P. Paškevičius. Žaliavų kainos ir lūkesčių valdymo akrobatika

Publikuota: 2021-09-21
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Baldų furnitūros įmonės „Joldija“ direktorius

Atėjo ramesni laikai. Jei dar prieš pusmetį pramonė ir gamintojai sulaikę kvapą stebėjo beprotybę žaliavų rinkose, tai vasaros viduryje stichinė padangė aprimo ir pasirodė pirmieji pragiedruliai. Kai kurių pagrindinių žaliavų kainos ėmė stabilizuotis ir įkandin jų – rastis pirmosios kainų korekcijos prognozės. Taigi, pats metas pakalbėti apie viso to nulemtų lūkesčių akrobatiką.

Vasarą Šiaurės Europos plieno kainos iš tiesų stabilizavosi. Pagrindinė to priežastis – mažesnė paklausa. Tačiau jei imsime metų laikotarpį, Europoje plienas per jį pabrango 120%: 2020 m. rugsėjį tona plieno kainavo 780 JAV dolerių, o šiemet — apie 1.600 JAV dolerių.

Kitų metalų — cinko, aliuminio, nikelio – ateities sandorių kainos taip pat išlieka aukštos ir toliau kyla. Tona cinko šių metų rugsėjį kainuoja virš 3.000 JAV dolerių, kai pernai tuo pačiu metu kaina svyravo apie 2.500 JAV dolerių. Tona aliuminio šiomis dienomis kainuoja apie 2.900 JAV dolerių, o prieš metus – apie 1.800 JAV dolerių. Tona nikelio – apie 20.000 JAV dolerių, prieš metus – apie 15.000 JAV dolerių. Žvelgiant į šių metalų ateities sandorius, nematyti nieko guodžiančio. Kainos ir toliau augs.

Aiškaus atsakymo, deja, vis dar nėra

Viena aišku: po ramios vasaros vėl ėmus augti metalo paklausai, staigaus kainų kilimo, kokį matėme iki šiol, turėtume išvengti. Tai didžiąja dalimi lemia importo iš Azijos apimčių augimas. Dėl šio veiksnio kitų metų pradžioje prognozuojamas ir palankesnis pasiūlos ir paklausos balansas. Tačiau aišku ir tai, kad viltis, jog kainos artimiausioje ateityje kris taip pat dinamiškai kaip kilo, tikrai neverta. Tam yra bent kelios svarbios priežastys.

Pirmiausia, gaminių kainas paveiks Europos žaliasis kursas, pareikalausiantis papildomų investicijų atnaujinant pramonės įrenginius ir keičiant gamybos technologijas. Plieno gamintojai stengsis išlaikyti aukštesnį pelningumo lygį, kad galėtų efektyviai vykdyti dekarbonizavimo programas. Tai jiems reikš papildomas sąnaudas, kurios iš dalies užpildys dėl kainų kritimo atsiradusį rezervą.

Antra, reikšmingą dalį žaliavų kainų skalėje lemia logistika. Šiuo metu dėl vėluojančių krovinių iš Azijos ir augančių pervežimo frachtų kainų logistikos kaštų mažėjimo nematome ir dar kurį laiką nematysime. Taigi, jei čia ir išvysime tam tikrą kainų korekciją, tai tik ilgalaikėje perspektyvoje.

Be to, rinkoje be aukštos kainos problemos vis dažniau fiksuojama metalo stoka ir ją lydintys žymūs nukrypimai nuo pristatymo terminų. Tai įneša chaoso, o siekiant užpildyti susidariusį trūkumą, žaliava perkama ir aukštesnėmis nei rinkos kainomis. Dar vienas aspektas – importo ribojimai ir didėjanti pasaulinės prekybos plienu regionizacija, kuri ribos konkurencijos galimybes ES ir neabejotinai veiks pačios žaliavos kainą.

Tačiau nederėtų pamiršti ir to, kad bendrą įtaką tiekimo grandinės efektyvumui bei kainai tebedaro daugybė su COVID–19 susijusių smulkesnių veiksnių ir jų nulemtų vietinės reikšmės problemų visame pasaulyje: uostų uždarymai, stringantis laivų įgulų rotacija ir dažni laivų maršrutų pakeitimai, galimybių greitai statyti naujus laivus ribotumas, laikinas ekonomikų uždarymas ir pan. Su trikdžiais vykstant laivybai maršrutu Azija-Europa brangesnių prekių gabenimas persikėlė į traukinius, tačiau ir čia stebimi savaitėmis trunkantys krovinių išvežimo vėlavimai bei didėjančios kainos. Belieka džiaugtis, kad Europa su Azija bent jau turi žemyninę jungtį ir gali pasiūlyti alternatyvas.

Žemesnės kainos vartotojui – ne anksčiau kaip kitų metų pabaigoje

Apibendrinant tai, kas pasakyta, galima sutikti, jog situacija šiuo metu tokia nepastovi ir lengvai pažeidžiama, kad tikriausiai joks ekspertas negalėtų tiksliai nuspėti būsimo kainų lygio bent keletui mėnesių į priekį.Taigi, ir į įvairias prognozes pirmiausia derėtų žiūrėti su tam tikru rezervu. Pavyzdžiui, dar pernai sausį buvo žadama, kad šių metų rugsėjį kainos sugrįš į prieškrizinį lygį. Tačiau prognozės nuo kainų realybėje skiriasi daugiau nei 100 %.

Todėl įvertinus minėtus veiksnius ir statistinius duomenis, labai atsargiai galime tikėtis kainų korekcijos ne anksčiau kaip 2022 m. antrojo ketvirčio viduryje. Ką tai reiškia eiliniam vartotojui? Tai, kad neįvykus jokių reikšmingų pokyčių, vartotojams žemesnių kainų atsispindėjimo prekių lentynoje teks palaukti dar ilgiau. Taip yra todėl, kad žaliavų kainų piką pirkėjai jaus dar gerą pusmetį, o gaminių kainas, kurias šiandien matome parduotuvių lentynose, lemia prieš 3-4 mėnesius nupirktos žaliavos kaina.

Kiekvienas verslas turi savo sėkmės formulę, tačiau pandemija daugelį išmokė ir to, kad objektyviai suvaldyti visų procesų yra neįmanoma. Tad gamintojai turi preventyviai ruoštis tiekimo trikdžiams, paankstindami įprastą planavimo procesą ir investuodami į sandėliavimą, kur derėtų kaupti didesnį prekių rezervą. Tuomet tam tikra prasme kaina yra užrakinama ir leidžia veikti stabiliau. Taip pat ypač svarbu lojaliai bendradarbiauti su laiko patikrintais, patikimais partneriais, kurie skaidriai, greitai ir objektyviai pateikia informacija apie krovinio gabenimo stadiją, laikosi prisiimtų kainos susitarimų. Tuomet ir procesus valdyti lengviau, ir prieštaringos prognozės nebekelia tiek streso.

Komentaro autorius — Paulius Paškevičius, baldų furnitūros įmonės „Joldija“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nieko neveikimas kainuos brangiai 2

Po kelių dienų prasidedantis Glazgo COP26 – Jungtinių Tautų (JT) aukščiausio lygio susitikimas dėl klimato...

Kamuolys dabar – šalies vadovo rankose 52

Vadinamųjų antivakserių choras pasipildo vis naujais „solistais“: vakar bendrą giesmę užtraukė ir...

Verslo aplinka
2021.10.27
Lietuvos ateities matymas: mums ir dėl mūsų 4

Paskelbtas startas rengti valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“: ilgalaikės valstybės pažangos...

Verslo aplinka
2021.10.26
R. Vilpišauskas. Ar dabar metas diskutuoti apie Lietuvą 2050-aisiais? 3

Lietuvos Vyriausybė pakvietė diskutuoti apie tai, kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių. Taip...

Verslo aplinka
2021.10.25
Į priekį - sraigės tempu 15

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimas aptariant neteisėtos migracijos problemas baigėsi gana...

Verslo aplinka
2021.10.25
V. Simanavičius. Teisių gynimas internete – sunki, bet įmanoma misija 1

Gyvenant nuolatos tobulėjančioje skaitmeninėje eroje paprastam žmogui darosi vis lengviau gauti prieigą prie...

Verslo aplinka
2021.10.24
M. Ivanauskas. Naujas iššūkis: (ne)grįžtantys darbuotojai 1

Nuo pandemijos pradžios praėjus daugiau nei pusantrų metų vis daugiau įmonių, remdamosis vakcinacijos įkvėptu...

Verslo aplinka
2021.10.23
G. Ilekytė. Gyvenimas šalia diktatoriaus: kaip tai paveiks mūsų ekonomiką?

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių buvo smurtas ir...

Verslo aplinka
2021.10.22
Formali pozicija – formali ir parama 1

Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia. Panašiai galima apibūdinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos...

Verslo aplinka
2021.10.22
Nusitaikė į išlaidūnus, bet kliudys ir pirmojo būsto pirkėjus 12

Šiuos metus būsto segmentą lydėję pranešimai apie rekordus ir rekordus, gerinančius ankstesnius rekordus,...

Verslo aplinka
2021.10.21
M. Kubilius. Geostrategijos naujienos: viskas bus gerai

Šiandien įmonių veiklos planavimas susiduria su daugybe nežinomųjų ir kintamųjų. Karti pandemijos patirtis:...

Verslo aplinka
2021.10.20
Ar visi pinigai nekvepia? 5

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža...

Verslo aplinka
2021.10.20
D. Arlauskas. Ko reikia geresniam gyvenimui kaime? 1

Toks klausimas kilo anądien besiklausant žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasiaiškinimų dėl grupės...

Verslo aplinka
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 12

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Kiek dar pataikausime tamsuomenei? 172

Kasdien vis labiau bauginanti COVID-19 statistika atskleidžia gana makabrišką scenarijų: pirmaujame ES pagal...

Verslo aplinka
2021.10.18
M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“ 5

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl...

Verslo aplinka
2021.10.17
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką? 2

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

Verslo aplinka
2021.10.16
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku