Nušluostysime prekybos tinklų krokodilo ašaras?
Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) teigia, kad didžiosiose maisto prekių parduotuvėse, aptarnaujančiose tik su galimybių pasu (GP), klientų sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, nes pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, kuriose galima apsipirkti be tokio paso.
LPĮA skaičiuoja, kad dėl pasikeitusių srautų parduotuvėse, veikiančiose su GP, vienam pirkėjui tenka 23,2 kv. m, o aptarnaujančiose visus – 9,6 kv. m.
Todėl imamasi gąsdinti, esą tai nėra epidemiologiškai saugu – į GP nereikalaujančias parduotuves susigrūda per daug žmonių.
„Stebime situaciją ir augant skaičiams darosi neramu, kad visada buvęs saugus prekybos sektorius dėl žymiai greičiau plintančios delta atmainos ir dėl GP taikymo gali tapti COVID-19 plitimo vieta. Manome, kad GP didina viruso plitimo riziką prekybos vietose“, – aiškina Rūta Vainienė, LPĮA vykdomoji direktorė.
Pasak jos, iš pradžių buvo baiminamasi GP patikros, tačiau dabar „turime visai priešingą rezultatą – esą užuot paskatinęs vakcinuotis ir saugiai apsipirkti, GP prekyboje suveikė epidemiologiškai nepalankiai – pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be tokio paso“. Taip, tikina R. Vainienė, daro net tie žmonės, kurie turi GP.
Beje, šiuo teiginiu galima būtų suabejoti – kas gi pasiskiepijusius pirkėjus taip vilioja stumdytis tarp „epidemiologiškai nesaugių“?
Ką gi siūlo prekybininkų atstovė, įžvelgusi GP klastas? Reguliuoti srautus, užtikrinti daugiau erdvės ir pan. Tada, pasak R. Vainienės, nebeliktų priežasčių taikyti GP prekyboje.
„Absoliuti dauguma šalių prekyboje reguliuoja srautus, taikydami ploto ribojimus vienam pirkėjui“, – tikina ji.
Dėl „absoliučios daugumos“ tikslumo norėtųsi konkrečių skaičių, tačiau akivaizdu, kad didieji prekybos tinklai linkę gudrauti – kaip ir buvo daroma karantino metu. Gal R. Vainienė ir jos atstovaujami prekybininkai pamiršo, kaip tuomet vyko prekyba?
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dar 2020 m. gruodį paragino prekybos tinklus apriboti prekių asortimentą ir taip sumažinti pirkėjų srautus bei išlaikyti lygią konkurenciją tarp prekybininkų, tačiau didieji tinklai to daryti nė neketino.
Tuomet ir išryškėjo tikrieji didžiųjų prekybos tinklų apetitai. Stambieji apsukriai pasinaudojo situacija – juose buvo pardavinėjamos ir ne pirmo būtinumo prekės: žaislai, buitinė technika, indai, avalynė, knygos ir kt. Mažesnės parduotuvės (tarp jų – knygynai) tada stebėjosi – jos irgi galėjo užtikrinti saugią prekybą ir neužverti durų, tačiau joms nebuvo leista pardavinėti net žaisliukų eglutėms. Tuo tarpu tą puikiai darė „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, surinkdamos didžiausias minias pirkėjų ir suokdamos neva tokiose miniose pas juos saugu.
O gal tie dabar aimanuojantys prekybininkai bei jų gynėja, kalbėdama dabar apie „absoliučią daugumą šalių“, pamiršo, kad karantino metu kai kuriose kitose šalyse didieji prekybos centrai, solidarizuodamiesi su mažaisiais prekybininkais, prekiavo išskirtinai TIK maisto prekėmis, uždengę prekybos salėse lentynas su ne pirmo būtinumo prekėmis?
Lietuvoje tuomet radosi daugiau gudručių, pavyzdžiui, „Senukai“ ir „Depo“, kuriuose neva „užteko ploto“, staiga ėmė prekiauti maisto prekėmis...
Pasak prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, apyvarta tinklo parduotuvėse su GP smuko apie 15%, o be GP – išaugo beveik 17%, tačiau, palyginti su praėjusiais metais, viso prekybos tinklo apyvarta nuo rugsėjo 13 dienos yra sumažėjusi. „Ankštoka“ ir nepasiskiepijusiems: „Parduotuvėse su GP vienam pirkėjui tenka 16 kv. m, o kur įleidžiami visi pirkėjai – vos 7 kv. m“, – BNS sakė E. Dapkienė.
Beje, Nerius Jasinavičius, konsultacijų bendrovės „TOC sprendimai“ direktorius, kalbėdamas apie prekybos apimtį, apokaliptinių vaizdų nepiešia.
„Savo ruožtu pati mažmeninės prekybos rinka pernai augo, tą matome ir šiemet. Kad ir kiek tinklai verktų, skųstųsi dėl ribojimų, pandemija maisto prekybos tinklams išėjo į naudą. Mano pavyzdys puikiai iliustruoja situaciją – pinigai, kuriuos iki tol išleisdavau kavinėse ir restoranuose, pernai nukeliavo į prekybos tinklų kišenę. Natūralu, žmonės daugiau pirko parduotuvėse, kartu rinkosi ir brangesnius, įdomesnius produktus, stengdamiesi bent taip save palepinti“, – teigia N. Jasinavičius.
Tai ar prekybininkams galvą skauda dėl „sumažėjusios“ apyvartos, ar dėl per mažos erdvės nepasiskiepijusiems?
Pastarieji turi pasirinkimą – skiepytis. Nereikės tuomet stumdytis alkūnėmis mažose maksimose, ikikiuose ir kt. Tie, kurie gali skiepytis, bet to nenori daryti, patys pasirinko nepasiskiepijusių karantiną.
Pasiskiepijusieji irgi pasirinko – ir ne prekybininkų reikalas kvestionuoti jų galimybes bei laisvę lankytis ten, kur lankytis yra saugiau. Be antivakserių.
Todėl stambieji prekybininkai, užuot lieję krokodilo ašaras dėl neva „viruso plitimo rizikos“ ir „nenaudingo“ GP, verčiau stotų sąmoningos visuomenės pusėn. Kaip ir visi tie, kurie pirštais beda į sėkmingiau su virusu besidorojančias šalis, užmiršdami (nenorėdami) pripažinti, kad epidemiologinė situacija daug priklauso nuo pačių piliečių sąmoningumo ir drausmingumo. Būtent taip ir elgiasi tokių šalių piliečiai – jie vakcinuojasi.
