M. Stankevičius. Kada sutelktinis finansavimas taps kasdiene bankine paslauga?

Publikuota: 2021-08-30
Martynas Stankevičius, UAB „Trečia diena“, valdančios prekės ženklą „Rontgen“, direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Martynas Stankevičius, UAB „Trečia diena“, valdančios prekės ženklą „Rontgen“, direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) vadovas

Neigiamos tarpbankinės (EURIBOR) palūkanos reiškia, kad kiekvienas kliento indėlyje laikomas euras bankui kainuoja. Daugumos mūsų tai dar nepalietė, tačiau didesnes sumas banko sąskaitose laikančios įmonės jau žino, kad bankas šią kainą perkelia savo klientams.

Tik laiko klausimas, kada tai kainuos ne tik dideliems verslams, bet ir kiekvienam iš mūsų, o indėliai siūlys ne nulinę grąžą, o realų nuostolį. Tai neišvengiamai pastūmės bankus ieškoti papildomų paslaugų, kurios leistų pasiūlyti patrauklią alternatyvą indėlininkams. Manau, kad ta alternatyva galėtų būti banko siūlomas sutelktinis finansavimas.

Indėlis banke – turbūt geriausiai žinomas būdas laikyti santaupas. Bankai šiuos indėlius naudodavo išduoti paskoloms ir įprastai mainais už šią galimybę – indėlininkams mokėdavo palūkanas, kurios galėjo siekti 2-3% ar net daugiau. Bet pastaraisiais metais tarpbankinėms palūkanoms tapus neigiamoms, indėliai klientams nebeleidžia uždirbti. Tikėtina, kad pinigus laikant banke, juos toliau grauš ne tik infliacija, bet ir atsirasiantis banko pinigų laikymo mokestis. Pirmiausia ši tvarka atsargiai įsigaliojo verslui, tad neturėtų būti staigmena, jei besitęsiant neigiamoms palūkanoms panašus apmokestinimas pasieks ir paprastų žmonių indėlius.

Nulinės ir artimos nuliui indėlių palūkanos bankuose jau paskatino žmones ieškoti naujų būdų kaupti ar įdarbinti savo lėšas. Pinigai plūsta į būsto (investicijai) pirkimus, kurie pastaruosius tris metus vis muša rekordus ir kaitina NT rinką, taip pat į sutelktinio finansavimo rinką, kuris kasmet auga net ne procentais, o kartais.

Nulinės palūkanos nėra „bankų sąmokslas“ – tai tarptautinių rinkų situacija, nepatogi nei klientams, nei patiems bankams. Neabejoju, kad bankai norėtų leisti savo klientams užsidirbti daugiau bei patys aktyviau dalyvauti verslo finansavime.

Todėl labai tikėtina, kad artimiausiu metu pamatysime kai kuriuos bankus žengiančius į sutelktinio finansavimo rinką. Mano žiniomis, bankai jau svarsto arba netrukus labai rimtai susimąstys, ar ir kaip pradėti siūlyti sutelktinį finansavimą kaip integralią paslaugų krepšelio paslaugą. Visų pirma, tai būtų patrauklu indėlininkams, kuriems būtų pasiūlytas įdomus instrumentas su geresne grąža (dabar sutelktinio finansavimo platformose siūloma nuo 6% iki dviženklių palūkanų).

Be to, tokia paslauga nebebūtų naujovė ar revoliucija. Sutelktinio finansavimo platformos (SFP) Lietuvoje muša viena rekordą po kito, sutelktos investicijos skaičiuojamos dešimtimis ir šimtais milijonų. Tai rodo, kad norinčių investuoti ir  ieškančių geresnės nei nulinės indėlių grąžos nestinga. Didžiuma jų – paprasti žmonės, kuriems investavimas yra nežinoma ir sudėtinga sfera, jiems sunku suprasti kompleksiškus bankų siūlomus investicinius produktus. Tačiau jie mielai investuotų kartu su banku, nes būtų tikri, kad bankas tinkamai prižiūrės paskolos gavėją ir jo vykdomą verslo projektą – juk būtent tai jis ir daro jau daugybę metų įdarbindamas žmonių indėlius. Be to, banko vystomame SFP projekte galiotų tas pats Lietuvos banko reguliavimas, kurį papildytų komercinių bankų patirtis ir žinios.

Patiems bankams sutelktinis finansavimas leistų lanksčiau valdyti indėlių bei paskolų portfelius. Indėliai, kurių laikymas bankui jau kainuoja, galėtų konvertuotis į sutelktinio finansavimo paskolas, nešančias turto valdymo pajamas. O šiais naujais investiciniais pinigais galėtų būti finansuojami tam tikrų gairių, politikų ar kriterijų pilnai neatitinkantys, tačiau komerciškai patrauklius projektai ir verslai.

Kalbant pavyzdžiais: įsivaizduokime, bankas suplanuoja teikti 15 mln. Eur paskolą savo ilgamečiam klientui. 10 mln. Eur teikia bankas, o likusius 5 mln. Eur paskolos tokiomis pat ar panašiomis palūkanomis pasiūlo sindikuotis kitiems savo klientams, banke laikantiems neįdarbintas lėšas. Bankas tampa paskolos administratoriumi, indėlininkai – investuotojais, o verslas gauna reikiamą paskolos sumą. Šiame scenarijuje matau naudą visoms pusėms – pelningai įdarbinamos laisvos klientų lėšos, diversifikuojami banko kapitalo šaltiniai (taip galima išduoti daugiau paskolų neviršijant vidinių „limitų“), atsiranda hibridinių paskolų galimybės ir atitinkamai didesnis bankų lankstumas finansuojant verslą bei daug kitų įdomių scenarijų.

Kas tuomet laukia SF platformų? Mažų mažiausiai – dėmesys. Tiek iš investuotojų, tiek iš bankų. Kadangi inovacijų kūrimas didelių organizacijų viduje dažnai yra ilgas ir brangus procesas, tikėtina, kad bankai gali pasidairyti įsigijimų. To požymius jau galima matyti Didžiosios Britanijos rinkoje, kur SFP operatorius įsigyja neobankai ar į savo ekosistemą įtraukia didieji bankai. Tokia sinergija dar labiau sustiprina visą sutelktinio finansavimo ekosistemą, į kurią bankai atneša savo patirtį, reputaciją, klientų bazę, kapitalą ir ko-investavimą, o SFP operatoriai – įdirbį.

Tad vienokia ar kitokia bankų ir SFP partnerystė būtų vertinga visoms pusėms – ji atneštų inovatyvias ir pelningas paslaugas platesniam klientų ratui, sukurtų daugiau erdvės bankiniam verslui, o įmonėms – naujų galimybių finansuoti perspektyvius projektus.

Komentaro autorius - Martynas Stankevičius, Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos valdybos narys, sutelktinio finansavimo platformos „Rontgen“ (UAB „Trečia diena“) vadovas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Ultimatumai iš tuščios apkabos 4

Kurį laiką politikos paraštėse tūnojęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas...

Verslo aplinka
2021.09.27
N. Roubini. Gresia rimtas stagfliacijos pavojus 2

Jau keletą mėnesių bandau perspėti, kad dabartinis nesibaigiančios skatinamosios pinigų, kreditų ir...

Verslo aplinka
2021.09.26
A. Borumas. Darbo vietų išsaugojimas – žemaitiškas požiūris

Darbo rinka įkaitusi iki raudonumo — užimtumo tarnybos praneša, kad darbdaviai birželį įregistravo virš...

Verslo aplinka
2021.09.25
A. Sagatauskas. Trys iššūkiai šalies pramonei

Optimistinis Lietuvos pramonės scenarijus pasitvirtino: gamybinių pajėgumų panaudojimas grįžo į...

Verslo aplinka
2021.09.24
Inovacijų švieslentėje Lietuva nespindi 18

Pasaulio inovacijų indekse Lietuva tebėra tarp Europos Sąjungos autsaiderių – nors palypėjo vienu laipteliu...

Verslo aplinka
2021.09.24
R. Šabanienė. Aš žinau, kur padėta pusė trilijono eurų

Apie 430 milijardų eurų per metus – tokį potencialą turi žiedinė ekonomika, jei būtų taikoma visose rinkose...

Verslo aplinka
2021.09.23
O gal tramdyti darbo užmokesčio augimą? 16

Kol vieni pramonininkai teikia argumentus prieš minimalaus mėnesio atlygio didinimą, kiti didina našumą ir...

Verslo aplinka
2021.09.23
D. Palavenis. Ar ne laikas kvestionuoti Lietuvos poziciją ofsetų klausimu ginkluotės įsigijimo srityje? 2

Lietuvoje, 2016 m. buvo priimtas sprendimas įsigyti pėstininkų kovos mašinas „Boxer“. Įsigyjant jas nebuvo...

Verslo aplinka
2021.09.22
„Paklauskite Lietuvos“ 4

JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos saugumo paktas netruko sulaukti Europos Sąjungos reakcijos – buvo...

Verslo aplinka
2021.09.22
P. Paškevičius. Žaliavų kainos ir lūkesčių valdymo akrobatika

Atėjo ramesni laikai. Jei dar prieš pusmetį pramonė ir gamintojai sulaikę kvapą stebėjo beprotybę žaliavų...

Verslo aplinka
2021.09.21
Gėdingas gigantų tūpsnis 22

Tai, kad Rusijoje įvykę rinkimai buvo toli nuo skaidrumo ir demokratijos, savotiškai prisidėjo ir dvi...

Verslo aplinka
2021.09.21
Dūmoje toliau karaliaus Putino partija 16

Tai, ką Kremlius įvardijo kaip rinkimus į Rusijos parlamentą, iš tiesų labiau priminė jų imitaciją. Ir tai...

Verslo aplinka
2021.09.20
E. Savickis. Atsargiai – jus apgavo: kaip atpažinti tvarų verslą 1

Jums plauna smegenis. Tiesą sakant, ne jums vieniems – milijonai vartotojų visame pasaulyje tampa „žaliojo...

Verslo aplinka
2021.09.19
M. Mikalauskas. Aukštos klasės būstas investicijoms: teks suskubti ar palaukti

Pagal dabartinio Bendrojo plano gaires Vilniaus centras iki 2030 m. turėtų tapti kompaktiškesnis, o didesnė...

Verslo aplinka
2021.09.18
V. Juzikis. Pagaliai vėjo turbinose

Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant...

Verslo aplinka
2021.09.17
Smėliadėžės varžytuvės dėl nenupintų laurų vainikų 3

Vėl pažirusios kibirkštys tarp prezidentūros ir Vyriausybės, kurias šįkart įžiebė ginčai, kieno nuopelnai...

Verslo aplinka
2021.09.17
P. Buras. Išsaugoti Merkel palikimą, atsisakyti merkelizmo

Praėjus dvidešimčiai metų po rugsėjo 11-osios, rugsėjo mėnuo vėl gali turėti lemiamą vaidmenį Vakarų...

Verslo aplinka
2021.09.16
Kare yra kaip kare 6

Lietuva yra įsivėlusi bent į kelis karus – hibridinius, diplomatinius ir, žinoma, patį pagrindinį –...

Verslo aplinka
2021.09.16
A. Žemaitienė. Stabili įmonės veikla sunkesniu laikotarpiu: padeda patirtis ir skaidrumas

Kuomet verslas pastaruoju metu dalijasi krizių valdymo patirtimis, dažniausiai kalbama apie 2008-2009 m.

Verslo aplinka
2021.09.15
Eksportas auga, ar užteks gamybos pajėgumų? 4

Lietuvos eksporto apsukos antrąjį šių metų ketvirtį ne tik pasiekė priešpandeminį lygį, bet tapo dar...

Verslo aplinka
2021.09.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku