N. Savickas. Kaip biurų rinkai sekėsi laikyti pandemijos egzaminą?

Publikuota: 2021-06-17
Banko nuotr.
svg svg
Banko nuotr.
SEB banko Verslo klientų skyriaus vadovas

Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apstu. Kaip juos sekasi įveikti dabar ir kokios perspektyvos šio verslo laukia ateityje?

Kelerius pastaruosius metus Vilniuje kasmet pasiūloma maždaug po 100.000 kv. metrų naujų patalpų ploto. Pagal šį rodiklį Lietuvos sostinė lenkia ir Rygą, ir Taliną. Gana aktyvi biurų nuomos rinka iki šiol puikiai iliustravo įmonių ketinimus plėstis, pastangas veikti efektyviau, optimizuoti valdomus resursus ir būti patrauklesnėms darbuotojams – kompetencija yra didžiausias verslo turtas.

Stabilus augimas rinkoje išlieka ir šįmet.

Tarptautinės NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ duomenimis, Vilniuje per pirmą šių metų ketvirtį pasiūlyta per 30.000 kv. metrų naujo ploto. Iš viso šiuo metu statoma ir įrengiama apie 190.000 kv. metrų A ir B klasės biurų patalpų, į kurias nuomininkai galės įsikelti 2021–2023 metais.

Tačiau ar šių planų nesujauks pasaulyje fiksuojamos tendencijos, galinčios atsiristi iki Lietuvos?

Išlikti vėžėse leidžia ilgalaikis planavimas

Naujausioje pasaulinės NT tyrimų kompanijos „Cushman and Wakefield“ COVID-19 poveikio biurų segmentui ataskaitoje teigiama, kad bendra pasaulinė biurų vakansija dėl pandemijos artimiausiu metu padidės 5-15%. Numatomi ir pasauliniai nuomos kainų, kurios į priešpandeminį lygį grįš tik 2025 m., pokyčiai.

Sutinkame su nuomone, kad pandemijai traukiantis ir Lietuvoje ilgainiui gali įsivyrauti hibridinis naudojimosi biurais modelis, kai darbuotojai galės dalį laiko dirbti iš namų. Taip pat verta pastebėti, jog tolesnė spekuliatyvinė biurų plėtra sostinėje sąlygos augančią konkurenciją ir seniai lauktą vakansijos augimą, iki šiol buvusį istorinėse žemumose. Vis dėlto Vilniaus biurų segmentas ir jo paskolų portfelis kol kas gana sklandžiai išlaiko pandemijos egzaminą.

Šalys šiuo metu rodo ryžtą tęsti sudarytas sutartis, vyksta anksčiau suplanuoti ir planuojami nauji sandoriai, toliau skelbiami nauji projektai.

Bendraudami su pastatų savininkais pastebime, kad naujų plotų nuoma užtrunka kiek ilgiau, bet rinka yra pakankamai nuosaiki ir rami palyginus su, pavyzdžiui, gyvenamosios statybos sektoriumi, kur veiksmų dinamikos ir investicijų šiuo metu yra gerokai daugiau.

Kai didžiosios Vakarų Europos valstybės svarsto, kokia krizės įtaka, verslas Lietuvoje neturi tokių didelių rūpesčių. Esame maža ir lanksti šalis – mokame greitai prisitaikyti prie pokyčių, be to, ūkio gaivinimo fondo lėšos ir pagalbos paketas artimiausiu metu turėtų įsilieti į ekonomiką ir suteikti papildomą paskatą verslo, kartu ir komercinio NT rinkos, plėtrai.

Intensyvėja varžybos dėl darbuotojams geresnės aplinkos

Biurų rinką Vilniuje teigiamai veikia naujus plotus užima augančios technologijų bendrovės, kompetencijų centrai ir kitos besikuriančios įmonės, pavyzdžiui, Baltarusijos „Wargaming“ ar JAV „Dexcom“.

Didžiosios įmonės, iki tol daugiausia dėmesio skyrusios investicijoms į pagrindinės veiklos turtą, taip pat suteikia paskatą rinkai, nes perkelia būstines į efektyvesnius pastatus, siekia geresnės ir labiau motyvuojančios aplinkos darbuotojams. Konkurencines pozicijas taip stiprina ir valstybinis sektorius, pavyzdžiui, bendrovės „Ignitis“, „Litgrid“ ar „Lietuvos geležinkeliai“.

Pastebima, kad į NT vystytojų pasiūlymus vis daugiau potencialių nuomininkų žvelgia kaip į svarbią priemonę išlaikyti ir pritraukti darbuotojus, dėl kurių vyksta aštri kova. Dabar būtent pusiausvyra tarp darbo biure ir nuotolinio darbo tampa nauja sąlyga organizacijoms tobulinant savo vidinę kultūrą, siekiant užtikrinti darbuotojų dalyvavimą veikloje ir motyvaciją.

Dėl to nereikėtų nustebti, jeigu biurų rinkoje artimiausiu metu išryškės poliarizacija dėl pastatų kokybės, tvarumo, lokacijos. Pasirinkimui vis didesnę įtaką darys pastato koncepcija, turto kokybė ir galimybės atitikti pažangių organizacijų darbuotojų lūkesčius.

Tikėtina, kad technologiškai senesni ar be stiprios koncepcijos projektai nepavys šios tendencijos, todėl privalės stoti į konkurencinę kainų kovą ar net būti transformuoti į kitas paskirtis. Skandinavijos šalių pavyzdys rodo, kad tokia pastatų konkurencija ir savotiška rūšinė atranka yra rinkos evoliucijos dalis. Tai puikiai iliustruoja atskirtis tarp premium klasės A ir toliau nuo centro esančių žemesnės B klasės biurų segmento šių šalių sostinėse. Kol kas Vilniuje A ir B klasės biurų kainos skiriasi dešimtimis procentų, tuo tarpu Skandinavijos didžiuosiuose miestuose šis skirtumas jau senokai matuojamas kartais.

Senesnių biurų valdytojams Lietuvoje iššūkiu ateityje taps nauji reikalavimai, pagrįsti Europos Sąjungos Žaliuoju kursu. Pagal naują tvarką planuojama, kad ateityje bendrovės bus apmokestintos pagal jų CO2 emisiją. Akivaizdu, kad tiek pastatų savininkai, tiek nuomininkai tai supranta, ir vis didesnį dėmesį skiria tvarumo aspektui, kurį drąsiai galima vadinti vienu iš pagrindinių bendrųjų vardiklių šiųmetėje rinkoje.

Komentaro autorius — Norbertas Savickas, SEB banko Verslo klientų skyriaus vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
D. Misiūnas. Ponios ir ponai, užveskite variklius 5

Atėjusi vasara ir pasibaigęs karantinas tarsi ranka nuėmė bet kokią su pandemija susijusią įtampą ir, jeigu...

Verslo aplinka
2021.07.30
Prievaizdas numatytas, rezultatas – šakėmis ant vandens

Vyriausybė pasišovė paskirti instituciją, kuri stebės Registrų centrui teikiamas įmonių finansines...

Verslo aplinka
2021.07.30
Geležinės vežėjų klumpės 9

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), regis, užsimiršo, kad jos pavadinime yra ir žodis „darbo“,...

Verslo aplinka
2021.07.29
G. Matuzas. Kaip susikurti investicijų portfelį iš indeksų fondų

Ilgainiui indeksų fondai pasirodė esą efektyviausias būdas investuoti į įmonių akcijas. Remiantis istoriniais...

Verslo aplinka
2021.07.28
Kol kiti investuoja, Lietuvoje užsakinėjamos studijos 8

Pasaulyje bręstant vandenilio bumui, Europos valstybės jau turi parengusios milijardinius sektoriaus...

Verslo aplinka
2021.07.28
Karpomos neskiepytųjų „rojaus“ ribos 71

Vyriausybė į dar stipresnius gniaužtus ima skiepų nuo COVID-19 vengiančius asmenis – bus plečiamas sąrašas...

Verslo aplinka
2021.07.27
Teisė atsiriboti nuo tūnančiųjų prieblandoje 43

Rengiantis ketvirtajai pandemijos bangai, kuri Lietuvą grasina užklupti rudenį, ir siekiant suvaldyti...

Verslo aplinka
2021.07.26
L. Zingales. COVID-19 zombių puolimas 2

Vakarų ekonomikoms atsigaunant po COVID-19 sukeltos krizės, bankai ir vyriausybės susiduria su nauja problema...

Verslo aplinka
2021.07.25
E. Leontjeva. Žaliajam kursui – žaliasis posūkis ir valdžioje

Į posūkį link žaliosios ekonomikos pakvietusi Aplinkos apsaugos ministerija turi aiškią viziją ir argumentus.

Verslo aplinka
2021.07.24
Veto – teisingumas ar kovos įrankis?

Rudenį įsigaliosiančius Statybos įstatymo pakeitimus, leisiančius statybos inspektoriams vetuoti projektus,...

Verslo aplinka
2021.07.23
Terorizmo pavojus realus ir mūsų galvose 7

Prieš kelias dienas, eidamas 86-uosius metus, mirė danų karikatūristas Kurtas Westergaardas, kurio...

2021.07.22
Milijonai, pragaištantys įstatymo skylėse

Ilgai žadamas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas kartu su Seimo nariais išėjo „atostogų“ – nors dabartinė...

Verslo aplinka
2021.07.21
V. Adomaitis. Ar Lietuvos mokesčių sistema gali stabdyti našumo augimą? 30

Lietuvos mokesčių sistema dažniausiai kritikuojama dėl pernelyg mažo valstybės biudžeto surinkimo,...

Verslo aplinka
2021.07.20
Užkalbėjimai verslo neišgelbės 14

Naujajai COVID-19 atmainai Lietuvoje plečiant savo „valdas“, vis sparčiau mažina apsukas vakcinacijos tempai.

Verslo aplinka
2021.07.20
Kaip sekasi Lietuvos energetinis karas su Latvija 29

Nežinau, ar pastebėjote, bet ši Vyriausybė su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu kone nuo pirmosios darbo...

Verslo aplinka
2021.07.19
Kur dingo europarlamentarai? 9

Jų nedaug – vos 11. Bet net ir labai politika besidominčiam tenka gerokai įtempti visas savo atminties...

Verslo aplinka
2021.07.19
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Gyventojai ėmė steigti naujas įmones: ar tam tinkamas metas? 1

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos...

Verslo aplinka
2021.07.18
Viktoro Orbano kelio pabaiga? 12

Po 15 mėnesių trukusios pandemijos net stiprūs vyrai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau. Vengrijos ministro...

Verslo aplinka
2021.07.17
D. Štitilis. Lietuva pasaulinio kibernetinio saugumo reitingo dešimtuke! Kas po juo slepiasi?

Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU), vienijančios 194 valstybes, sudarytame...

Inovacijos
2021.07.16
Reputacija politikams – sunkiai įkandamas aukštasis pilotažas 2

Neatsiejama sėkmingo verslo DNR – rūpestis savo reputacija. Gerą reputaciją turinčiam verslui lengviau...

Verslo aplinka
2021.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku