L. Zingales. COVID-19 zombių puolimas

Publikuota: 2021-07-25
ZumaPress/Scanpix nuotr.
svg svg
ZumaPress/Scanpix nuotr.
Čikagos universiteto finansų profesorius

Vakarų ekonomikoms atsigaunant po COVID-19 sukeltos krizės, bankai ir vyriausybės susiduria su nauja problema – ką daryti su įmonėmis-gyvais negyvėliais. Tačiau išeitį gali padėti surasti novatoriška, į darbuotojus orientuota, schema.

Nepaisant stiprios pandemiją lydėjusios recesijos per pastaruosius 15 pandemijos mėnesių tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Europos Sąjungoje įmonių bankrotų sumažėjo. Tokį sumažėjimą lėmė turtingų šalių vyriausybių veiksmai (suprantama, kad jos norėjo sušvelninti pandemijos smūgį ekonomikai) suteikiant įmonėms visas įmanomas apsaugos priemones. Tačiau dažnai vyriausybės tai darė nė nemėgindamos atskirti tas, kurių ekonominės perspektyvos yra geros, nuo tų, kurios jų visai neturi.

Dėl to natūralus verslo sektoriaus atrankos procesas sumenko būtent tada, kai COVID-19 paspartino daug jau anksčiau buvusių tendencijų ir padidindama įmonių, kurias derėtų laikyti zombiais, dalį. Tačiau dabar politikos formuotojai turi spręsti platesnio neperspektyvių įmonių palaikymo ekonominio poveikio klausimą.

Žinoma, vyriausybės negali staiga nutraukti visų subsidijų verslui. Per pandemiją šiaip gyvybingose įmonėse susikaupė didelių skolų. Staiga jas įstūmus į žiaurią rinkos realybę būtų daug nereikalingų bankrotų.

Maža to, bet kokiai išrinktai vyriausybei staigaus paramos nutraukimo ekonominis ir finansinis poveikis reikštų politinę savižudybę. Neigiamas BVP šokas stipriai paveiktų tiek nedarbą, tiek viešuosius finansus, o nuostoliai, kuriuos patirtų namų savininkai dėl bankrotų bangos, susilpnintų bankų balansus. Beveik neabejotinas rezultatas būtų didžiulis rinkėjų nepasitenkinimas, kuris užtikrintų vyriausybei pralaimėjimą kituose rinkimuose.

Tuo pat metu politikos formuotojai nebegali toliau padėti visoms įmonėms-zombiams. Tokia pagalba labai brangiai atsieitų ir stabdytų našumo augimą, kurio Vakarų vyriausybėms būtinai reikia, kad išspręstų daugelį savo fiskalinių ir politinių problemų.

Pandemijos sukelti pokyčiai skatina kurti naujas ir novatoriškas įmones. Tačiau tokioms įmonėms bus sunku patekti į rinką ir augti, jeigu mes švaistysime tiek fizinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad palaikytume įmonių-zombių gyvybę.

Atskirti gyvą įmonę nuo mirusios nelengva net įprastais laikais – čia ir slypi bankininkystės menas. Ir jeigu privačiam sektoriui atskirti gyvybingas įmones nuo negyvybingų buvo nelengva net geriausiais laikais, tai dabar, kai vis dar tvyro didelė nežinomybė dėl to, koks pasaulis bus po pandemijos, tai padaryti yra ypač sunku. Tačiau privatus sektorius bent jau gali naudoti agresyvias paskatas, kad sukauptų pasklidusią informaciją. Valstybės institucijoms tai padaryti yra neleistinai sudėtinga, ypač tokioms, kurioms trūksta būtinos sukauptos patirties.

Tai yra nauja senos problemos, kuria ypač domėjosi Friedrichas Hayekas, versija. Kaip parodė F. Hayekas, visa informacija visuomenėje yra išsklidusi ir bet kokiai vyriausybei sunku ją objektyviai surinkti.

Tačiau yra vienas būdas šią problemą išspręsti. Jeigu norite įvertinti mokinio kokybę, nėra geresnio mato vieneto nei paklausti jo kurso draugų. Tie, kurie kiekvieną dieną mokosi su bendraklasiais, gali geriausiai įvertinti jų talentą, ir tam tikra prasme niekas negali nustatyti įmonės kokybės geriau nei jos darbuotojai. Todėl norėdamos atsikratyti įmonių-zombių vyriausybės turi pradėti kelti sąlygas dėl bet kokių subsidijų, kurioms turi pritarti dauguma įmonės darbuotojų.

Bėda ta, kad, skirtingai nuo klasės draugų, darbuotojai turi paskatą meluoti. Jeigu įmonė žlugs, jie liks be darbo. Kadangi savo įmonės perspektyvų patvirtinimas jiems nieko nekainuos, tikėtina, kad jie pernelyg šviesiai apibūdins įmonės ateities perspektyvas.

Šią problemą galime lengvai išspręsti taikydami tinkamas paskatas. Įgyvendinant tokią schemą, jeigu dauguma darbuotojų balsavo už tai, kad įmonė iškart būtų likviduota, jos darbuotojai ilgiau gautų nedarbo išmokas. Jeigu jie pasisakytų už tolesnį darbą, vyriausybė skirtų tam tikrą pinigų sumą, kad palaikytų įmonės gyvybingumą. Tačiau jeigu vėliau įmonė vis dėlto žlugtų, darbuotojų nedarbo išmokos būtų pastebimai sumažintos, galbūt net iki nulio.

Savo įmonės ateities nematantys darbuotojai pirmenybę teiks ilgesniam socialinės apsaugos laikotarpiui. Kita vertus, tie, kurie mano, kad jų įmonė turi ateitį, nestums jos į pavojų pasisakydami už jos likvidavimą.

Tinkamai suderinus tokią schemą, ji padėtų atskirti zombius nuo šiaip sveikų įmonių, kurias prislėgė pandemijos padariniai. Ji padėtų to pasiekti aiškiai parodydama subsidijų kainą – daugiau paramos šiandien reiškia, kad vyriausybė galbūt turės mažesnes finansines galimybes padėti darbuotojams rytoj.

Galiausiai ne mažiau svarbu ir tai, kad ši sistema įgalins darbuotojus. Gerokai per dažnai verslininkai ir vadybininkai pasitelkia masinių atleidimų grėsmę norėdami gauti dideles subsidijas. Šį kartą nuspręsti, ar reikia teikti tokią pagalbą, turėtų darbuotojai.

Komentaro autorius - Luigi Zingales, Čikagos universiteto finansų profesorius

Autoriaus teisės – „Project Syndicate“, 2021 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
E. Savickis. Atsargiai – jus apgavo: kaip atpažinti tvarų verslą

Jums plauna smegenis. Tiesą sakant, ne jums vieniems – milijonai vartotojų visame pasaulyje tampa „žaliojo...

Verslo aplinka
2021.09.19
M. Mikalauskas. Aukštos klasės būstas investicijoms: teks suskubti ar palaukti

Pagal dabartinio Bendrojo plano gaires Vilniaus centras iki 2030 m. turėtų tapti kompaktiškesnis, o didesnė...

Verslo aplinka
2021.09.18
V. Juzikis. Pagaliai vėjo turbinose

Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant...

Verslo aplinka
2021.09.17
Smėliadėžės varžytuvės dėl nenupintų laurų vainikų 3

Vėl pažirusios kibirkštys tarp prezidentūros ir Vyriausybės, kurias šįkart įžiebė ginčai, kieno nuopelnai...

Verslo aplinka
2021.09.17
P. Buras. Išsaugoti Merkel palikimą, atsisakyti merkelizmo

Praėjus dvidešimčiai metų po rugsėjo 11-osios, rugsėjo mėnuo vėl gali turėti lemiamą vaidmenį Vakarų...

Verslo aplinka
2021.09.16
Kare yra kaip kare 6

Lietuva yra įsivėlusi bent į kelis karus – hibridinius, diplomatinius ir, žinoma, patį pagrindinį –...

Verslo aplinka
2021.09.16
A. Žemaitienė. Stabili įmonės veikla sunkesniu laikotarpiu: padeda patirtis ir skaidrumas

Kuomet verslas pastaruoju metu dalijasi krizių valdymo patirtimis, dažniausiai kalbama apie 2008-2009 m.

Verslo aplinka
2021.09.15
Eksportas auga, ar užteks gamybos pajėgumų? 4

Lietuvos eksporto apsukos antrąjį šių metų ketvirtį ne tik pasiekė priešpandeminį lygį, bet tapo dar...

Verslo aplinka
2021.09.15
Žaisti karą – ne žaidimas 3

Po Ukrainos konflikto 2014 m. giliai įsišaknijo nesuderinamos NATO ir Rusijos politikų pasaulėžiūros ir...

Verslo aplinka
2021.09.14
Mokestiniai pasikeitimai: reforma ar pudra?

Pasirodė pirmieji ženklai apie galimus mokestinius pasikeitimus, įsigaliosiančius kitąmet. Anksčiausiai...

Verslo aplinka
2021.09.14
Giliau į tiekėjų kišenę

Pastaraisiais metais bankams sumažinus verslo finansavimo apimtį išaugo įmonių tarpusavio įsiskolinimai,...

Verslo aplinka
2021.09.13
A. Aslundas. Argumentai dėl griežtesnių sankcijų Rusijai 1

Kas mano, kad Vakarų sankcijos Rusijai buvo neveiksmingos ir nepagrįstos? Žinoma, Kremlius laikosi šios...

Verslo aplinka
2021.09.12
D. Biekša. Tampame žaliojo vandenilio revoliucijos dalimi 11

Atsinaujinanti energetika sparčiai auga. Prieš 5 metus politinėse diskusijose apie klimato kaitą buvo galima...

Verslo aplinka
2021.09.11
Ministrams atėjo ruduo 5

Viena naujausių ir svarbių naujienų politikos lauke, kaip jau rašė „Verslo žinios“ – buvęs premjeras Saulius...

Verslo aplinka
2021.09.10
Visi darbuotojai turi poreikių

Darbo rinkos statistikoje – daug darbo ieškančių, kaip ir daug kviečiančių dirbti, bet jie nesusitinka.

Verslo aplinka
2021.09.09
A. Grabinskė. Tarptautinis verslas Lietuvoje – daugiau duoda ar pasiima?  5

„Nusigriebia grietinėlę ir išeina“, „išspaudžia, kas pelningiausia“, „išveža pinigus iš šalies“ – dar iki...

Verslo aplinka
2021.09.08
Kokius politinius pokyčius nulems opozicijos išsisluoksniavimas 11

Nė metai nepraėjo, kai dirba dabartinis Seimas, o opozicija tapo dar margesnė – ekspremjeras Saulius...

Verslo aplinka
2021.09.08
D. Misiūnas. Dešinė nežino, ką daro kairė… o galva?  11

Įsivaizduokite situaciją, kai šeimoje vienam vaikui draudžiate nusipirkti sąsiuvinių mokyklai, sakydami, kad...

Verslo aplinka
2021.09.07
Vilniaus būsto rinką klampina biurokratinė pekla 21

Daiktų kainos nekyla, kai jų būna per daug arba jų niekas neperka. Toks paprastas atsakymas klausiantiems,...

Verslo aplinka
2021.09.07
R. Kasparavičius. Lietuvių investicijos Baltarusijoje. Kas jas saugo?

Įsisiūbavus migrantų krizei pasigirsta nemažai nuogąstavimų ir dėl Lietuvos verslo Baltarusijoje. Nors ilgą...

Verslo aplinka
2021.09.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku