D. Palavenis. Ar ne laikas kvestionuoti Lietuvos poziciją ofsetų klausimu ginkluotės įsigijimo srityje?

Publikuota: 2021-09-22
Nuotr. iš asmeninio albumo
svg svg
Nuotr. iš asmeninio albumo
BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

Lietuvoje, 2016 m. buvo priimtas sprendimas įsigyti pėstininkų kovos mašinas „Boxer“. Įsigyjant jas nebuvo naudojamas ofseto būdas, kuris leidžia dalį išlaidų susigrąžinti į valstybės biudžetą ir sustiprinti nacionalinės pramonės kompetencijas. Kitos šalys, pavyzdžiui, Danijos Karalystė, tuomet ir dabar toliau sėkmingai išnaudoja ofsetus stiprinant savo gynybos pramonės strategines kompetencijas. Tikėtina, kad Lietuvos sprendimų priėmėjai, susipažinę su Danijos bei kitų šalių patirtimi ofsetų įgyvendinimo ginkluotės įsigijimo srityje, ateityje peržiūrės savo neigiamą poziciją jų atžvilgiu.

Jau praėjo daugiau nei penkeri metai, nuo to momento kai 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo pasirašyta sutartis dėl 88 pėstininkų kovos mašinų „Boxer” įsigijimo už 385,6 mln. eurų. Pagal minėtą sutartį buvo numatyta, jog visos pėstininkų kovos mašinos pasieks Lietuvą šiais metais. Viename iš interviu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas identifikavo, kad 2021 m. Lietuvos kariuomenę pasieks tik 80% užsakytos ginkluotės, o likusi dalis bus pristatyta kitų metų pradžioje. Buvo paaiškinta, kad vėlavimą įtakoja COVID-19 pandemija bei ginkluotės eksploatacijos metu pastebėtų trūkumų šalinimas. Kol kas vis dar išlieka neaišku, ar Krašto apsaugos ministerija (KAM) ryšis bylinėtis dėl netesybų.

Pėstininkų kovos mašinų įsigijimo proceso metu 2015–2016 m. buvo kilusi diskusija dėl ofseto, kitaip vadinamo kompensacinio mechanizmo, panaudojimo įsigyjant reikiamą ginkluotę. Tuomet KAM atstovai aiškino, kad galimybės pasinaudoti ofsetais tiesiog nebuvo. Jų manymu, ofseto reikalavimas būtų pažeidęs ES teisę. Taip pat buvo įvardinta, kad neigiamą sprendimą dėl ofseto vykdymo galimai sąlygojo ginkluotės įsigijimo proceso vykdymas skubos tvarka, siūlymų stoka iš tuometinės Ūkio ministerijos dėl ofseto praktinio įgyvendinimo, poreikio kurti teisinį reguliacinį mechanizmą. Kaip dar vienas papildomas argumentas buvo minimi Kroatijoje ir Slovėnijoje įvykę korupcijos skandalai, siejami su gynybos įsigijimais, kurie buvo galimai susiję su ofseto mechanizmo įgyvendinimu minėtose šalyse.

Paradoksaliai, tuometiniame viešajame diskurse, išskyrus neigiamą nuomonę, nebuvo galima surasti nė vieno teigiamo žodžio apie kitų NATO/ES valstybių praktiką įsigyjant ginkluotę ofsetu būdu. Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos direktoriaus pozicija, kurioje buvo išsakyta, kad „ofsetas leistų šalyje intensyviau skatinti naujų gynybos srities įmonių kūrimąsi ir esamų tobulinimą, kuriant nacionalinę šiuolaikinę karo pramonę, su naujomis technologijomis ir darbo vietomis tiek pramonėje, tiek mokslo institucijose“ nebuvo aiškiai girdima.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Praėjus keleriems metams, visiškai netikėtai, 2021 m. pradžioje krašto apsaugos ministras išreiškė, kad KAM paremtų vietos kompanijų iniciatyvas kuriant pajėgumus, gebančius aptarnauti sudėtingą karinę techniką. Tikėtina, kad 2016 m. Lietuvai pasirinkus ofseto opciją šią funkciją jau būtų vykdžiusi vietos kompanija. Norėtųsi priminti, kad sudėtingos karinės technikos eksploatacijos kaštai per visą technikos gyvavimo ciklą prilygsta jos įsigijimo kainai ar yra didesni, tad susidaro tikrai nemenkos išlaidos, kurių didesnė dalis pasinaudojant ofseto mechanizmu galėtų grįžti į Lietuvos biudžetą.

Esant tokiai situacijai, bei žinant, kad KAM toliau vykdys stambius ginkluotės įsigijimus yra būtina panagrinėti kitų šalių patirtį, įgyvendinant ofsetus gynybos srityje. Danijos pavyzdys yra pasirinktas dėl viešai prieinamų duomenų bei dėl to, kad nuo š. m. rugsėjo 8 d. įsigaliojo nacionalinės gairės ginkluotės įsigijimo srityje, kurios buvo pakoreguotos po ES Komisijos tyrimo. 2018 m. ES Komisija pareiškė priekaištus dėl ginkluotės įsigijimo procedūrų neatitikties ES teisės aktams ne tik Danijai, bet ir Nyderlandams, Italijai, Portugalijai ir Lenkijai.

Naujas terminas, bet reikšmė ta pati

Dėl ES reikalavimų bei tuo pačiu siekdamos atsikratyti su ofsetu siejamų neigiamų korupcijos šleifų daugelis šalių ofseto terminą pervadino į pramoninio bendradarbiavimo terminą. Daugelis kritikų vertina šį žingsnį daugiau kaip kosmetinę operaciją, kuri iš esmės nieko nepakeitė. Valstybė. kuri įsigyja ginkluotę iš tiekėjo užsienyje toliau reikalauja, kad ginkluotės ar ginkluotės elementų gamyba būtų perkelta į valstybę arba dalis ginkluotės gamybos būtų vykdoma pasinaudojant valstybėje esančių kompanijų kompetencijomis, arba ginkluotės įsigijimo išlaidos būtų kompensuojamos kitais būdais.

Tyrėjai iki galo nesutaria dėl gynybos pramonės srityje teikiamos ofsetų naudos, bet dauguma išskiria tokius privalumus: savarankiška ginkluotės gamyba, naujų darbo vietų sukūrimas, naujų technologijų ir gebėjimų įgijimas, specializacija, eksporto plėtra. Ofsetai pabrangina ginkluotės įsigijimą, reikalingas jų įgyvendinimo kontrolės mechanizmas, o rezultatus sunku įvertinti, nes tai priklauso nuo šalies politinės vadovybės iškeltų tikslų įgyvendinimo.

Danijos ginkluotės įsigijimų tvarka

Nuo rugsėjo 8 d. įsigaliojusiuose Danijos ginkluotės įsigijimų gairėse (toliau – gairės) reikiami pataisymai yra atlikti, tad tikėtina, jog daugiau priekaištų iš ES Komisijos nebus sulaukta. Gairių tikslas — užtikrinti, kad veiksmai, kurių reikia siekiant apsaugoti esminius Danijos nacionalinio saugumo interesus, susijusius su ginklų, šaudmenų ir karo reikmenų gamyba ar prekyba jais, atitiktų Danijos įsipareigojimus pagal ES teisę. Pagal naujas gaires pramoninis bendradarbiavimas išlieka pagrindine priemone, padedančia išlaikyti ir plėtoti strategines kompetencijas Danijos gynybos pramonėje, tokiu būdu užtikrinti esminių šalies saugumo interesų apsaugą.

Gairės galioja ginkluotės bei paslaugų įsigijimams iš užsienio, kurių vertė viršija 6,72 mln. eurų. Danijos Gynybos ministerija identifikuoja sritis, kuriose turi būti sukuriamos specifinės gynybos pramonės kompetencijos ir pajėgumai, siekiant apsaugoti konkrečius esminius nacionalinio saugumo interesus. Gynybos ministerija, koordinuodama veiksmus su Pramonės, verslo ir finansų ministerija sprendžia, kokiu būdu bus kuriamos ar stiprinamos trūkstamos kompetencijos. Be pramoninio bendradarbiavimo, gali būti taikomi ir kiti būdai, siekiant pasiekti šį tikslą, pavyzdžiui remiamas eksportas, finansuojamos mokymo programos, dengiamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidos, skiriamos dotacijos, paskolos, naudojamos vietinių subrangovų paslaugos, sudaromos tiesioginės sutartys su nacionaliniais gamintojais ar paslaugų tiekėjais.

Ofsetas/pramoninis bendradarbiavimas Danijoje

Beveik visi užsienio ginkluotės teikėjai turi sudarę pramoninio bendradarbiavimo sutartis su vietiniais gamintojais bei paslaugų tiekėjais. Pagal šios dienos duomenis, yra sudaryta daugiau nei penkiasdešimt sutarčių. Dalies vykdomų sutarčių sumos yra neviešinamos, bet iš viešinamų brangiausių verta paminėti: Šveicarijos gamybos pėstininkų kovos mašimų „Pirania V“ įsigijimą iš General Dynamics European Land Systems — Mowag GmbH už 262 mln. eurų, minėtos technikos aptarnavimo darbų įsigijimą už 68 mln. eurų; šarvuotų žvalgybinių mašinų „Eagle“ įsigijimą iš tos pačios Šveicarijos kompanijos už 78 mln. eurų; mažo diametro bombų įsigijimą iš „Boeing“ kompanijos už 93,5 mln. eurų. Vis dar vykdomų pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų sąraše galima surasti beveik visas žinomiausias pasaulines gynybos pramonės kompanijas.

Pagal nustatytas pramoninio bendradarbiavimo taisykles užsienio kompanijos turi savarankiškai susirasti vietinius gamybos ar MTEP partnerius Danijoje. Pagalbą šioje vietoje gali teikti Danijos verslo administracija, gynybos ir saugumo pramonės asociacija, kitos bendradarbiavimą įgalinančios organizacijos.

Pramoninio bendradarbiavimo susitarimų statusą prižiūri Danijos verslo administracija. Apskaičiuojant pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų sumą yra taikomas koeficientas priklausomai nuo pasirinkto bendradarbiavimo tipo.

Vietoje epilogo

Danijos ir Lietuvos pavyzdys puikiai iliustruoja, kad šalys skirtingai interpretuoja ES teisės aktus tuo pačiu klausimu. Lietuvos pernelyg atsargi pozicija ofsetų taikymo ginkluotės įsigijimo srityje gerokai skiriasi nuo Danijos pasirinkto kelio taikyti ofsetą įsigijimams gynybos srityje, viršijantiems 6,72 mln. eurų.

Nuo š. m. rugsėjo mėn. įsigaliojusiose Danijos ginkluotės įsigijimų gairėse išlieka reikalavimas taikyti pramoninį bendradarbiavimą įsigijimams gynybos srityje. Gairėse įvardijamos ir kitos priemonės, kurių vyriausybė gali imtis siekdama išlaikyti ir plėtoti strategines kompetencijas Danijos gynybos pramonėje.

Naujų gairių išleidimas greičiausiai vers kitas ES valstybes persvarstyti savo požiūrį į pramoninio bendradarbiavimo opciją vykdant tolimesnius ginkluotės įsigijimus. Nėra vienareikšmio atsakymo, ar valstybei verta siekti pramoninio bendradarbiavimo įsigyjant ginkluotę, tačiau sprendimų priėmėjai kartu su verslo ir mokslo institucijomis bei kitais suinteresuotais subjektais turėtų apsvarstyti šią opciją ateityje įsigyjant ginkluotę.

Pasiruošti nacionalinei diskusijai šiuo klausimu reikia laiko ir iniciatyvos, kuri, manytina, turėtų kilti iš KAM, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM), gynybos pramonės asociacijų, kurių Lietuvoje yra net dvi, kitų institucijų arba tiesiog iš iniciatyvių piliečių.

Reikia viltis, kad KAM, EIM, Vyriausybė, NSGK bei VGT atkreips dėmesį į kitų valstybių patirtis ir priimdami būsimus sprendimus dėl ginkluotės įsigijimo pradės vertinti ir pramoninio bendradarbiavimo opcijos įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ar veikiant drauge su kitomis valstybėmis.

Komentaro autorius — Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

G. Ilekytė. Ar jau laimėjome energetinį karą? 5

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik...

Nuomonės
11:19
Apgauti – moralu? 35

Paaiškėjus, kad už britų portalo „Financial Times“ paskelbtą specialią publikacijų seriją apie Lietuvą...

Nuomonės
05:50
M. Endrijaitis. Opcionų apmokestinimas – kuria kryptimi judėsime? 2

2023 m. prasideda pirmųjų pasirinkimo sandorių (opcionų) realizavimas, tačiau kai kuriais atvejais vis dar...

Nuomonės
2022.12.01
Negalima pasiduoti greito pelno pagundai 1

Iš 2,9 mlrd. Eur, kitų metų šalies biudžete numatytų investicijoms į Lietuvos ateitį, 35% yra skiriama...

Nuomonės
2022.12.01
J. Karoblis. Karo fone – galimybės šalies logistikos terminalams 1

Karas Ukrainoje ir lyg amerikietiškais kalneliais šuoliuojančios transportavimo kainos atveria naujų...

Nuomonės
2022.11.30
Žvilgsnis į antrą medalio pusę

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), siekdama atviro dialogo su mokesčių mokėtojais, džiaugiasi rezultatu:...

Nuomonės
2022.11.30
S. Gurijevas. Vakarų fronte neramu 5

Laiku pasirodžiusi naujoji E. M. Remarque’o romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija primena, kokia...

Nuomonės
2022.11.29
Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

Neilgai trukus po to, kai Vakarai pradėjo taikyti Rusijai sankcijas dėl karo Ukrainoje, pasipylė prognozės...

Nuomonės
2022.11.29
Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku