D. Misiūnas. Ar turime išėjimo iš pandemijos strategiją?

Publikuota: 2021-06-18
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

Kai prieš 15 mėnesių mus užklupo pandemija, natūralu, kad aukščiausias prioritetas buvo skiriamas sveikatos krizės valdymui. Lygiagrečiai buvo priimti skubūs (ir nebūtinai efektyvūs) pagalbos verslui sprendimai. Vėliau, po pirmosios bangos, kaip tik tada, kuomet buvo tinkamas laikas strategiškiau pasižiūrėti į ekonomiką, užklupo vasaros atostogos, o vėliau ir rinkimai. Taip ir likome prie visuotinio atvejų skaičiavimo ir jo auditavimo, vakcinavimo procento sekimo ir lyginimo su kitom šalimis, neturėdami laiko pagalvoti apie galimybes išnaudoti krizę šalies konkurencingumo sustiprinimui ar ekonomikos atsparumo didinimui.

Sudėtingesnės pagalbos verslui priemonės (naudotos pažangių šalių), joms stringant buvo „užpiltos“ šimtais milijonų skolintų subsidijų, išdalintų pagal veiklos rūšies sąrašus. Taip jau atsitiko, kad didžioji dalis subsidijų pasiekė verslus, kurių apyvarta pandemijos metu nekrito.

Netrukus įtemptos kovos su COVID-19 pasiteisinimas, kuris buvo sėkmingai naudojamas valdžios, baigsis ir teks imtis įprastinių darbų. Gerai pagalvojus, šie darbai nebus tokie įprastiniai, nes bene svarbiausia užduotis, kuri negali laukti – ekonomikos išvedimas iš pandeminio režimo.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad specialios strategijos čia nereikia, nes panaikinus ribojimus viskas tiesiog sugrįš į vėžes. Juk BVP augimas stebina, ekonomistai vos spėja didinti prognozes, indėliai bankuose — rekordiniai, o būsto kainos auga kaip ant mielių. Net jeigu ir dorai nežinome, ką tiksliai dėl to padarėme.

Ekonomikos atsigavimas buvo staigesnis nei per bet kurią kitą krizę. To unikali priežastis buvo ta, kad susidūrėme ne su finansine, o su sveikatos krize. Beprecedentė valstybės parama, augančios algos, žaliavų ir darbuotojų trūkumas yra keletas faktorių, kurie rodo, jog laimėjimai kovoje su sveikatos krize ilgainiui gali virsti iššūkiais ekonomikai. Todėl efektyvi ekonomikos išvedimo iš pandemijos strategija yra nemažiau svarbi, nei sklandus visuomenės vakcinavimas.

Gausiai ir praktiškai be jokių sąlygų dalintos subsidijos ir kitos formos „parama“ nemažai daliai įmonių virto papildoma finansine sveikata, bet, tuo pačiu metu, nepasiekė visų, kuriems pagalbos labiausiai reikėjo. Atsirado ir „zombių“, kuriems parama virto dirbtinio gyvybės palaikymo sistema. Net ir gyvybingi verslai, pasinaudoję mokesčių atidėjimu ar lengvatinėmis paskolomis, turės nemažų iššūkių susitvarkant „sustumtą sniegą“. Todėl nei dabartinio režimo tęsimas, nei „grįžimas“ į priešpandeminę tvarką neatrodo, kaip teisinga kryptis.

Galvojant apie išėjimo iš pandemijos strategijos turinį galima kalbėti apie trumpalaikę ir ilgalaikę perspektyvą. Trumpojoje distancijoje pagrindinis sprendimas yra susijęs su tolimesne pagalba verslui. Nors verslas siunčia aiškų signalą apie tai, kad pagalba ir toliau yra būtina, akivaizdu, jog besąlyginis pinigų dalinimas didinant valstybės skolą, kaip tai buvo daroma 2020 metais, nėra geras sprendimas.

Šį kartą sprendimai dėl pagalbos turi būti individualizuoti ir pagrįsti duomenimis bei kriterijais, kad pasiektų tuos verslus, kuriems pagalbos iš tiesų reikia ir kur pagalba gali padėti išgyventi bei grįžti prie stabilios veiklos. Tais atvejais, kuomet išgyvenimas jau nerealus, reikia aiškaus veiklos nutraukimo mechanizmo, neleidžiant papildomų pagalbos pinigų dirbtiniam “zombių” gyvybės palaikymui. Visgi, kokybiškiems sprendimams reikia atitinkamos jų priėmėjų kompetencijos ir brandos.

Todėl ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausias strateginis prioritetas turėtų būti skiriamas viešojo sektoriaus stiprinimui. Pandemija parodė, kad visi be išimties esame suinteresuoti gerai veikiančiu viešuoju sektoriumi. Jo kompetencija, gebėjimai ir efektyvumas tapo didele visų mūsų problema. Ir tai, kad pandemija vieną dieną baigsis, nereiškia, kad ši problema išnyks. Besikeičiantis pasaulis atneš dar daug iššūkių. Skaitmeninė transformacija ir žaliasis kursas yra bent dvi mega tendencijos, tiesiogiai susijusios su milžiniškais pokyčiais, kuriuose viešojo sektoriaus vaidmuo kertinis. Tikėtis, jog nieko nekeičiant viskas susitvarkys savaime, ne tiek naivu, kiek kvaila.

Taigi, įpusėję paskutinį antrojo karantino mėnesį, matome verslą, kuris skaičiuoja rekordinius rezultatus ir jau šiek tiek priprato prie paramos adatos. Nepamirškim, kad parama jau dešimtmečius yra nacionalinio verslo ypatumas. Matome darbuotojus, neskubančius keisti išmokas į darbą ir svarstančius, ar grįžimas į ofisus ir darbas bendrai atitinka jų gyvenimo kokybės sampratą. Matome biurokratus, po sunkios kovos su pandemija laukiančius, kada visa tai baigsis ir planuojančius užtarnautas atostogas. Šalia viso to būtų gerai matyti ir strategiją, kaip šalies ekonomika bus išvesta iš pastarųjų 15 mėnesių režimo taip, kad, įveikus sveikatos krizę, nekiltų rimtesnių finansinių pasekmių.

Komentaro autorius — Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Jie plūdo, plūsta ir, atrodo, plūs, tad ką pirmiausia reikėtų daryti 64

Kas valandą Lietuvos ir Baltarusijos sieną nelegaliai kerta vidutiniškai po 8-10 migrantų, taigi, kol...

Verslo aplinka
2021.08.03
Kodėl gali tekti spausti stabdžius

Lietuvos ekonomikos augimo kreivei antrąjį ketvirtį stipriai šovus aukštyn, ekonomistų prognozės išsiskyrė –...

Verslo aplinka
2021.08.02
J. Stiglitzas. Pasaulinių mokesčių velnias slypi detalėse

Atrodo, kad tarptautinė bendruomenė juda link to, ką daugelis vadina istoriniu susitarimu nustatant pasaulinį...

D. Misiūnas. Ponios ir ponai, užveskite variklius 6

Atėjusi vasara ir pasibaigęs karantinas tarsi ranka nuėmė bet kokią su pandemija susijusią įtampą ir, jeigu...

Verslo aplinka
2021.07.30
Prievaizdas numatytas, rezultatas – šakėmis ant vandens

Vyriausybė pasišovė paskirti instituciją, kuri stebės Registrų centrui teikiamas įmonių finansines...

Verslo aplinka
2021.07.30
Geležinės vežėjų klumpės 9

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), regis, užsimiršo, kad jos pavadinime yra ir žodis „darbo“,...

Verslo aplinka
2021.07.29
G. Matuzas. Kaip susikurti investicijų portfelį iš indeksų fondų

Ilgainiui indeksų fondai pasirodė esą efektyviausias būdas investuoti į įmonių akcijas. Remiantis istoriniais...

Verslo aplinka
2021.07.28
Kol kiti investuoja, Lietuvoje užsakinėjamos studijos 9

Pasaulyje bręstant vandenilio bumui, Europos valstybės jau turi parengusios milijardinius sektoriaus...

Verslo aplinka
2021.07.28
Karpomos neskiepytųjų „rojaus“ ribos 71

Vyriausybė į dar stipresnius gniaužtus ima skiepų nuo COVID-19 vengiančius asmenis – bus plečiamas sąrašas...

Verslo aplinka
2021.07.27
Teisė atsiriboti nuo tūnančiųjų prieblandoje 43

Rengiantis ketvirtajai pandemijos bangai, kuri Lietuvą grasina užklupti rudenį, ir siekiant suvaldyti...

Verslo aplinka
2021.07.26
L. Zingales. COVID-19 zombių puolimas 2

Vakarų ekonomikoms atsigaunant po COVID-19 sukeltos krizės, bankai ir vyriausybės susiduria su nauja problema...

Verslo aplinka
2021.07.25
E. Leontjeva. Žaliajam kursui – žaliasis posūkis ir valdžioje

Į posūkį link žaliosios ekonomikos pakvietusi Aplinkos apsaugos ministerija turi aiškią viziją ir argumentus.

Verslo aplinka
2021.07.24
Veto – teisingumas ar kovos įrankis?

Rudenį įsigaliosiančius Statybos įstatymo pakeitimus, leisiančius statybos inspektoriams vetuoti projektus,...

Verslo aplinka
2021.07.23
Terorizmo pavojus realus ir mūsų galvose 7

Prieš kelias dienas, eidamas 86-uosius metus, mirė danų karikatūristas Kurtas Westergaardas, kurio...

2021.07.22
Milijonai, pragaištantys įstatymo skylėse

Ilgai žadamas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas kartu su Seimo nariais išėjo „atostogų“ – nors dabartinė...

Verslo aplinka
2021.07.21
V. Adomaitis. Ar Lietuvos mokesčių sistema gali stabdyti našumo augimą? 30

Lietuvos mokesčių sistema dažniausiai kritikuojama dėl pernelyg mažo valstybės biudžeto surinkimo,...

Verslo aplinka
2021.07.20
Užkalbėjimai verslo neišgelbės 14

Naujajai COVID-19 atmainai Lietuvoje plečiant savo „valdas“, vis sparčiau mažina apsukas vakcinacijos tempai.

Verslo aplinka
2021.07.20
Kaip sekasi Lietuvos energetinis karas su Latvija 29

Nežinau, ar pastebėjote, bet ši Vyriausybė su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu kone nuo pirmosios darbo...

Verslo aplinka
2021.07.19
Kur dingo europarlamentarai? 9

Jų nedaug – vos 11. Bet net ir labai politika besidominčiam tenka gerokai įtempti visas savo atminties...

Verslo aplinka
2021.07.19
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Gyventojai ėmė steigti naujas įmones: ar tam tinkamas metas? 1

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos...

Verslo aplinka
2021.07.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku