D. Misiūnas. Ponios ir ponai, užveskite variklius

Publikuota: 2021-07-30 11:28
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

Atėjusi vasara ir pasibaigęs karantinas tarsi ranka nuėmė bet kokią su pandemija susijusią įtampą ir, jeigu ne migrantų krizė, greičiausiai daugelio ministrų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose matytume atostogų vaizdus

Nuo savo darbo pradžios visas dabartinio kabineto dėmesys buvo sutelktas į pandemiją. Įtampa ir susikaupimas karo su virusu apkasuose nepaliko daug laiko, dėmesio ar energijos kitiems darbams. Beliko tik laukti, kol pasibaigs karantinas.

Šiam pasibaigus politikų darbotvarkėse įvyko kai kas svarbaus – jose atsirado darbai, kurių pandemijos metu jie negalėjo atlikti – kelionės ir gyvi renginiai. Žiūrint iš šono, tai tarsi grąžino politikų darbui prasmę – socialiniuose tinkluose pasipylė žinutės, prasidedančios žodžiais „vykstu, atvykau, lankiausi, susitikau...“. Štai susisiekimo ministras, kabineto stalčiuje palikęs tvarumo planus, Palangoje, duodamas startą 1.006 kilometrų lenktynėms, ragino galingus (ir taršius) automobilius užvesti variklius.

Tikrai šioje vietoje nepradėsiu apeliuoti į tvarumo tikslus ir įsipareigojimus. Tiesiog noriu pasiskolinti šią ministro ištartą legendinę frazę ir ją adresuoti visam ministrų kabinetui — ponios ir ponai ministrai, dabar atėjo laikas užvesti (reformų) variklius.

Iki dabar šie varikliai burzgė gan tyliai.. Kaip ir bet kuri kita Vyriausybė, taip ir dabartinė, atėjo su ambicinga ir labai plačia programa. Joje – susikoncentravus į 70 prioritetinių projektų pateikta daugiau nei 1.000 priemonių. Negana to, kad prioritetai iš tiesų įgautų prasmę, kovo mėnesį buvo patvirtintas penkių Vyriausybės „kandencijos reformų“ sąrašas. Pastarasis, nors garsiai ir nepristatytas yra pats svarbiausias premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės įsipareigojimas Lietuvos žmonėms. Tūkstantmečio mokyklos, „edtech“, valstybės tarnyba, inovacijos ir ilgalaikė sveikatos priežiūra – toks kadencijos reformų sąrašas buvo pateiktas. Atsakingi ministrai kartu su savo komandomis jau dėlioja pagrindinius tikslus ir skaičiuoja, kiek europinių pinigų bus išleista kiekvienoje iš jų. Visgi, kaip ir kiekviename darbe, idėjos yra tiek geros, kiek jos yra įgyvendintos. O su įgyvendinimu viešame sektoriuje... kaip visada.

Dėl šios priežasties kaip svarbiausią iš šių reformų, noriu išskirti Valstybės tarnybos reformą, kuri, mano nuomone, gali tapti lemiamu sėkmės faktoriumi ir visoms kitoms. Ir šioje vietoje siūlyčiau atkreipti dėmesį į sistemos Achilo kulną – viešojo sektoriaus specialistų bei vadovų lyderystės ir efektyvios vadybos kompetencijų trūkumą. Nors dažniausiai šių savybių reikalaujame iš politikų, tačiau akivaizdu, kad realius pokyčius vykdo būtent šie specialistai, o dabartinė valstybės tarnybos biurokratija ir atlygis nemotyvuoja gabių vadybininkų rinktis dirbti valstybei.

Bet kurioje organizacijoje vadovo kompetencija ir lyderystė gali būti lemiamu sėkmės (ir dar labiau nesėkmės) veiksniu. Vadovai dažnai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios darbuotojai pasirenka arba palieka organizaciją. Versle į vadovus investuojama daug, nes šios investicijos atsiperka. Tai kodėl, žinodami, kad pritraukus daugiau profesionalių vadovų į viešąjį sektorių, jis taptų efektyvesnis, to nedarome?

Bene tipinis atsakymas – viešasis sektorius negali mokėti konkurencingų algų. Ar tai tiesa? Vidutinė alga viešame sektoriuje yra didesnė (ir auga sparčiau) nei privačiame. Taigi, teiginys apie gebėjimą mokėti daugiau liečia vieną konkrečią valstybės sistemos dalį – vadovus.

Geriausi vadovai, dirbantys valstybei ir gaunantys adekvatų atlygį. Vadovai, žinantys kaip daryti pokyčius, valdyti komandas, spręsti problemas, ir, svarbiausia, suprantantys žodžio „Klientas“ reikšmę. Utopija, pagalvojote, Lietuvoje tai niekada neįvyks – mes ne Singapūras. Galbūt, bet turime realių pavyzdžių, rodančių, kad tai yra įmanoma. Šiandien Lietuvos valstybės valdomų įmonių  vadovai uždirba rinkos atlyginimus, nors dar prieš dešimtmetį algos ten buvo neadekvačios. Principinis sprendimas – samdyti vadovus rinkos sąlygomis – lėmė esminius pokyčius, ženkliai sumažinusius įmones kankinusią korupciją ir neefektyvumą.

Taigi, gal silpnų vadovų valstybės sistemoje sindromas tėra paveldas, kurio atėjo laikas ryžtingai atsisakyti ir taip susikurti pagrindą efektyviai valstybei? Nuo ko pradėti? Atsisakyti valstybės tarnybos biurokratijos ir atrišti rankas valstybei konkuruoti dėl geriausių vadovų ir specialistų rinkoje. Šalia įgyvendinti modernią ugdymo, karjeros, rotacijos sistemą, kokią naudoja verslas. Ir turėti aiškią veiklos vertinimo sistemą, užtikrinsiančią grąžą darbdaviui (valstybei), o profesionalams — apsaugą nuo politinių vėjų.

Taip, tai atrodo kaip kažkas neįmanomo... Tačiau pagalvokime apie tai, kokią naudą gali duoti efektyviai veikiantis viešasis sektorius. Ne tik valdant krizes, bet ir kuriant ilgalaikį Lietuvos konkurencingumą. Galbūt verta sukaupti ryžtą ir energiją vienai reformai, kuri sukurtų pagrindą visoms kitoms?

Beje, aiškumo dėlei – tikrai neraginu politikų atsisakyti kelionių, renginių ar galimybės pabendrauti su žmonėmis tiesiogiai. Tačiau, tuo pačiu metu ponios ir ponai ministrai, jau užveskite reformų įgyvendinimo variklius.

Komentaro autorius — Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Ultimatumai iš tuščios apkabos 4

Kurį laiką politikos paraštėse tūnojęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas...

N. Roubini. Gresia rimtas stagfliacijos pavojus 2

Jau keletą mėnesių bandau perspėti, kad dabartinis nesibaigiančios skatinamosios pinigų, kreditų ir...

Verslo aplinka
2021.09.26
A. Borumas. Darbo vietų išsaugojimas – žemaitiškas požiūris

Darbo rinka įkaitusi iki raudonumo — užimtumo tarnybos praneša, kad darbdaviai birželį įregistravo virš...

Verslo aplinka
2021.09.25
A. Sagatauskas. Trys iššūkiai šalies pramonei

Optimistinis Lietuvos pramonės scenarijus pasitvirtino: gamybinių pajėgumų panaudojimas grįžo į...

Verslo aplinka
2021.09.24
Inovacijų švieslentėje Lietuva nespindi 18

Pasaulio inovacijų indekse Lietuva tebėra tarp Europos Sąjungos autsaiderių – nors palypėjo vienu laipteliu...

Verslo aplinka
2021.09.24
R. Šabanienė. Aš žinau, kur padėta pusė trilijono eurų

Apie 430 milijardų eurų per metus – tokį potencialą turi žiedinė ekonomika, jei būtų taikoma visose rinkose...

Verslo aplinka
2021.09.23
O gal tramdyti darbo užmokesčio augimą? 16

Kol vieni pramonininkai teikia argumentus prieš minimalaus mėnesio atlygio didinimą, kiti didina našumą ir...

Verslo aplinka
2021.09.23
D. Palavenis. Ar ne laikas kvestionuoti Lietuvos poziciją ofsetų klausimu ginkluotės įsigijimo srityje? 2

Lietuvoje, 2016 m. buvo priimtas sprendimas įsigyti pėstininkų kovos mašinas „Boxer“. Įsigyjant jas nebuvo...

Verslo aplinka
2021.09.22
„Paklauskite Lietuvos“ 4

JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos saugumo paktas netruko sulaukti Europos Sąjungos reakcijos – buvo...

Verslo aplinka
2021.09.22
P. Paškevičius. Žaliavų kainos ir lūkesčių valdymo akrobatika

Atėjo ramesni laikai. Jei dar prieš pusmetį pramonė ir gamintojai sulaikę kvapą stebėjo beprotybę žaliavų...

Verslo aplinka
2021.09.21
Gėdingas gigantų tūpsnis 22

Tai, kad Rusijoje įvykę rinkimai buvo toli nuo skaidrumo ir demokratijos, savotiškai prisidėjo ir dvi...

Verslo aplinka
2021.09.21
Dūmoje toliau karaliaus Putino partija 16

Tai, ką Kremlius įvardijo kaip rinkimus į Rusijos parlamentą, iš tiesų labiau priminė jų imitaciją. Ir tai...

Verslo aplinka
2021.09.20
E. Savickis. Atsargiai – jus apgavo: kaip atpažinti tvarų verslą 1

Jums plauna smegenis. Tiesą sakant, ne jums vieniems – milijonai vartotojų visame pasaulyje tampa „žaliojo...

Verslo aplinka
2021.09.19
M. Mikalauskas. Aukštos klasės būstas investicijoms: teks suskubti ar palaukti

Pagal dabartinio Bendrojo plano gaires Vilniaus centras iki 2030 m. turėtų tapti kompaktiškesnis, o didesnė...

Verslo aplinka
2021.09.18
V. Juzikis. Pagaliai vėjo turbinose

Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant...

Verslo aplinka
2021.09.17
Smėliadėžės varžytuvės dėl nenupintų laurų vainikų 3

Vėl pažirusios kibirkštys tarp prezidentūros ir Vyriausybės, kurias šįkart įžiebė ginčai, kieno nuopelnai...

Verslo aplinka
2021.09.17
P. Buras. Išsaugoti Merkel palikimą, atsisakyti merkelizmo

Praėjus dvidešimčiai metų po rugsėjo 11-osios, rugsėjo mėnuo vėl gali turėti lemiamą vaidmenį Vakarų...

Verslo aplinka
2021.09.16
Kare yra kaip kare 6

Lietuva yra įsivėlusi bent į kelis karus – hibridinius, diplomatinius ir, žinoma, patį pagrindinį –...

Verslo aplinka
2021.09.16
A. Žemaitienė. Stabili įmonės veikla sunkesniu laikotarpiu: padeda patirtis ir skaidrumas

Kuomet verslas pastaruoju metu dalijasi krizių valdymo patirtimis, dažniausiai kalbama apie 2008-2009 m.

Verslo aplinka
2021.09.15
Eksportas auga, ar užteks gamybos pajėgumų? 4

Lietuvos eksporto apsukos antrąjį šių metų ketvirtį ne tik pasiekė priešpandeminį lygį, bet tapo dar...

Verslo aplinka
2021.09.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku