A. Skinulis. Kiek iš tiesų sutvarkoma elektronikos atliekų, kai neturime pilnų duomenų?

Publikuota: 2021-06-18
Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Aplinkos apsaugos instituto vadovas

Buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų srautų visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Kiek iš tiesų sutvarkoma Lietuvoje elektronikos atliekų, kai neturime pilnų duomenų?

Buityje susidarančioms elektronikos atliekoms priskiriami kompiuteriai, mobilieji telefonai, spausdintuvai, televizoriai, šaldytuvai ir šaldikliai, indaplovės, skalbimo mašinos, viryklės, dulkių siurbliai, lygintuvai, sodo darbų įrankiai, žaislai ir kita įranga, kuri anksčiau ar vėliau tampa atlieka, kurią būtina tinkamai sutvarkyti. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, privalo apskaityti, kiek pateikiama į vidaus rinką EEĮ ir kiek jos surenkama bei perdirbama.

Lietuvos teisės aktai numato, kad EEĮ gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos privalo metines ataskaitas apie Lietuvos vidaus rinkai pateiktą ir sutvarkytą elektronikos gaminių kiekį pateikti per Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos sistemą (GPAIS) ir kitos galimybės nėra numatyta. Nepaisant prievolės, organizacijos, priešingai nei gamintojai ir importuotojai, dėl techninių trikdžių negali pateikti ataskaitų nuo pat GPAIS starto – 2018 metų pradžios.

Tai reiškia, kad organizacijų ataskaitos už 2018 ir 2019 metus nebuvo vertinamos, neaišku, ar tai bus daroma ir už 2020 metus. Kadangi vertinimo nebuvo, nėra tikslių duomenų, kiek Lietuvos gamintojai ir importuotojai pagal reikalavimus sutvarko buityje naudojamos EEĮ.

Šie duomenys neprieinami visuomenei, nors jie turėtų būti vieši. Po GPAIS starto funkcija vertinti, ar organizacijos nariai (gamintojai ir importuotojai) vykdo ES Direktyvoje numatytas užduotis atiteko Aplinkos apsaugos departamentui.

Pagal ES Direktyvą Lietuvoje, kaip ir kitose Bendrijos šalyse, būtina surinkti ir sutvarkyti ne mažiau kaip 65% visų buityje naudojamų EEĮ atliekų, skaičiuojant nuo tiekimo vidaus rinkai pastarųjų trejų metų vidurkio.

Ką rodo skaičiai

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo surinkta ir sutvarkyta 31,6% buityje naudojamos EEĮ atliekų, priklausomai nuo elektronikos prietaisų kategorijos reikėjo sutvarkyti nuo 40% iki 55%, skaičiuojant nuo Lietuvos rinkai patiekto EEĮ kiekio. AAA skaičiavimais, 2018-aisiais buvo surinkta ir sutvarkyta 40% EEĮ atliekų (užduotis buvo55 %), 2019-aisiais – 41 % (užduotis buvo60 %) ir tai toli gražu iki ES Direktyvoje numatytų užduočių įvykdymo.

Maža to, GPAIS, kurios tikslas buvo ištraukti verslą iš šešėlio ir turėti kuo tikslesnę informaciją apie atliekų sektorių Lietuvoje, duomenys apie EEĮ atliekas yra nepatikimi ir neatspindi realios situacijos rinkoje. Kodėl?

Pasiremkime skaičiais. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, iš esmės visi gamintojai ir importuotojai EEĮ atliekų surinkimą ir tvarkymą, kaip ir kitas pareigas, yra patikėję ne pelno siekiančioms organizacijoms, o jų mūsų šalyje yra dvi: Elektronikos platintojų asociacija EPPA ir Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija. AAA duomenimis, 2019 metais šios dvi organizacijos kartu vienijo 1.505 narius, iš jų 1.399 buvo registruoti GPAIS, o duomenis per šią gaminių ir atliekų apskaitos sistemą tepateikė 952 gamintojai ir importuotojai.

Kadangi duomenis per GPAIS teikia toli gražu ne visi gamintojai ir importuotojai, o organizacijų ataskaitos jau kelerius metus nevertinamos, Lietuva neturi realių duomenų, kiek per metus surenkama ir tinkamai sutvarkoma EEĮ atliekų, bei kokia procentine dalimi įvykdoma užduotis. Be to, dalis verslo tebėra šešėlyje ir jokių pareigų apskritai nevykdo.

Dėl užduočių nevykdymo Lietuva kasmet patiria milijoninę žalą, tačiau jos išieškojimas tampa utopiniu jau vien dėl to, kad valstybės institucija, kaip jau minėjau anksčiau, dėl jai žinomų priežasčių jau kelerius metus nevertino organizacijų ataskaitų. Be to, gamintojus ir importuotojus vienijančioms licencijuotoms organizacijoms taikomas teisinis reglamentavimas yra neefektyvus, pasenęs ir neatitinka žiedinės ekonomikos principų.

Kaip atrodome kitų šalių kontekste?

Tarptautinės asociacijos „WEEE Forum“ (angl. International Association of Electronic Waste Producer Responsibility Organisations), vienijančios 43 organizacijas, duomenimis, 2019 metais vienam Vokietijos gyventojui išleistas ir sutvarkytas tik buityje naudojamos elektronikos kiekis sudarė atitinkamai 25,84 kg ir 7,63 kg, Austrijos – atitinkamai 23,63 kg ir 14,64 kg, Jungtinės Karalystės – 21,07 kg ir 7,41 kg, Prancūzijos – 25,86 kg ir 11,63 kg, Norvegijos – 55,58 kg ir 25,80 kg.

2019 metais vienam Lietuvos gyventojui išleistas ir sutvarkytas elektronikos kiekis sudarė atitinkamai 14,13 kg ir 5,58 kg. Tačiau duomenų, kiek atliekų buvo sutvarkyta pagal reikalavimus ir finansuojant gamintojams ir importuotojams, nėra.

Duomenys iliustruoja, kad Lietuva pagal vienam gyventojui tenkantį rinkoje parduodamą ir sutvarkomą EEĮ kiekį gerokai atsilieka nuo kitų, gerai elektronikos atliekas tvarkančių Europos šalių. Viena iš priežasčių – nemažai gamintojų iš dalies nevykdo ar apskritai nevykdo užduočių, o pareigas vykdantiems gamintojams ir importuotojams dėl šešėlio tenka konkuruoti rinkoje nevienodomis sąlygomis. Be to, valstybinė kontrolė, vykdant planinius patikrinimus, nukreipiama į teisėtai veikiantį verslą, tuo tarpu nelegalus verslas ir toliau veikia šešėlyje. Licencijuotų organizacijų veiklos priežiūra iš esmės nėra vykdoma.

Duomenys taip pat siunčia rimtą signalą, kad vis dar nemažai elektronikos ne tik kad neapskaitoma, bet ir tinkamai nesutvarkoma bei patenka į komunalinių atliekų konteinerius (daugiausia smulki EEĮ įranga) ar į juodojo metalo laužo supirktuves (daugiausia stambi buitinė technika).

Dar viena aktuali problema, kad licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos privalo kasmet gauti banko garantiją arba draudimą, kurių vertė siekia kelis milijonus eurų, nors šios lėšos galėtų būti panaudotos EEĮ atliekų tvarkymui ir žiedinės ekonomikos kūrimui. Reikalavimas licencijuotoms organizacijoms turėti banko garantiją prieštarauja ES Direktyvai ir yra visiškai neveiksminga, tokios garantijos nėra kitose Bendrijos šalyse.

Kol kas ES nekalba apie didesnes EEĮ surinkimo ir sutvarkymo užduotis, nors baterijų surinkimui jos didės. Tačiau jau dabar reikėtų vis drąsiau kelti klausimą, ką būtina keisti, kad Lietuvai pavyktų pasiekti ES Direktyvoje numatytas užduotis ir nesulaukti Europos Komisijos baudų už jų nevykdymą.

Tinkamai veikiančios atliekų tvarkymo sistemos sukurtų didelę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, padėtų sėkmingai įgyvendinti Europos Žaliąjį kursą ir būtų naudingos verslui bei visuomenei. Pats metas imtis pokyčių.

Komentaro autorius - Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto vadovo

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
D. Misiūnas. Ponios ir ponai, užveskite variklius 2

Atėjusi vasara ir pasibaigęs karantinas tarsi ranka nuėmė bet kokią su pandemija susijusią įtampą ir, jeigu...

Prievaizdas numatytas, rezultatas – šakėmis ant vandens

Vyriausybė pasišovė paskirti instituciją, kuri stebės Registrų centrui teikiamas įmonių finansines...

Geležinės vežėjų klumpės 9

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), regis, užsimiršo, kad jos pavadinime yra ir žodis „darbo“,...

Verslo aplinka
2021.07.29
G. Matuzas. Kaip susikurti investicijų portfelį iš indeksų fondų

Ilgainiui indeksų fondai pasirodė esą efektyviausias būdas investuoti į įmonių akcijas. Remiantis istoriniais...

Verslo aplinka
2021.07.28
Kol kiti investuoja, Lietuvoje užsakinėjamos studijos 8

Pasaulyje bręstant vandenilio bumui, Europos valstybės jau turi parengusios milijardinius sektoriaus...

Verslo aplinka
2021.07.28
Karpomos neskiepytųjų „rojaus“ ribos 71

Vyriausybė į dar stipresnius gniaužtus ima skiepų nuo COVID-19 vengiančius asmenis – bus plečiamas sąrašas...

Verslo aplinka
2021.07.27
Teisė atsiriboti nuo tūnančiųjų prieblandoje 43

Rengiantis ketvirtajai pandemijos bangai, kuri Lietuvą grasina užklupti rudenį, ir siekiant suvaldyti...

Verslo aplinka
2021.07.26
L. Zingales. COVID-19 zombių puolimas 2

Vakarų ekonomikoms atsigaunant po COVID-19 sukeltos krizės, bankai ir vyriausybės susiduria su nauja problema...

Verslo aplinka
2021.07.25
E. Leontjeva. Žaliajam kursui – žaliasis posūkis ir valdžioje

Į posūkį link žaliosios ekonomikos pakvietusi Aplinkos apsaugos ministerija turi aiškią viziją ir argumentus.

Verslo aplinka
2021.07.24
Veto – teisingumas ar kovos įrankis?

Rudenį įsigaliosiančius Statybos įstatymo pakeitimus, leisiančius statybos inspektoriams vetuoti projektus,...

Verslo aplinka
2021.07.23
Terorizmo pavojus realus ir mūsų galvose 7

Prieš kelias dienas, eidamas 86-uosius metus, mirė danų karikatūristas Kurtas Westergaardas, kurio...

2021.07.22
Milijonai, pragaištantys įstatymo skylėse

Ilgai žadamas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas kartu su Seimo nariais išėjo „atostogų“ – nors dabartinė...

Verslo aplinka
2021.07.21
V. Adomaitis. Ar Lietuvos mokesčių sistema gali stabdyti našumo augimą? 30

Lietuvos mokesčių sistema dažniausiai kritikuojama dėl pernelyg mažo valstybės biudžeto surinkimo,...

Verslo aplinka
2021.07.20
Užkalbėjimai verslo neišgelbės 14

Naujajai COVID-19 atmainai Lietuvoje plečiant savo „valdas“, vis sparčiau mažina apsukas vakcinacijos tempai.

Verslo aplinka
2021.07.20
Kaip sekasi Lietuvos energetinis karas su Latvija 29

Nežinau, ar pastebėjote, bet ši Vyriausybė su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu kone nuo pirmosios darbo...

Verslo aplinka
2021.07.19
Kur dingo europarlamentarai? 9

Jų nedaug – vos 11. Bet net ir labai politika besidominčiam tenka gerokai įtempti visas savo atminties...

Verslo aplinka
2021.07.19
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Gyventojai ėmė steigti naujas įmones: ar tam tinkamas metas? 1

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos...

Verslo aplinka
2021.07.18
Viktoro Orbano kelio pabaiga? 12

Po 15 mėnesių trukusios pandemijos net stiprūs vyrai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau. Vengrijos ministro...

Verslo aplinka
2021.07.17
D. Štitilis. Lietuva pasaulinio kibernetinio saugumo reitingo dešimtuke! Kas po juo slepiasi?

Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU), vienijančios 194 valstybes, sudarytame...

Inovacijos
2021.07.16
Reputacija politikams – sunkiai įkandamas aukštasis pilotažas 2

Neatsiejama sėkmingo verslo DNR – rūpestis savo reputacija. Gerą reputaciją turinčiam verslui lengviau...

Verslo aplinka
2021.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku