E. Leontjeva. Apie dviguba bausme virtusį karantiną

Publikuota: 2021-06-12
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Karantino atlyginimo teisingumas vėl visuomenės akiratyje. Kadaise padarytos klaidos lemia vis daugiau klaidingų interpretacijų ir verčia grįžti prie ištakų. Ar įmonės, gavusios valstybės „karantininę paramą“ turėjo teisę kvėpuoti, judėti, keistis? Ekonomine kalba kalbant, tai reiškia – mokėti, investuoti, įsigyti, mainytis ir perleisti.

Dar pirmosios karantino bangos pradžioje teko permąstyti, kuo grindžiami visuomenės, jai atstovaujančios valdžios ir karantinuotų žmonių bei įmonių santykiai. Konstitucija padiktavo vienintelį atsakymą – visuomenės poreikiams privati nuosavybė yra laikinai paimama, ja naudotis neleidžiama. Bandymas lyginti karantiną su ūkinės veiklos ribojimu yra nekorektiškas – ribojant veiklą, ji iš esmės gali būti vykdoma, įvykdžius taikomus reikalavimus. Karantino gi atveju veikla buvo uždrausta.

Taigi, iš Konstitucijos kyla pareiga teisingai atlyginti už laikiną nuosavybės paėmimą. Būtent, atlyginti, o ne paremti, padėti, pagelbėti. Jeigu būtume žengę į karantiną šitaip mąstydami, visuomenės neskaldytų klausimas „Ar teisinga remti verslą?“. Sutartinai galvotume apie teisingą atlyginimą, kompensavimą. Jis vyktų skaidriai, proporcingai ir greitai – nes vienintelis kriterijus būtų sustabdyta veikla ar žymus apyvartos kritimas. Laikas ir pinigai būtų panaudoti tikslingai ir atsakingai.

Įsivaizduokite, kad karantinas tęsiasi ne šešis mėnesius, o trejetą metų. Tuomet niekas nepatartų darbo ir pragyvenimo šaltinio netekusiems žmonėms ir jų turimoms įmonėms „gyventi iš lašinių, pagalvių ir kito pavidalo santaupų“. Būtų aišku, kad dėl visuomenės poreikių netekusiems darbo ir veiklos reikia kompensuoti praradimus. Ir kuo greičiau leisti ieškoti naujų kelių. Įmonės pereina į e-prekybą? – Puiku. Rado naujų nišų, pakeitė darbo profilį? – Valio. Niekas nepriekaištaus, kad įmonių sąskaitoje – ne nulis. Dabar gi nuolat iškyla į paviršių teiginiai, kad jeigu įmonės nevargsta, neskursta – „paramos“ nėra vertos.

Suvokti transformacijos ir nenumaldomų pokyčių esmę nėra sunku. Suvokti, kad kompensuoti įmonei reikia ne todėl, kad sąskaitoje nulis, o todėl, kad visuomenė įpareigojo ją sustabdyti veiklą – argi tai sudėtinga? Pagaliau, ar sunku suvokti, kad normaliai įmonės veiklai reikia nuolat turėti lėšų – pirkti, mokėti ir investuoti – tad įmonė su nuline sąskaita negali funkcionuoti? Ypač dabar, kai brangsta žaliavos ir stringa jų tiekimas, turėti kuo apmokėti įsigijimus yra jos gyvybingumo klausimas.

Pirmojo karantino pradžioje taip pat teko perspėti valdžią, kad jei norima mokėti tiems, kas dirba samdomą darbą, tikslinga nepainioti į tai darbdavių, kompensacijas žmonėms išmokėti tiesiai. Darbdaviai buvo padaryti tarpininkais tarp valdžios ir dirbančiųjų, o dabar už tai priekaištaujama. Tuo metu perspėjome, kad darbdavių įtraukimas gali turėti neigiamų padarinių – įvaryti į kampą žmonės gali pasielgti neapdairiai ir neatsakingai, o juk krizės pradžioje nuo nežinomybės ir nesaugumo daugeliui „važiavo stogai“.

Pagaliau, vadovas galėjo imtis gelbėjimosi veiksmų, kurie nebūtinai pasiteisins (klaidų dar niekas neatšaukė), o dėl to nukentėtų darbuotojai, šešėlis kristų visiems darbdaviams. Nesistebėčiau, jeigu tokių atvejų mūsų platybėse pasitaikė, tačiau labai netikėta, kad triukšmas kilo visai ne dėl jų, o dėl tų, kurie sąžiningai apmokėjo darbuotojams prastovas, tarpininkavo valdžiai, tačiau neužnulino, nenumarino savo ekonominio gyvenimo – mokėjo dividendus, tęsė įsigijimus.

Jeigu gavę ir išmokėję subsidijas darbuotojams privalėjo derinti visą savo ekonominę veiklą su valdžios institucijomis, reikėjo iš anksto tiksliai įvardinti – kokio pobūdžio veiklą ir su kokia institucija derinti. Čia, žinoma ironizuoju. Jeigu tokių suvaržymų nebuvo numatyta – kiršinti visuomenę dėl įmonių padarytų sprendimų, koks bebūtų jų ekonominis pagrįstumas, neatitinka nei įstatymų, nei etikos normų.

Juolab, kad visi žinome, jog ekonominės dietos nesilaikė ir valdžia. Kai dauguma įmonių ėmė taupyti ir optimizuoti išlaidas, vienintelis to nedaręs sektorius buvo valdžios institucijos. Kai kur klientų aptarnavimas visiškai sustojo, ir iki šiol, teisinantis karantinu, vėluoja, o biudžeto pinigai išmokami, tarsi jokio karantino nebūta.

Klaidos brangiai kainuoja. „Paramos“, o ne kompensacijų skirstymas kainavo visuomenei daug prarasto laiko – kai parama pasiekė žmones ir įmones pavėluotai, su pažeminimais ir biurokratiniais vilkinimais.

Antra, „paramos“ skirstymas kainavo daug valdžios institucijų išteklių bei laiko, nors galėjo būti atliktas skaidriai, greitai ir automatiškai. Vadinasi, jeigu kam nors rūpi efektyviai naudoti visuomenės išteklius bei laiką, ir skatinti pasitikėjimą, galėtų nukreipti žvilgsnį būtent į šiuos rezervus.

Komentaro autorė — Elena Leontjeva Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kodėl gali tekti spausti stabdžius

Lietuvos ekonomikos augimo kreivei antrąjį ketvirtį stipriai šovus aukštyn, ekonomistų prognozės išsiskyrė –...

Verslo aplinka
2021.08.02
J. Stiglitzas. Pasaulinių mokesčių velnias slypi detalėse

Atrodo, kad tarptautinė bendruomenė juda link to, ką daugelis vadina istoriniu susitarimu nustatant pasaulinį...

D. Misiūnas. Ponios ir ponai, užveskite variklius 6

Atėjusi vasara ir pasibaigęs karantinas tarsi ranka nuėmė bet kokią su pandemija susijusią įtampą ir, jeigu...

Verslo aplinka
2021.07.30
Prievaizdas numatytas, rezultatas – šakėmis ant vandens

Vyriausybė pasišovė paskirti instituciją, kuri stebės Registrų centrui teikiamas įmonių finansines...

Verslo aplinka
2021.07.30
Geležinės vežėjų klumpės 9

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), regis, užsimiršo, kad jos pavadinime yra ir žodis „darbo“,...

Verslo aplinka
2021.07.29
G. Matuzas. Kaip susikurti investicijų portfelį iš indeksų fondų

Ilgainiui indeksų fondai pasirodė esą efektyviausias būdas investuoti į įmonių akcijas. Remiantis istoriniais...

Verslo aplinka
2021.07.28
Kol kiti investuoja, Lietuvoje užsakinėjamos studijos 8

Pasaulyje bręstant vandenilio bumui, Europos valstybės jau turi parengusios milijardinius sektoriaus...

Verslo aplinka
2021.07.28
Karpomos neskiepytųjų „rojaus“ ribos 71

Vyriausybė į dar stipresnius gniaužtus ima skiepų nuo COVID-19 vengiančius asmenis – bus plečiamas sąrašas...

Verslo aplinka
2021.07.27
Teisė atsiriboti nuo tūnančiųjų prieblandoje 43

Rengiantis ketvirtajai pandemijos bangai, kuri Lietuvą grasina užklupti rudenį, ir siekiant suvaldyti...

Verslo aplinka
2021.07.26
L. Zingales. COVID-19 zombių puolimas 2

Vakarų ekonomikoms atsigaunant po COVID-19 sukeltos krizės, bankai ir vyriausybės susiduria su nauja problema...

Verslo aplinka
2021.07.25
E. Leontjeva. Žaliajam kursui – žaliasis posūkis ir valdžioje

Į posūkį link žaliosios ekonomikos pakvietusi Aplinkos apsaugos ministerija turi aiškią viziją ir argumentus.

Verslo aplinka
2021.07.24
Veto – teisingumas ar kovos įrankis?

Rudenį įsigaliosiančius Statybos įstatymo pakeitimus, leisiančius statybos inspektoriams vetuoti projektus,...

Verslo aplinka
2021.07.23
Terorizmo pavojus realus ir mūsų galvose 7

Prieš kelias dienas, eidamas 86-uosius metus, mirė danų karikatūristas Kurtas Westergaardas, kurio...

2021.07.22
Milijonai, pragaištantys įstatymo skylėse

Ilgai žadamas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas kartu su Seimo nariais išėjo „atostogų“ – nors dabartinė...

Verslo aplinka
2021.07.21
V. Adomaitis. Ar Lietuvos mokesčių sistema gali stabdyti našumo augimą? 30

Lietuvos mokesčių sistema dažniausiai kritikuojama dėl pernelyg mažo valstybės biudžeto surinkimo,...

Verslo aplinka
2021.07.20
Užkalbėjimai verslo neišgelbės 14

Naujajai COVID-19 atmainai Lietuvoje plečiant savo „valdas“, vis sparčiau mažina apsukas vakcinacijos tempai.

Verslo aplinka
2021.07.20
Kaip sekasi Lietuvos energetinis karas su Latvija 29

Nežinau, ar pastebėjote, bet ši Vyriausybė su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu kone nuo pirmosios darbo...

Verslo aplinka
2021.07.19
Kur dingo europarlamentarai? 9

Jų nedaug – vos 11. Bet net ir labai politika besidominčiam tenka gerokai įtempti visas savo atminties...

Verslo aplinka
2021.07.19
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Gyventojai ėmė steigti naujas įmones: ar tam tinkamas metas? 1

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos...

Verslo aplinka
2021.07.18
Viktoro Orbano kelio pabaiga? 12

Po 15 mėnesių trukusios pandemijos net stiprūs vyrai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau. Vengrijos ministro...

Verslo aplinka
2021.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku