P. Paškevičius. Žaliavų kainos ir lūkesčių valdymo akrobatika

Publikuota: 2021-09-21
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Baldų furnitūros įmonės „Joldija“ direktorius

Atėjo ramesni laikai. Jei dar prieš pusmetį pramonė ir gamintojai sulaikę kvapą stebėjo beprotybę žaliavų rinkose, tai vasaros viduryje stichinė padangė aprimo ir pasirodė pirmieji pragiedruliai. Kai kurių pagrindinių žaliavų kainos ėmė stabilizuotis ir įkandin jų – rastis pirmosios kainų korekcijos prognozės. Taigi, pats metas pakalbėti apie viso to nulemtų lūkesčių akrobatiką.

Vasarą Šiaurės Europos plieno kainos iš tiesų stabilizavosi. Pagrindinė to priežastis – mažesnė paklausa. Tačiau jei imsime metų laikotarpį, Europoje plienas per jį pabrango 120%: 2020 m. rugsėjį tona plieno kainavo 780 JAV dolerių, o šiemet — apie 1.600 JAV dolerių.

Kitų metalų — cinko, aliuminio, nikelio – ateities sandorių kainos taip pat išlieka aukštos ir toliau kyla. Tona cinko šių metų rugsėjį kainuoja virš 3.000 JAV dolerių, kai pernai tuo pačiu metu kaina svyravo apie 2.500 JAV dolerių. Tona aliuminio šiomis dienomis kainuoja apie 2.900 JAV dolerių, o prieš metus – apie 1.800 JAV dolerių. Tona nikelio – apie 20.000 JAV dolerių, prieš metus – apie 15.000 JAV dolerių. Žvelgiant į šių metalų ateities sandorius, nematyti nieko guodžiančio. Kainos ir toliau augs.

Aiškaus atsakymo, deja, vis dar nėra

Viena aišku: po ramios vasaros vėl ėmus augti metalo paklausai, staigaus kainų kilimo, kokį matėme iki šiol, turėtume išvengti. Tai didžiąja dalimi lemia importo iš Azijos apimčių augimas. Dėl šio veiksnio kitų metų pradžioje prognozuojamas ir palankesnis pasiūlos ir paklausos balansas. Tačiau aišku ir tai, kad viltis, jog kainos artimiausioje ateityje kris taip pat dinamiškai kaip kilo, tikrai neverta. Tam yra bent kelios svarbios priežastys.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pirmiausia, gaminių kainas paveiks Europos žaliasis kursas, pareikalausiantis papildomų investicijų atnaujinant pramonės įrenginius ir keičiant gamybos technologijas. Plieno gamintojai stengsis išlaikyti aukštesnį pelningumo lygį, kad galėtų efektyviai vykdyti dekarbonizavimo programas. Tai jiems reikš papildomas sąnaudas, kurios iš dalies užpildys dėl kainų kritimo atsiradusį rezervą.

Antra, reikšmingą dalį žaliavų kainų skalėje lemia logistika. Šiuo metu dėl vėluojančių krovinių iš Azijos ir augančių pervežimo frachtų kainų logistikos kaštų mažėjimo nematome ir dar kurį laiką nematysime. Taigi, jei čia ir išvysime tam tikrą kainų korekciją, tai tik ilgalaikėje perspektyvoje.

Be to, rinkoje be aukštos kainos problemos vis dažniau fiksuojama metalo stoka ir ją lydintys žymūs nukrypimai nuo pristatymo terminų. Tai įneša chaoso, o siekiant užpildyti susidariusį trūkumą, žaliava perkama ir aukštesnėmis nei rinkos kainomis. Dar vienas aspektas – importo ribojimai ir didėjanti pasaulinės prekybos plienu regionizacija, kuri ribos konkurencijos galimybes ES ir neabejotinai veiks pačios žaliavos kainą.

Tačiau nederėtų pamiršti ir to, kad bendrą įtaką tiekimo grandinės efektyvumui bei kainai tebedaro daugybė su COVID–19 susijusių smulkesnių veiksnių ir jų nulemtų vietinės reikšmės problemų visame pasaulyje: uostų uždarymai, stringantis laivų įgulų rotacija ir dažni laivų maršrutų pakeitimai, galimybių greitai statyti naujus laivus ribotumas, laikinas ekonomikų uždarymas ir pan. Su trikdžiais vykstant laivybai maršrutu Azija-Europa brangesnių prekių gabenimas persikėlė į traukinius, tačiau ir čia stebimi savaitėmis trunkantys krovinių išvežimo vėlavimai bei didėjančios kainos. Belieka džiaugtis, kad Europa su Azija bent jau turi žemyninę jungtį ir gali pasiūlyti alternatyvas.

Žemesnės kainos vartotojui – ne anksčiau kaip kitų metų pabaigoje

Apibendrinant tai, kas pasakyta, galima sutikti, jog situacija šiuo metu tokia nepastovi ir lengvai pažeidžiama, kad tikriausiai joks ekspertas negalėtų tiksliai nuspėti būsimo kainų lygio bent keletui mėnesių į priekį.Taigi, ir į įvairias prognozes pirmiausia derėtų žiūrėti su tam tikru rezervu. Pavyzdžiui, dar pernai sausį buvo žadama, kad šių metų rugsėjį kainos sugrįš į prieškrizinį lygį. Tačiau prognozės nuo kainų realybėje skiriasi daugiau nei 100 %.

Todėl įvertinus minėtus veiksnius ir statistinius duomenis, labai atsargiai galime tikėtis kainų korekcijos ne anksčiau kaip 2022 m. antrojo ketvirčio viduryje. Ką tai reiškia eiliniam vartotojui? Tai, kad neįvykus jokių reikšmingų pokyčių, vartotojams žemesnių kainų atsispindėjimo prekių lentynoje teks palaukti dar ilgiau. Taip yra todėl, kad žaliavų kainų piką pirkėjai jaus dar gerą pusmetį, o gaminių kainas, kurias šiandien matome parduotuvių lentynose, lemia prieš 3-4 mėnesius nupirktos žaliavos kaina.

Kiekvienas verslas turi savo sėkmės formulę, tačiau pandemija daugelį išmokė ir to, kad objektyviai suvaldyti visų procesų yra neįmanoma. Tad gamintojai turi preventyviai ruoštis tiekimo trikdžiams, paankstindami įprastą planavimo procesą ir investuodami į sandėliavimą, kur derėtų kaupti didesnį prekių rezervą. Tuomet tam tikra prasme kaina yra užrakinama ir leidžia veikti stabiliau. Taip pat ypač svarbu lojaliai bendradarbiauti su laiko patikrintais, patikimais partneriais, kurie skaidriai, greitai ir objektyviai pateikia informacija apie krovinio gabenimo stadiją, laikosi prisiimtų kainos susitarimų. Tuomet ir procesus valdyti lengviau, ir prieštaringos prognozės nebekelia tiek streso.

Komentaro autorius — Paulius Paškevičius, baldų furnitūros įmonės „Joldija“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Verslas lašinius keičia raumenimis

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
05:50
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29
Kremliuje virtas jovalas – nei žodis, nei laisvė

Užvėrus ar bent privėrus duris į Lietuvos koncertų sales besiveržiantiems Kremliaus politiką palaikantiems...

Nuomonės
2022.07.29
Verslui reikia ne klumpių, o sportinių batelių

Tradicijoms, kai Lietuvos įstatymų leidėjai ir institucijos apauna verslą sunkiomis perteklinių reikalavimų...

Nuomonės
2022.07.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku