aplinka
2021.11.19
Pagiriamasis žodis subrendusiam Lietuvos verslui 5

Lietuvos verslas nenustoja stebinęs ir džiuginęs. Mūsų šalis bene sėkmingiausiai Europos Sąjungoje įveikė...

Verslo aplinka
2021.11.18
(Ne)šventiniai Lietuvos pašto siurprizai 15

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas vėl sukilo prieš leidėjus – nuo kitų metų dvigubai keliamos...

Verslo aplinka
2021.11.17
A. Kojala. NT vystymas valstybinėje žemėje. Ar Jau viskas nuspręsta? 2

Nesuklysime pasakę, kad galimybė vystyti nekilnojamąjį turtą valstybinėje žemėje yra „karšta“ tema šiame...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Lucasas. Pasienio etika 1

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto,...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Leontjeva. Keturios infliacinių mokesčių bangos, kurios mus pasieks netrukus 1

Infliacija neretai vadinama mokesčiu, uždedamu be parlamento pritarimo, nepriimant įstatymų ir nesvarstant...

Verslo aplinka
2021.11.16
Dovanų karalius nemirė 1

Nors iki Kalėdų dar geras mėnuo, parlamentarai išsijuosę rikiuoja dovanas rinkėjams – besimeilindami jiems,...

Verslo aplinka
2021.11.16
Optimizmas su išlygomis

Dėliodami artėjančių 2022-ųjų prognozes, ekonomistai teigia, kad nepaisant kone rekordinės infliacijos,...

Verslo aplinka
2021.11.15
D. Acemoglu. Bitkoino ištakos 5

Bitkoino kaina pasiekė naujas aukštumas, o Salvadoras ir Kuba nusprendė jį pripažinti kaip teisėtą...

Verslo aplinka
2021.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku