V. Juzikis. Kodėl tvarumą verta laikyti veiklos rizika?

Publikuota: 2021-10-09
Banko nuotr.
svg svg
Banko nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Yra trys pagrindinės varomosios jėgos, kurios skatina verslą peržiūrėti savo veiklą ir rūpintis jos tvarumu. Pirmoji – tai teisinė verslo aplinka. Daugiausia – Europos Sąjungos siekis iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu ir su tuo susiję tarptautinių bei valstybių narių teisės aktų pakeitimai, lemiantys įmonėms vis griežtesnius reikalavimus.

Antroji paskata keistis – tai investuotojai ir finansų institucijos, kurios, priimdamos sprendimus, kur nukreipti investicijas ir kapitalą, vis labiau atsižvelgia į įmonių tvarumą. Trečia varomoji jėga – tai visuomenė, prekių ir paslaugų vartotojai, kurie tvarumui ir verslo poveikiui aplinkai skiria vis didesnį dėmesį. Įvairių tyrimų duomenimis, itin reikli yra auganti jaunoji karta: beveik du trečdaliai (62%) vadinamosios Z kartos atstovų JAV teikia pirmenybę tvariems prekių ženklams. Kiekviena nauja vartotojų karta vis dėmesingesnė prekių ir paslaugų poveikiui aplinkai.

Nerūpestingumas gali brangiai kainuoti

Taigi, tai ne mada ar tendencija, kuria reikėtų sekti. Ir net ne nuolat augančios vartotojų dalies poreikis, į kurį svarbu atsižvelgti, siekiant likti konkurencingiems. Tai, visų pirma, – veiklos rizika, kurią būtina aktyviai valdyti. Taip šalies įmonėms ir verslininkams reikėtų vertinti tvarumą ir jo reikšmę ilgalaikėje verslo strategijoje.

Mąstyti čia derėtų paprastai. Įsivaizduokime įmonę, kuri gamindama savo produkciją į atmosferą išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl griežtėjančių reikalavimų ir Europos siekio iki šio amžiaus vidurio tapti klimatui neutraliu žemynu tokia bendrovė privalės investuoti į savo veiklos pertvarkymą, t. y. priimti aplinką tausojančius sprendimus ir mažinti CO2 pėdsaką.

Kitaip gresia ne tik su aplinkosauga susijusios išlaidos ar galimi veiklos ribojimai, bet ir gaminių paklausos kritimas dėl visuomenės nuostatų, augančio spaudimo įmonės verslo partneriams mažinti taršą visose tiekimo grandyse. Tad vienaip ar kitaip įmonės laukia pokyčiai, turėsiantys įtakos jos veiklos rezultatams. Į tai atsižvelgia kreditoriai ir investuotojai, planuodami galimą grąžą ir spręsdami, kur nukreipti savo kapitalą.

Pirmenybė tvariam verslui

Priimdami sprendimus dėl galimo finansavimo, bankai jau šiuo metu vertina bendrovių aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) principų taikymo reitingą ir su tvarumu susijusias rizikas. SEB banke, atsižvelgdami į įmonių planus mažinti emisijas, klientų tvarumą skirstome į kelias kategorijas. Aukščiausioje – tvariosios įmonės, ryžtingai siekiančios iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją ar prie jos priartėti ir atitikti Paryžiaus susitarimo reikalavimus, ir pereinamosios bendrovės, kurios iki 2030 metų emisijas ketina sumažinti 45%, lyginant su 2010 metais.

Visose šalyse, kuriose veikia SEB bankas, siekiame palaipsniui transformuoti verslo paskolų portfelį taip, kad jame didėtų tvaraus ir pereinamojo verslo dalis. Taigi itin didelį neigiamą poveikį aplinkai darantys sektoriai ir pokyčių nesiimančios įmonės ilgainiui taps vis mažiau patrauklios finansuotojams. Ir priešingai: bendrovės, turinčios aiškius planus emisijoms mažinti ir verslui pertvarkyti, aktyviai mažinančios neigiamą poveikį aplinkai, sulauks kur kas didesnio investuotojų dėmesio.

Tai akivaizdžiai liudija ir tai, jog vien per pastaruosius penkerius metus pasaulinė žaliųjų ir tvariųjų skolos priemonių kapitalo rinka išaugo daugiau nei septyniskart. Palyginkime: vien žaliųjų obligacijų rinka didėjo nuo 100 mlrd. JAV dolerių 2016 m. iki 305 mlrd. JAV dolerių pernai. Socialinės obligacijos, kurių rinka dar 2019 m. siekė apie 18 mlrd. JAV dolerių, per metus tapo 8 kartus paklausesnės – šių vertybinių popierių rinka pernai siekė 148 mlrd. JAV dolerių.

Verta atkreipti dėmesį, kad didėjantis finansų įstaigų dėmesys įmonių tvarumui jokiu būdu nereiškia, kad bendrovės, kol kas dar nepasukusios tvarumo keliu, liks be bankų finansavimo. Keliame sau kitą tikslą – kalbėti su klientais ir padėti jų verslui keistis. Nors būti lyderiu savo srityje dažnai yra siekiamybė, vertinant ESG rizikų reitingus – dabar įmonėms svarbiausia bent jau neatsilikti nuo bendro verslo sektoriaus vidurkio.

Finansinės paslaugos – pokyčių katalizatorius

Gerųjų pavyzdžių, liudijančių, kad bankai gali atlikti reikšmingą vaidmenį padėdami verslui tapti tvaresniam, netrūksta. Šių metų pradžioje 21 bankas, tarp jų – ir SEB grupė, suteikė 1,3 mldr. Eur paskolą automobilių gamintojai „Volvo Cars“. Šio finansavimo sąlygos ir įkainiai susieti su konkrečiais ilgalaikiais bendrovės ESG tikslais ir rodikliais: „Volvo“ įsipareigoja iki 2025 m. tiesioginės veiklos ir tiekimo grandinės emisijas sumažinti ketvirtadaliu, o pagaminamų automobilių išmetamųjų dujų emisijos turėtų sumažėti perpus. Įmonė iki 2040 m. siekia tapti klimatui neutralia bendrove.

Panašiomis sąlygomis 2 mlrd. Eur kreditas pernai lapkritį suteiktas energetikos bendrovei „Vattenfall“. Čia SEB grupė veikė kaip kredito agentas ir tvarumo konsultantas. Sutarta, kad paskolos gavėja iki 2030 m, 38%, palyginti su 2019 m., sumažins CO2 emisijos intensyvumą.

Numatyta nuolat tikrinti, kaip įmonei sekasi siekti šio ir tarpinių tikslų. Jeigu jie vykdomi, bendrovei taikoma bazinė kredito marža. Jeigu bendrovė atsiliks nuo sutarto plano, bus taikoma maržos premija. Jeigu neigiamas poveikis aplinkai bus mažinamas intensyviau, negu sutarta, bendrovei bus taikoma kredito maržos nuolaida.

Atsižvelgiant į bendrovės veiklos sritį, su tvarumu susijusios paskolos gali būti siejamos su pačiais įvairiausiais veiklos rodikliais: energijos ir kitų išteklių sunaudojimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimu, tiekimo tvarumu ir kitais. Svarbu, kad šie rodikliai būtų pamatuojami, ir įmonės keltų ambicingus su tvarumu susijusius tikslus.

Ne mažiau svarbu atsiminti, kad verslo transformacijai tvarumo link reikia ilgalaikių pastangų. Šis pokytis labiau primena maratono bėgimą, o ne sprintą, ir tam būtina tinkamai pasirengti bei skirti nuolatinį dėmesį. Pavyzdžiui, SEB bankas, keliantis sau tikslą iki 2045 m. tapti klimatui visiškai neutralia organizacija, yra sukūręs visą struktūrą – nuo bendrą tvarios raidos strategiją nustatančios direktorių valdybos iki atskirų komitetų, atsakingų už tvarių paslaugų plėtrą, tvarios veiklos verslo rizikos valdymą. Atskiroms banko tarnyboms ir padaliniams nustatomi konkretūs tvarumo reikalavimai ir siektini rodikliai.

Siekiame padėti klientams skirti kapitalą tvariai veiklai. Be to, panašiu keliu kviečiame eiti ir kitas įmones, paskiriant už tvarią plėtrą atsakingus pareigūnus, planuojant ir nustatant aiškius rodiklius visiems padaliniams. Tvarumo tema ir toliau sulauks nuolat augančio visuomenės, įstatymų leidėjų, verslo partnerių, investuotojų ir finansų institucijų susidomėjimo, tad tos įmonės, kurios nedelsdamos pradės ruoštis laukiančiam maratonui, gerokai padidins savo galimybes jį sėkmingai įveikti.

 Komentaro autorius — Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės departamento direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20
J. Kovas. Ko Lietuvos darbdaviai gali pasimokyti iš darbuotojų trūkumo D. Britanijoje? 4

Daugelį įmonių kankinantis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas nėra tik Lietuvos problema. Darbo rinka su...

Verslo aplinka
2021.11.19
Šviesoforas mokesčių mokėtojams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) montuoja šviesoforą įmonių „keliuose“: netrukus kiekviena bendrovė galės...

Verslo aplinka
2021.11.19
Pagiriamasis žodis subrendusiam Lietuvos verslui 5

Lietuvos verslas nenustoja stebinęs ir džiuginęs. Mūsų šalis bene sėkmingiausiai Europos Sąjungoje įveikė...

Verslo aplinka
2021.11.18
(Ne)šventiniai Lietuvos pašto siurprizai 15

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas vėl sukilo prieš leidėjus – nuo kitų metų dvigubai keliamos...

Verslo aplinka
2021.11.17
A. Kojala. NT vystymas valstybinėje žemėje. Ar Jau viskas nuspręsta? 2

Nesuklysime pasakę, kad galimybė vystyti nekilnojamąjį turtą valstybinėje žemėje yra „karšta“ tema šiame...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Lucasas. Pasienio etika 1

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto,...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Leontjeva. Keturios infliacinių mokesčių bangos, kurios mus pasieks netrukus 1

Infliacija neretai vadinama mokesčiu, uždedamu be parlamento pritarimo, nepriimant įstatymų ir nesvarstant...

Verslo aplinka
2021.11.16
Dovanų karalius nemirė 1

Nors iki Kalėdų dar geras mėnuo, parlamentarai išsijuosę rikiuoja dovanas rinkėjams – besimeilindami jiems,...

Verslo aplinka
2021.11.16
Optimizmas su išlygomis

Dėliodami artėjančių 2022-ųjų prognozes, ekonomistai teigia, kad nepaisant kone rekordinės infliacijos,...

Verslo aplinka
2021.11.15
D. Acemoglu. Bitkoino ištakos 5

Bitkoino kaina pasiekė naujas aukštumas, o Salvadoras ir Kuba nusprendė jį pripažinti kaip teisėtą...

Verslo aplinka
2021.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku