R. Šabanienė. Aš žinau, kur padėta pusė trilijono eurų

Publikuota: 2021-09-23
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Telia“ duomenų mokslo, dirbtinio intelekto ir analitikos vadovė

Apie 430 milijardų eurų per metus – tokį potencialą turi žiedinė ekonomika, jei būtų taikoma visose rinkose pasaulio mastu. Vien telekomunikacijų industrijos indėlis siektų nuo 35 iki 70 mlrd. eurų per metus. Tam, kad visa tai virstų realybe, būtini esminiai verslo pokyčiai, pradedant produktų gamyba, vartojimu ir perdirbimu, baigiant naujų verslo modelių taikymu ir, žinoma, didesniu dėmesiu tvarumui. Nekyla jokių abejonių, kad kelionės tikslas vertas pastangų, tik ar mes jau pakeliui?

430 mlrd. eurų vertę, kurią per metus gali sukurti pasaulio žiedinė ekonomika, pateikia naujausias „Telia Company“ grupės ir konsultacijų bendrovės „Accenture“ tyrimas. Čia didelė suma ar nelabai? Neseniai Marse nusileidusio marsaeigio „Perseverance“ misijos bendra vertė siekia 2,7 mlrd. eurų. Kone dešimtmetį statytas vienas svarbiausių žmonijos istorijoje mokslinių įrenginių, Didysis hadronų greitintuvas, atsiėjo daugiau kaip 4 mlrd. eurų. Yra ir brangesnių projektų. Pavyzdžiui, pastatyti ir išlaikyti didžiausią iki šiol žmonijos sukonstruotą kosminį objektą – Tarptautinę kosminę stotį – kainavo apie 130 mlrd. eurų.

Net jei skaičiai nemotyvuoja yra kur kas svarbesnis argumentas, kodėl privalome sukti žiedinės ekonomikos link. Tai – mūsų planeta. Šiuo metu žmonija naudoja 75% daugiau išteklių nei Žemė sugeba pagaminti per metus. Kitaip sakant, mums išlaikyti reikėtų 1,75 Žemės planetos. Taigi, jei skubiai nesiimsime priemonių, neišvengiamai ateis ta diena, kai išteklių tiesiog nebeliks.

Šiandien vos 9% gamybai būtinų išteklių yra naudojami pakartotinai, taigi akivaizdu, kad esame tik didelės kelionės pradžioje. Taip, Europos Sąjunga ir kitos šalys jau aiškiai brėžia žaliąjį kursą, vis tik verslas laukti valdžios institucijų gairių neturėtų. Jau dabar svarbu galvoti, kaip gaminami ir vartojami produktai, o svarbiausia – kas nutinka vartojimo ciklo pabaigoje. Ir ieškoti sprendimų, kaip tai pakeisti.

Trys svarbiausi šios kelionės raktažodžiai – mažinti, pernaudoti ir perdirbti. Juos turėsime taikyti visur: gamyboje, transportavime, prekyboje, paslaugų ir kituose sektoriuose. Ne išimtis ir telekomunikacijos.

Pokyčių variklis – skaitmenizacija

„Telia Company“ grupės ir „Accenture“ tyrimas apie telekomunikacijų bendrovių vaidmenį žiedinėje ekonomikoje akcentuoja, kad būtent žiedinė ekonomika yra raktas į klimato kaitos ir dar didesnės ekologinės krizės stabdymą. O operatoriai yra ir problemos dalis, ir jos sprendimas.

Viena vertus, ryšių operatoriai yra atsakingi už taršą, susijusią su tinklų infrastruktūros diegimu ir išlaikymu, duomenų centrais, kita įranga bei biurais. Tačiau būtent skaitmenizacija įgalina našesnį ir efektyvesnį virsmą nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos.

Be to, išnaudodamos daiktų interneto, duomenų analitikos, mašininio mokymosi, dirbtinio intelekto, robotikos, nanotechnologijų ir kitų sprendimų galią, įmonės ir organizacijos gali protingiau naudoti išteklius. O visa tai apjungia ryšys – nuo 2G iki 5G ir šviesolaidžio. Taigi telekomunikacijų bendrovių vaidmuo čia reikšmingas.

Įrankius turime, reikia tik ryžto

Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, verslui ir valdžios institucijoms nesiimant jokių veiksmų, per artimiausius tris dešimtmečius vien e. tarša visos planetos mastu išaugs 140%.

Mums tai nepriimtina. Todėl visos „Telia“ grupės mastu esame užsibrėžę ambicingus tikslus ir konkrečius veiksmus, kurie leis per artimiausią dešimtmetį pasiekti nulį CO2 visoje veiklos grandinėje, nulį atliekų įmonių ir tinklo veikloje bei 100% darbuotojų įsitraukimą. Jau 2025 metais ketiname pasiekti, kad 84% mūsų veiklos, tinklo plėtros ir išlaikymo atliekų bus panaudotos pakartotinai arba perdirbtos. Ypatingas vaidmuo tenka ir vartotojų įrangai: didinsime atnaujintų mobiliųjų telefonų pardavimus, taip pat „įrenginio kaip paslaugos“ paklausą.

Sprendimų yra gerokai daugiau: žalioji elektros energija, išmanūs sprendimai ir sistemos, tvarios pakuotės. „Telia“ nuo šių metų pavasario pradėjo padavinėti atnaujintus dėvėtus išmaniuosius telefonus, taip mažinant elektronikos prekių neigiamą įtaką aplinkai. Be to, aktyviai bendradarbiaujame su tvarius sprendimus kuriančiais startuoliais bei aktyviai ruošiamės daiktų interneto (IoT) erai Lietuvoje.

Tačiau svarbiausia, kad visi verslai įsipareigotų – mažinti, pernaudoti, perdirbti. Tik ambicingi tikslai padeda pasiekti svarbių pokyčių.

Norisi linkėti, kad ne tik Lietuvos telekomunikacijų sektorius, bet ir visi kiti imtųsi šių įsipareigojimų drąsiau ir aktyviau – žiedinės ekonomikos galimybės ir atnešamos naudos atviros visiems. O pastaroji pandemija mums parodė, kad gebame susitelkti ir turime visas mums reikiamas žinias, technologijas ir pajėgumus. Tereikia ryžto.

Komentaro autorė — Ramunė Šabanienė, „Telia“ duomenų mokslo, dirbtinio intelekto ir analitikos vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kamuolys dabar – šalies vadovo rankose 51

Vadinamųjų antivakserių choras pasipildo vis naujais „solistais“: vakar bendrą giesmę užtraukė ir...

Verslo aplinka
2021.10.27
Lietuvos ateities matymas: mums ir dėl mūsų 4

Paskelbtas startas rengti valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“: ilgalaikės valstybės pažangos...

Verslo aplinka
2021.10.26
R. Vilpišauskas. Ar dabar metas diskutuoti apie Lietuvą 2050-aisiais? 3

Lietuvos Vyriausybė pakvietė diskutuoti apie tai, kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių. Taip...

Verslo aplinka
2021.10.25
Į priekį - sraigės tempu 15

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimas aptariant neteisėtos migracijos problemas baigėsi gana...

Verslo aplinka
2021.10.25
V. Simanavičius. Teisių gynimas internete – sunki, bet įmanoma misija 1

Gyvenant nuolatos tobulėjančioje skaitmeninėje eroje paprastam žmogui darosi vis lengviau gauti prieigą prie...

Verslo aplinka
2021.10.24
M. Ivanauskas. Naujas iššūkis: (ne)grįžtantys darbuotojai 1

Nuo pandemijos pradžios praėjus daugiau nei pusantrų metų vis daugiau įmonių, remdamosis vakcinacijos įkvėptu...

Verslo aplinka
2021.10.23
G. Ilekytė. Gyvenimas šalia diktatoriaus: kaip tai paveiks mūsų ekonomiką?

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių buvo smurtas ir...

Verslo aplinka
2021.10.22
Formali pozicija – formali ir parama 1

Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia. Panašiai galima apibūdinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos...

Verslo aplinka
2021.10.22
Nusitaikė į išlaidūnus, bet kliudys ir pirmojo būsto pirkėjus 12

Šiuos metus būsto segmentą lydėję pranešimai apie rekordus ir rekordus, gerinančius ankstesnius rekordus,...

Verslo aplinka
2021.10.21
M. Kubilius. Geostrategijos naujienos: viskas bus gerai

Šiandien įmonių veiklos planavimas susiduria su daugybe nežinomųjų ir kintamųjų. Karti pandemijos patirtis:...

Verslo aplinka
2021.10.20
Ar visi pinigai nekvepia? 5

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža...

Verslo aplinka
2021.10.20
D. Arlauskas. Ko reikia geresniam gyvenimui kaime? 1

Toks klausimas kilo anądien besiklausant žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasiaiškinimų dėl grupės...

Verslo aplinka
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 12

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Kiek dar pataikausime tamsuomenei? 172

Kasdien vis labiau bauginanti COVID-19 statistika atskleidžia gana makabrišką scenarijų: pirmaujame ES pagal...

Verslo aplinka
2021.10.18
M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“ 5

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl...

Verslo aplinka
2021.10.17
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką? 2

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

Verslo aplinka
2021.10.16
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15
A. Sungailienė. Koks bus Lietuvos paštas, kai išnyks laiškai? 2

Spalio pradžioje minima pasaulinė pašto diena, kai beveik prieš beveik 150 metų, 1874-aisiais – buvo įkurta...

Verslo aplinka
2021.10.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku