A. Grabinskė. Tarptautinis verslas Lietuvoje – daugiau duoda ar pasiima? 

Publikuota: 2021-09-08
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė

„Nusigriebia grietinėlę ir išeina“, „išspaudžia, kas pelningiausia“, „išveža pinigus iš šalies“ – dar iki šiol kartais tenka išgirsti tokius pamąstymus apie tarptautinį verslą Lietuvoje. Ką gi, prisiminkime, kaip atrodė Lietuvos verslo pasaulis prieš keletą dešimtmečių ir pabandykime įvertinti, kur esame šiuo metu.

Kada vertingas pelnas?

Kai prieš keletą dešimtmečių Lietuvoje aktyviau pradėjo kurtis tarptautinės bendrovės, nuostatos buvo nevienareikšmiškos, kas gi tas verslas: darbo ir darbo vietų kūrėjas ar visuomenės priešas – išnaudotojas, teršėjas? Visgi Vakarų šalyse dešimtmečius ar net šimtmečius veikiančios įmonių grupės jau buvo išmokusios: ilgą laiką dirbsi sėkmingai ir pelningai tik tuomet, jei šalia tavęs bus gera kitiems, jei tapsi tikru bendruomenės nariu, mėgstamu kaimynu. Ką tai reiškia praktiškai? Visų pirma tai, kad visos, su verslu susidūrusios suinteresuotos šalys, turi būti patenkintos, išpildžiusios savo poreikius ir jaustis gerai. Kitaip sakant – turi jausti, kad su jais elgiamasi sąžiningai.

Įmonės rezultato, pasiekto bet kokia kaina, neatsižvelgiant į darbuotojų, klientų ir supančios aplinkos gerovę, vakarietiškos korporacijos nevertina kaip gero. Taigi tarptautinių įmonių vadovai, atsižvelgdami į organizacijos vertybes, tiesiog privalo sau kelti daugiau nei tik finansinius tikslus. Taip lygiaverčiu verslo prioritetu tampa ir patenkinti klientai, laimingi darbuotojai, pagarbus elgesys su gamta ir jos ištekliais, dėmesys šalia esančioms bendruomenėms, darbas tik su standartus atitinkančiais tiekėjais, profesionalus ryšys su kitais rinkos dalyviais.

Prieš kelis dešimtmečius tarptautinėms įmonėms šalyje kilstelėjus verslo kartelę į naują lygį, pokyčiai natūraliai pradėjo vykti ir vietiniame versle. Nenorėdami „likti už borto“, judėti ta pačia kryptimi privalėjome visi – tiek lietuviškos įmonės, tiek bendrovės, esančios tarptautinių grupių dalimi. Tai buvo didžiulės transformacijos pradžia, kuomet laukiniam kapitalizmui teko užleisti vietą labiau civilizuotam, vakarietiškam verslo modeliui. O tai mus visus atvedė į pažangią šiandieną, kai konkuruojame ne tik dėl klientų, bet ir dėl darbuotojų bei partnerių.

Darbuotojų – „išsunktų citrinų“ – eros pabaiga

Vis mažiau kalbų girdime ir apie verslininką tironą bei užguitus darbuotojus – čia vėlgi matome tarptautinio verslo įtaką. Iš tiesų, prieš 20 metų realybė buvo tokia, jog darbo vietų trūko, girdėdavome, kad žmogus privalo džiaugtis, jog turi darbą, kad darbui turi atiduoti visą save. Tokioje aplinkoje apie darbuotojų laimingumą ar asmeninių interesų bei darbo balansą niekas ir nekalbėjo. Ar ne dėl to iš Lietuvos iš pradžių pajudėjo autobusai, paskui jau ir lėktuvai, pilni žmonių, ieškančių geresnio uždarbio. Taip, uždarbis labai svarbus, beje jis iki šiol aukštesnis tarptautinėse įmonėse, bet tikėtina, kad žmonės pasigedo ir daugiau dėmesio, pagarbos.

Toje aplinkoje besikuriančios vakarietiškos kultūros bendrovės atnešė požiūrį, kad žmogui darbe turi būti gera. Kartu su vakarietiška verslo patirtimi mus pasiekė nepriklausomi darbuotojų nuomonės tyrimai, kuriuose užduodami žmogaus savijautą darbe padedantys išsiaiškinti klausimai. Kaip darbuotojams pavyksta išlaikyti darbo ir gyvenimo balansą? Kokie yra santykiai su vadovais? Ar vadovų elgesys yra pavyzdinis? Šiandien atrodo natūralu, kad darbuotojai nori ne tik uždirbti atlyginimą, tačiau taip pat tikisi, kad darbas jiems nesukels perdėtos įtampos, viliasi, kad į darbą kasdien norėsis eiti su džiaugsmu. Visgi prieš 20 metų jautėmės tikrais inovatoriais, kai darbuotojais ėmėmės rūpintis nuoširdžiai siekdami, kad žmogui dirbti būtų gera.

Kodėl potvyniai svarbūs verslui?

Tarptautinės vakarietiškos įmonės, nusiteikę neišnykti iš verslo žemėlapio, yra išmokę žvelgti į ilgalaikę perspektyvą bei numatyti kokią įtaką dabar priimami sprendimai gali padaryti po keliolikos, keliasdešimties ar net kelių šimtų metų. Klientai ir darbuotojai labai svarbūs, bet kartu – ir globalios pasaulio problemos, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti mažai susijusios su pačiu verslu.

Nors verslas pirmiausia yra veikla, kuri turi nešti pelną, visgi tarptautinės korporacijos ir kiti atsakingi verslai drąsiai imasi spręsti už bendrovės ribų esančius klausimus ne veltui. Pavyzdžiui, kodėl draudimo kompanijai turėtų būti svarbi klimato kaita? Pirmiausia, draudimo bendrovei aktualu, kad ji galėtų ir turėtų ką drausti. Tačiau, jeigu mus nuolat siaubs pasikartojantys potvyniai, sausros ir kiti gamtos kataklizmai – draudimas gali pasidaryti žmonėms nebepakeliamas, o išmokos sunkiai prognozuojamos. Taigi tai kartu yra ir verslo interesas, ir atsakomybės už pasaulio ateitį prisiėmimas. Lengva įsivaizduoti kokią įtaką globalioms temoms turi didelės tarptautinės korporacijos, kai žinai, kad neretai į mažesnių valstybių rinkas jos ateina su didesniu biudžetu nei visos valstybės.

Naudos sunku nepastebėti

Taigi kas geriau ir naudingiau valstybei ir ką labiau turėtų palaikyti valdžia – užsienio investicijas ar vietinio verslo plėtrą? Sunku duoti vienareikšmišką atsakymą. Aišku, kad vietinės verslo bendruomenės plėtra labai reikšminga ir svarbi kiekvienai valstybei. Tačiau, kai kalbame apie jauną rinkos ekonomiką, kokia yra Lietuva, ir apie laukinio kapitalizmo tvarką, nuo kurios prasidėjo verslas, drįstu teigti, kad be užsienio investicijų ir tarptautinio verslo indėlio, Lietuvos verslo žemėlapis nebūtų toks, koks jis yra šiandien – atsakingesnis, pagarbesnis, žalesnis.

Komentaro autorė – Asta Grabinskė, UAB „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nieko neveikimas kainuos brangiai 4

Po kelių dienų prasidedantis Glazgo COP26 – Jungtinių Tautų (JT) aukščiausio lygio susitikimas dėl klimato...

Kamuolys dabar – šalies vadovo rankose 52

Vadinamųjų antivakserių choras pasipildo vis naujais „solistais“: vakar bendrą giesmę užtraukė ir...

Verslo aplinka
2021.10.27
Lietuvos ateities matymas: mums ir dėl mūsų 4

Paskelbtas startas rengti valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“: ilgalaikės valstybės pažangos...

Verslo aplinka
2021.10.26
R. Vilpišauskas. Ar dabar metas diskutuoti apie Lietuvą 2050-aisiais? 3

Lietuvos Vyriausybė pakvietė diskutuoti apie tai, kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių. Taip...

Verslo aplinka
2021.10.25
Į priekį - sraigės tempu 15

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimas aptariant neteisėtos migracijos problemas baigėsi gana...

Verslo aplinka
2021.10.25
V. Simanavičius. Teisių gynimas internete – sunki, bet įmanoma misija 1

Gyvenant nuolatos tobulėjančioje skaitmeninėje eroje paprastam žmogui darosi vis lengviau gauti prieigą prie...

Verslo aplinka
2021.10.24
M. Ivanauskas. Naujas iššūkis: (ne)grįžtantys darbuotojai 1

Nuo pandemijos pradžios praėjus daugiau nei pusantrų metų vis daugiau įmonių, remdamosis vakcinacijos įkvėptu...

Verslo aplinka
2021.10.23
G. Ilekytė. Gyvenimas šalia diktatoriaus: kaip tai paveiks mūsų ekonomiką?

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių buvo smurtas ir...

Verslo aplinka
2021.10.22
Formali pozicija – formali ir parama 1

Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia. Panašiai galima apibūdinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos...

Verslo aplinka
2021.10.22
Nusitaikė į išlaidūnus, bet kliudys ir pirmojo būsto pirkėjus 12

Šiuos metus būsto segmentą lydėję pranešimai apie rekordus ir rekordus, gerinančius ankstesnius rekordus,...

Verslo aplinka
2021.10.21
M. Kubilius. Geostrategijos naujienos: viskas bus gerai

Šiandien įmonių veiklos planavimas susiduria su daugybe nežinomųjų ir kintamųjų. Karti pandemijos patirtis:...

Verslo aplinka
2021.10.20
Ar visi pinigai nekvepia? 5

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža...

Verslo aplinka
2021.10.20
D. Arlauskas. Ko reikia geresniam gyvenimui kaime? 1

Toks klausimas kilo anądien besiklausant žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasiaiškinimų dėl grupės...

Verslo aplinka
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 12

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Kiek dar pataikausime tamsuomenei? 172

Kasdien vis labiau bauginanti COVID-19 statistika atskleidžia gana makabrišką scenarijų: pirmaujame ES pagal...

Verslo aplinka
2021.10.18
M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“ 5

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl...

Verslo aplinka
2021.10.17
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką? 2

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

Verslo aplinka
2021.10.16
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku