Reputacija politikams – sunkiai įkandamas aukštasis pilotažas

Publikuota: 2021-07-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Neatsiejama sėkmingo verslo DNR – rūpestis savo reputacija. Gerą reputaciją turinčiam verslui lengviau parduoti savo produktus, paprasčiau išlaikyti lojalius vartotojus, suburti prekės ženklo ambasadorius, o kartu auginti ir savo finansinius rodiklius.

Reputacija svarbi ne tik verslui, bet ir viešosioms organizacijoms, valdžios institucijoms bei politikams. Tad atgaiva šeštus metus atliekamo „Verslo reputacijos indekso“ tyrėjai vadina faktą, kad šiemet į jų duris pasibeldė ir viešosios institucijos, kurioms pačioms buvo svarbu pamatyti savo rezultatus, pasilyginti su rinka.

Ir jų rezultatai, skirtingai nei valdžios institucijų, maloniai nustebino.

Bendrasis Lietuvos verslo reputacijos indeksas šiemetiniame tyrime siekia 30 balų, o viešųjų institucijų nedaug atsilieka ir siekia 21, valdžios institucijos – su minuso ženklu -4, o reputacijos avietes skina prasčiausiai vertinamas Seimas, kurio ši žyma šiemetiniame tyrime yra nukritusi iki -26.

Seimo reputaciją tyrimo respondentai – plačioji visuomenė, nuomonių lyderiai ir sprendimų priėmėjai – vertina prasčiau nei žemiausią reitingą turinčias stambiąsias įmonių grupes (pastarųjų reitingas – -2).

Tiesa, šiemetiniame tyrime vis dėlto matyti šiokia tokia teigiama tendencija: šiandienį Seimą visos tikslinės respondentų auditorijos vertina geriau nei ankstesnįjį.

Pavyzdžiui, sprendimų priėmėjai ankstesniųjų metų tyrime (darytas pernai pavasarį) Seimo reputacijos indeksą žymėjo su -34 rodikliu, o šiemetiniame jau skyrė -8, atitinkamai nuomonės lyderiai – -60 ir -27, visuomenė – -51 ir -43.

„Labiausiai pakilo nuomonių lyderių požiūris. Tiek naujoji valdžia, tiek verslas žiūri pagarbiau vieni į kitus, bet visuomenės nusivylimas vis dar akivaizdus, o ir pats pakilimas vyksta vis dar labai gilioje duobėje“, – apie vienos iš pagrindinių valdžios institucijos reputaciją kalba Rūta Gaudiešienė, „Customer Centric Consultancy“ partnerė.

Savo ruožtu labiausiai bendrąjį reputacijos indeksą kilstelėjo sprendimų priėmėjų vertinimai: aukštesnis pasitikėjimas verslu stebimas visose tikslinėse grupėse, o naujosios valdžios atstovais pasipildžiusi sprendimų priėmėjų grupė demonstruoja didžiausią palankumo verslo įmonėms augimą.

Tai dar vienas mažas teigiamas ženklas, konstatuoja tyrėjai, ir ragina politikus pasimokyti iš viešųjų institucijų, o ne gyventi tarpusavio rietenose.

Galima pasvarstyti, kad viešojo sektoriaus lyderėms – „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ – yra lengviau pelnyti reputacijos taškų, nes šios institucijos pirmiausia garsina Lietuvą, vilioja investuotojus ar padeda mūsų verslui, tad čia suveikia ir įvaizdinis aspektas. Kita vertus, palankiai vertinamos ne tik šios, bet ir vadinamosios griežtosios institucijos. 

Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės kontrolė ar „Sodra“, kaip rodo tyrimas, yra pelniusios gerą aurą. Ir, tyrėjai neslepia, tai maloniai nustebino. 

„Šios institucijos dirba ne patį maloniausią darbą, bet jas ir gerbiame, ir manome, kad jos gerai dirba. Tad nėra taip, kad, tik darant gerus darbus, galima pelnyti daugiau reputacijos taškų – valstybės griežtasis flangas sugeba pelnyti pagarbą“, – svarbų tyrimo aspektą išskiria R. Gaudiešienė.

Kodėl taip yra? Nes viešosios institucijos stengiasi, dirba savo darbą ir nežarsto kritikos kitoms organizacijoms, kai politinėje arenoje matome priešingą situaciją.

Tą pamoką gerai yra išmokęs ir verslas: jau senokai matėme aštrių ir vienas kitą menkinančių kovų tarp prekės ženklų kaip, pavyzdžiui, prieš keletą metų ietis buvo sukryžiavusios telekomunikacijų bendrovės su savo išankstinio mokėjimo planais ar pan.

Negali trypti ant į bėdą patekusio ar klaidą padariusio konkurento, nes labai greitai ir pats gali atsidurti panašioje situacijoje, nors kartais taip norisi, kad net nagai niežti, – tokios ir panašios frazės ne kartą yra skambėjusios iš verslininkų lūpų per įvairiausias konferencijas, dalijantis patirtimi.

Tačiau tai labai trumpas ir slidus kelias.

O populizmas yra kaina, kurią moka Lietuvos politikai už žemą savo reputaciją.

„Kuo populizmas skiriasi nuo politikos? Populizmo atveju palaikymo taškus bandoma susirinkti ne generuojant idėjas, bet tik kritikuojant. Populistai bando suvienyti žmones rodydami pirštais vieni į kitus, tačiau patys nieko nedarydami ir nekurdami. Populizmas trumpalaikėje perspektyvoje gal ir patraukia dėmesį, bet ilgalaikėje vyksta santykių devalvacija“, – primena R. Gaudiešienė.

Kita vertus, rėkaujančių, Seime švarkus trinančių jau ne po vieną ar dvi kadencijas turime ne vieną. Vien ko vertas Petras Gražulis 2020 m. išrinktas jau net septintai (!) kadencijai Seime. Nors vargiai rastume rinkėją, kuris greitai atsakytų, o kokiai partijai dabar priklauso šis politikas.

Ar daug galėtume išvardyti jo nuveiktų rimtų, išskirtinių darbų Lietuvai? Turbūt neabejotinai greičiau išvardytume skandalus, kur jis buvo įsivėlęs. Ir tokių panašių, taip ištikimai jaučiančių prielankumą šiltai ir patogiai darbo vietai Seime yra ne vienas(-a).

Jokiu būdu nemanome, kad ilgametis darbas – blogybė, bet kartais dera kritiškai įvertinti savo indėlį ir instituciją, kuriai atstovauji, kritiškai savęs paklausti, ar dar kuri vertę jai, Lietuvai.

Be kita ko, reputacijos tyrimas atskleidžia kitą, neparadinę paveikslo pusę ir parodo, kokiu laipsniu žmonės bendrai nepasitiki, negerbia valdžios. O juk būtent valdžiai reputacijos klausimas turėtų būti ypač svarbus. 

„Versle turime mainus, nepatinka – neperku. Taškas. O viešosios institucijos, valdžia ne tik teikia paslaugas, bet ir prašo gyventojų, paslaugų gavėjų bendradarbiauti: laikytis karantino taisyklių, mokėti mokesčius, rūšiuoti atliekas, saugiai vairuoti ir t. t., o tokio bendradarbiavimo pagrindas yra dialogas, kuriam būtinas abipusis pasitikėjimas ir pagarba. Šis bendradarbiavimas yra pagrindas valstybės gerovei ir saugumui“, – pabrėžia R. Gaudiešienė.

Ir visiškai nesinori gyventi su nemielu sociologų pasakymu, kad kiekviena šalis, visuomenė turi tokią valdžią, kurios yra verta. Nesinori būti vertiems tik tokios valdžios arba turėti tokią, kurios negali gerbti.

Tad reziumuojant taip ir norisi išskirti dar vieną spindulėlį paskutiniajame reputacijos tyrime: respondentų atsakymai rodo, kad pagerėjo naujosios valdžios požiūris į verslą, atitinkamai ir nuomonės formuotojai, sprendimų priėmėjai geriau vertina valdžios institucijas.

„Šiek tiek matome daugiau susikalbėjimo, palankiau vieni kitus vertiname ir gerbiame, tai jau nedidelis žingsnelis į priekį“, – vertina tyrėjai.

VŽ nuomone, reputacija politikams turėtų būti tai, kas svarbiausia ne tik darbe, bet ir kasdieniame gyvenime. Tai ne aukštasis pilotažas – tereikia žmogiškumo, tvirto atsakomybės jausmo, gebėjimo pirmiausia išklausyti ir išgirsti kitą ir nepamiršti, kad pirmasis valdžios darbas – tarnystė savo šaliai ir jos piliečiams.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
A. Sagatauskas. Trys iššūkiai šalies pramonei

Optimistinis Lietuvos pramonės scenarijus pasitvirtino: gamybinių pajėgumų panaudojimas grįžo į...

Verslo aplinka
2021.09.24
Inovacijų švieslentėje Lietuva nespindi 18

Pasaulio inovacijų indekse Lietuva tebėra tarp Europos Sąjungos autsaiderių – nors palypėjo vienu laipteliu...

Verslo aplinka
2021.09.24
R. Šabanienė. Aš žinau, kur padėta pusė trilijono eurų

Apie 430 milijardų eurų per metus – tokį potencialą turi žiedinė ekonomika, jei būtų taikoma visose rinkose...

Verslo aplinka
2021.09.23
O gal tramdyti darbo užmokesčio augimą? 16

Kol vieni pramonininkai teikia argumentus prieš minimalaus mėnesio atlygio didinimą, kiti didina našumą ir...

Verslo aplinka
2021.09.23
D. Palavenis. Ar ne laikas kvestionuoti Lietuvos poziciją ofsetų klausimu ginkluotės įsigijimo srityje? 2

Lietuvoje, 2016 m. buvo priimtas sprendimas įsigyti pėstininkų kovos mašinas „Boxer“. Įsigyjant jas nebuvo...

Verslo aplinka
2021.09.22
„Paklauskite Lietuvos“ 4

JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos saugumo paktas netruko sulaukti Europos Sąjungos reakcijos – buvo...

Verslo aplinka
2021.09.22
P. Paškevičius. Žaliavų kainos ir lūkesčių valdymo akrobatika

Atėjo ramesni laikai. Jei dar prieš pusmetį pramonė ir gamintojai sulaikę kvapą stebėjo beprotybę žaliavų...

Verslo aplinka
2021.09.21
Gėdingas gigantų tūpsnis 22

Tai, kad Rusijoje įvykę rinkimai buvo toli nuo skaidrumo ir demokratijos, savotiškai prisidėjo ir dvi...

Verslo aplinka
2021.09.21
Dūmoje toliau karaliaus Putino partija 16

Tai, ką Kremlius įvardijo kaip rinkimus į Rusijos parlamentą, iš tiesų labiau priminė jų imitaciją. Ir tai...

Verslo aplinka
2021.09.20
E. Savickis. Atsargiai – jus apgavo: kaip atpažinti tvarų verslą 1

Jums plauna smegenis. Tiesą sakant, ne jums vieniems – milijonai vartotojų visame pasaulyje tampa „žaliojo...

Verslo aplinka
2021.09.19
M. Mikalauskas. Aukštos klasės būstas investicijoms: teks suskubti ar palaukti

Pagal dabartinio Bendrojo plano gaires Vilniaus centras iki 2030 m. turėtų tapti kompaktiškesnis, o didesnė...

Verslo aplinka
2021.09.18
V. Juzikis. Pagaliai vėjo turbinose

Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant...

Verslo aplinka
2021.09.17
Smėliadėžės varžytuvės dėl nenupintų laurų vainikų 3

Vėl pažirusios kibirkštys tarp prezidentūros ir Vyriausybės, kurias šįkart įžiebė ginčai, kieno nuopelnai...

Verslo aplinka
2021.09.17
P. Buras. Išsaugoti Merkel palikimą, atsisakyti merkelizmo

Praėjus dvidešimčiai metų po rugsėjo 11-osios, rugsėjo mėnuo vėl gali turėti lemiamą vaidmenį Vakarų...

Verslo aplinka
2021.09.16
Kare yra kaip kare 6

Lietuva yra įsivėlusi bent į kelis karus – hibridinius, diplomatinius ir, žinoma, patį pagrindinį –...

Verslo aplinka
2021.09.16
A. Žemaitienė. Stabili įmonės veikla sunkesniu laikotarpiu: padeda patirtis ir skaidrumas

Kuomet verslas pastaruoju metu dalijasi krizių valdymo patirtimis, dažniausiai kalbama apie 2008-2009 m.

Verslo aplinka
2021.09.15
Eksportas auga, ar užteks gamybos pajėgumų? 4

Lietuvos eksporto apsukos antrąjį šių metų ketvirtį ne tik pasiekė priešpandeminį lygį, bet tapo dar...

Verslo aplinka
2021.09.15
Žaisti karą – ne žaidimas 3

Po Ukrainos konflikto 2014 m. giliai įsišaknijo nesuderinamos NATO ir Rusijos politikų pasaulėžiūros ir...

Verslo aplinka
2021.09.14
Mokestiniai pasikeitimai: reforma ar pudra?

Pasirodė pirmieji ženklai apie galimus mokestinius pasikeitimus, įsigaliosiančius kitąmet. Anksčiausiai...

Verslo aplinka
2021.09.14
Giliau į tiekėjų kišenę

Pastaraisiais metais bankams sumažinus verslo finansavimo apimtį išaugo įmonių tarpusavio įsiskolinimai,...

Verslo aplinka
2021.09.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku