E. Leontjeva. Apie dviguba bausme virtusį karantiną

Publikuota: 2021-06-12
Atnaujinta 2021-06-12 14:46
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Karantino atlyginimo teisingumas vėl visuomenės akiratyje. Kadaise padarytos klaidos lemia vis daugiau klaidingų interpretacijų ir verčia grįžti prie ištakų. Ar įmonės, gavusios valstybės „karantininę paramą“ turėjo teisę kvėpuoti, judėti, keistis? Ekonomine kalba kalbant, tai reiškia – mokėti, investuoti, įsigyti, mainytis ir perleisti.

Dar pirmosios karantino bangos pradžioje teko permąstyti, kuo grindžiami visuomenės, jai atstovaujančios valdžios ir karantinuotų žmonių bei įmonių santykiai. Konstitucija padiktavo vienintelį atsakymą – visuomenės poreikiams privati nuosavybė yra laikinai paimama, ja naudotis neleidžiama. Bandymas lyginti karantiną su ūkinės veiklos ribojimu yra nekorektiškas – ribojant veiklą, ji iš esmės gali būti vykdoma, įvykdžius taikomus reikalavimus. Karantino gi atveju veikla buvo uždrausta.

Taigi, iš Konstitucijos kyla pareiga teisingai atlyginti už laikiną nuosavybės paėmimą. Būtent, atlyginti, o ne paremti, padėti, pagelbėti. Jeigu būtume žengę į karantiną šitaip mąstydami, visuomenės neskaldytų klausimas „Ar teisinga remti verslą?“. Sutartinai galvotume apie teisingą atlyginimą, kompensavimą. Jis vyktų skaidriai, proporcingai ir greitai – nes vienintelis kriterijus būtų sustabdyta veikla ar žymus apyvartos kritimas. Laikas ir pinigai būtų panaudoti tikslingai ir atsakingai.

Įsivaizduokite, kad karantinas tęsiasi ne šešis mėnesius, o trejetą metų. Tuomet niekas nepatartų darbo ir pragyvenimo šaltinio netekusiems žmonėms ir jų turimoms įmonėms „gyventi iš lašinių, pagalvių ir kito pavidalo santaupų“. Būtų aišku, kad dėl visuomenės poreikių netekusiems darbo ir veiklos reikia kompensuoti praradimus. Ir kuo greičiau leisti ieškoti naujų kelių. Įmonės pereina į e-prekybą? – Puiku. Rado naujų nišų, pakeitė darbo profilį? – Valio. Niekas nepriekaištaus, kad įmonių sąskaitoje – ne nulis. Dabar gi nuolat iškyla į paviršių teiginiai, kad jeigu įmonės nevargsta, neskursta – „paramos“ nėra vertos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Suvokti transformacijos ir nenumaldomų pokyčių esmę nėra sunku. Suvokti, kad kompensuoti įmonei reikia ne todėl, kad sąskaitoje nulis, o todėl, kad visuomenė įpareigojo ją sustabdyti veiklą – argi tai sudėtinga? Pagaliau, ar sunku suvokti, kad normaliai įmonės veiklai reikia nuolat turėti lėšų – pirkti, mokėti ir investuoti – tad įmonė su nuline sąskaita negali funkcionuoti? Ypač dabar, kai brangsta žaliavos ir stringa jų tiekimas, turėti kuo apmokėti įsigijimus yra jos gyvybingumo klausimas.

Pirmojo karantino pradžioje taip pat teko perspėti valdžią, kad jei norima mokėti tiems, kas dirba samdomą darbą, tikslinga nepainioti į tai darbdavių, kompensacijas žmonėms išmokėti tiesiai. Darbdaviai buvo padaryti tarpininkais tarp valdžios ir dirbančiųjų, o dabar už tai priekaištaujama. Tuo metu perspėjome, kad darbdavių įtraukimas gali turėti neigiamų padarinių – įvaryti į kampą žmonės gali pasielgti neapdairiai ir neatsakingai, o juk krizės pradžioje nuo nežinomybės ir nesaugumo daugeliui „važiavo stogai“.

Pagaliau, vadovas galėjo imtis gelbėjimosi veiksmų, kurie nebūtinai pasiteisins (klaidų dar niekas neatšaukė), o dėl to nukentėtų darbuotojai, šešėlis kristų visiems darbdaviams. Nesistebėčiau, jeigu tokių atvejų mūsų platybėse pasitaikė, tačiau labai netikėta, kad triukšmas kilo visai ne dėl jų, o dėl tų, kurie sąžiningai apmokėjo darbuotojams prastovas, tarpininkavo valdžiai, tačiau neužnulino, nenumarino savo ekonominio gyvenimo – mokėjo dividendus, tęsė įsigijimus.

Jeigu gavę ir išmokėję subsidijas darbuotojams privalėjo derinti visą savo ekonominę veiklą su valdžios institucijomis, reikėjo iš anksto tiksliai įvardinti – kokio pobūdžio veiklą ir su kokia institucija derinti. Čia, žinoma ironizuoju. Jeigu tokių suvaržymų nebuvo numatyta – kiršinti visuomenę dėl įmonių padarytų sprendimų, koks bebūtų jų ekonominis pagrįstumas, neatitinka nei įstatymų, nei etikos normų.

Juolab, kad visi žinome, jog ekonominės dietos nesilaikė ir valdžia. Kai dauguma įmonių ėmė taupyti ir optimizuoti išlaidas, vienintelis to nedaręs sektorius buvo valdžios institucijos. Kai kur klientų aptarnavimas visiškai sustojo, ir iki šiol, teisinantis karantinu, vėluoja, o biudžeto pinigai išmokami, tarsi jokio karantino nebūta.

Klaidos brangiai kainuoja. „Paramos“, o ne kompensacijų skirstymas kainavo visuomenei daug prarasto laiko – kai parama pasiekė žmones ir įmones pavėluotai, su pažeminimais ir biurokratiniais vilkinimais.

Antra, „paramos“ skirstymas kainavo daug valdžios institucijų išteklių bei laiko, nors galėjo būti atliktas skaidriai, greitai ir automatiškai. Vadinasi, jeigu kam nors rūpi efektyviai naudoti visuomenės išteklius bei laiką, ir skatinti pasitikėjimą, galėtų nukreipti žvilgsnį būtent į šiuos rezervus.

Komentaro autorė — Elena Leontjeva Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Švies, tik be lempučių 1

Kol bendrovės „Perlas energija“ suvedžioti klientai murkdosi nežinios pelkėje, Energetikos ministerija imasi...

Nuomonės
05:50
A. Gutauskas. Rogės vasarą ar žiemą: naujos valstybės paramos adrenalino dozės belaukiant

Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – kaip po adrenalino dozės prikeltas, bet po kurio laiko gydymo ir vėl...

Nuomonės
2022.08.18
Subsidijų pleistrais kraujo upės neužtvenkti 15

Vyriausybė iki paskutinės akimirkos tikėjosi išvengti stambių subsidijų elektros ar dujų vartotojams. Dabar...

Nuomonės
2022.08.18
Koziris abejonių fone

Nors verslininkai teigia, kad užsienio partneriai mažina užsakymus esą dėl Lietuvoje galiojančios...

Nuomonės
2022.08.17
Be mažiukų neišaugs ir dideli 2

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
2022.08.16
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 45

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 2

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku