Blogio ašies centras nėra Minskas

Publikuota: 2021-06-10
Sergejaus Iljino („Sputnik“/„Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
svg svg
Sergejaus Iljino („Sputnik“/„Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Penktadienį prasidėsiantis Europos futbolo čempionatas jau sunervino Rusiją. Tiksliau, ne pats čempionatas, o Ukrainos nacionalinės rinktinės apranga – joje pavaizduoti Ukrainos kontūrai su Rusijos okupuotu Krymu ir Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamomis Donecko ir Luhansko sritimis.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pademonstravo savo dailės teorijos išmanymą ir pavadino ukrainiečių marškinėlius „trompe l‘oeil“ – tai tokia tapybos technika, sukurianti kitokios nei vaizduojama realybės iliuziją.

Reakcija į ukrainiečių futbolo marškinėlius be jokio „trompe l‘oeil“ atskleidžia įtampą politinės galios žaidimuose, į kuriuos įsivėlė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas. Nors išoriškai galima įžvelgti, kad Rusija išgyvena politinės sėkmės metą – bemaž nevaržomai atsikratydama opozicijos, pamažėle prisijungdama Baltarusiją ir netgi sėkmingai baigdama Ukrainai pražūtingą dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.

Kritikus nuožmiai persekiojančio V. Putino baimė dėl rugsėjį vyksiančių Dūmos rinkimų jau tapo paranojiška – iki šiol jis taikstėsi su nežymiu „valdomu“ opozicijos dalyvavimu. Tačiau po įvairių vykusių protestų Rusijos valdantįjį režimą užvaldė nerimas, kad į Dūmą gali prasiskverbti koks nors opozicijos užkratas.

Nors pagrindiniai kritikai „neutralizuoti“: Borisas Nemcovas nužudytas, Aleksejus Navalnas pasodintas, Garis Kasparovas ir Michailas Chodorkovskis – pabėgę į užsienį... Tokios opozicijos organizacijos, kaip A. Navalno Kovos su korupcija fondas (FBK) ar jo biurų tinklas Rusijoje – kaip teroristinės ir ekstremistinės organizacijos prilyginamos Islamo valstybei.

Opoziciją remianti žiniasklaida (pavyzdžiui – portalas „Meduza“) paskelbta „inoagentu“ („užsienio agentūra“) ir privalo registruotis „inogentų“ registre. Tai terminas, apibūdinantis, kad organizacija yra finansuojama iš užsienio ir suprask – veikianti prieš Rusijos interesus. Tai dar ne teroristinė ir ekstremistinė organizacija, kaip A. Navalno fondas, bet kažkur pakeliui tokio įvertinimo link.

Kremlius nuolat negailestingai persekioja ir mažiau žinomus opozicijos veikėjus – Liubovė Sobol (A. Navalno bendražygė ir FBK teisininkė) tai sulaikoma, tai jai skiriamas namų areštas, A. Navalno atstovui Leonidui Volkovui, kuris daug keliauja, tačiau daugiausia būna apsistojęs Lietuvoje, Rusija yra išdavusi tarptautinį arešto orderį.

Neseniai po suėmimo iš Rusijos pabėgo Kremliaus kritikas ir buvęs parlamentaras Dmitrijus Gudkovas (jam gresia 5 metai kalėjimo pagal jo tetai iškeltą bylą dėl nesumokėtų nuomos mokesčių).

Teismo areštinėje laukia Andrejus Pivovarovas, kuris buvo išlaipintas ir suimtas iš pasirengusio kilti lėktuvo. Kalėjimas jam gresia būtent už tai, kad jis neįrašė į „inoagentų“ registrą savo įkurtos organizacijos „Atviras Peterburgas“ („Otkrytij Peterburg“).

Jo sulaikymas Sankt Peterburgo oro uoste ir „Ryanair“ priverstinis nutupdymas Minske rodo, kad Rytų režimams nepritariantiems geriau neskraidyti.

Kas šitaip nervina Kremliaus šeimininką?

Tikriausiai baimė. Baimė, kad su Dūmos deputato statusu neliečiamybę įgijęs koks opozicijos veikėjas skleis ir platins žinias apie Kremliaus ir jo šeimininko darbus.

Vienas Lietuvos diplomatas VŽ yra atkreipęs dėmesį, kad, skirtingai nuo diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimo, V. Putinui labai svarbu, kad visi sprendimai – nuo Krymo okupacijos iki Konstitucijos – formaliai būtų legitimuoti. Todėl jam buvo reikalingas pernykštis farsas su vadinamuoju „referendumu“ dėl Konstitucijos pataisų.

Priminsime, kad pataisos atvėrė V. Putinui „įstatymiškai pagrįstą“ galimybę išlikti prezidento poste iki 2036 m. Tais metais V. Putinui sueis 84.

Kai opozicija atskleidžia Rusijos režimo korupciją nuo regionų iki paties centro Kremliuje, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui tai nepatinka. Geriau, kai opozicija sėdi kalėjime dėl tetos mokesčių, karo veterano įžeidimo, „inoagento“ registro tvarkos pažeidimų ar tiesiog – kad mitingavo ir nesilaikė karantino reikalavimų.

Bet jį verčia nervintis ne vien opozicija bei ir labiausiai į Vakarus nutolusio jo vasalo A. Lukašenkos nesėkmės bei nesugebėjimas „įvesti tvarką“. Todėl gimsta įvairiausių pasvarstymų, kad Baltarusija vienokia ar kitokia forma netrukus bus perimta Rusijos. Formos gali būti įvairios – A. Lukašenka gali likti su „Kadyrovo statusu“ (Ramzanas Kadyrovas yra Čečėnijos vadinamasis prezidentas, kuris, kaip šiek tiek pašaipiai sako patys Rusijos politikos analitikai, yra „Čečėnijos šeimininkas su Putino pritarimu“).

A. Lukašenka jau įprato klausytis V. Putino su bloknotėliu rankoje ir papozuoti ant slidžių arba – jachtoje. Plika akimi matyti, kad sąjunginės valstybės reikalai (dar visai neseniai jos vengė A. Lukašenka ir net mėgino flirtuoti su Vakarais: per Klaipėdos uostą į Baltarusiją buvo gabenami naftos kroviniai, kai Rusija pristabdė naftos tiekimą vamzdžiu, nesusitarus dėl kainų) dabar jau platesniais žingsniais juda į priekį ir įveikia ankstesnes kliūtis. Pranešama, kad belikę keli punktai (tiesa – labai svarbūs, tokie kaip susitarimas dėl mokesčių) ir sąjunginės valstybės vizija tikrove gali virsti jau šį rudenį. Tam reikės A. Lukašenkai dar kartą paskraidyti į Sočį. Gal šį kartą V. Putinas aprodys kolegai netoliese esančius Gelendžiko rūmus? Jau paslidinėta ir paplaukiota jachta, o Gelendžiko rūmuose, kuriuose yra net ir ledo ritulio aikštelė ir kuriuos neseniai įsigijo artimas draugas Arkadijus Rotenbergas – dar neviešėta.

Nesvarbu, kur jie dar kartą susitiks: savarankiškos Baltarusijos mokesčių sistemos nebeliks su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kaip tame rusiškame posakyje: kas moka, tas ir muziką užsako.

Galima spėti, kad po to A. Lukašenka jau nebebus savarankiškas muzikantas, o ankstesnis V. Putino pasiūlymas jam tapti sąjunginės valstybės parlamento vadovu – pasirodys buvęs ne toks jau ir blogas. Kita vertus, galima už nuopelnus tikėtis „valstybės pensininko“ statuso — kokiu dabar džiaugiasi į Rusiją nuo Ukrainos teisingumo pabėgęs Viktoras Janukovyčius.

Vargu ar džiugina Lietuvą perspektyva anapus tvoros (kurios ir turime vos trečdalį reikalingos) išvysti rusiškas uniformas. Tačiau tokiai galimybei ruoštis reikia. Kaip sakė pats A. Lukašenka, paskutinį kartą Sočyje – su V. Putinu sutarta, kad esant būtinybei, Rusijos kariuomenė Baltarusijoje gali atsirasti per 24 val. Po dar vieno susitikimo Sočyje nebe A. Lukašenka spręs tokius klausimus.

VŽ nuomone, politiškai visiškai neteisinga būtų (nors jau pasigirsta tokių balsų) nebespausti A. Lukašenkos, nes jis – suprask, yra geresnė alternatyva V. Putinui. Naują rūbą įgauna vokiškas terminas „realpolitik“, kuriuo prieš 30 metų Lietuva buvo raginama nespausti Michailo Gorbačiovo.

„Ryanair“ lėktuvo nusodinimas, suimto žurnalisto Ramano Pratasevičiaus kankinimai ir nukankinto, palaužto žmogaus, demonstravimas per televiziją liudija, kad A. Lukašenkos režimas peržengė „ne vieną ar kitą raudoną liniją“ — jis tapo nusikalstamu.

Šio režimo ginklai yra ne tik nekonvenciniai, bet ir nežmoniški, nes jie pirmiausia nukreipti prieš civilius asmenis: kitą nuomonę turinčių žmonių kankinimai, nesaugi atominė elektrinė Lietuvos pašonėje, valstybės organizuojama kontrabanda ir net pabėgėliai (ar nelegalūs emigrantai), kuriuos režimas skatina veržtis per Europos Sąjungos sieną.

Nusikaltimų žmogiškumui užsakovai ir vykdytojai turi būti teisiami Tarptautinio Teisingumo Teisme (Hagos tribunole), kaip buvo teisiami Balkanų karo nusikaltėliai.

Ar V. Putino režimas yra mažiau nusikalstamas?

„Realpolitik“ tokia, kad pasaulis su juo priverstas labiau taikstytis. Kaip tenka taikstytis su „Nord Stream 2“ (NS2) projektu, apie kurio pirmosios gijos pabaigą V. Putinas jau iškilmingai pranešė ir pažadėjo, kad šių metų rudenį laukia viso projekto pabaigtuvės.

Tai, kad JAV prezidentas Joe Bidenas nusprendė sankcijomis nebestabdyti NS2 yra svarbi V. Putino pergalė. Tiek politinė (nes tai reiškia, kad Rusija įgauna stiprų ekonominį įrankį spausti Ukrainą), tiek ekonominė.

Europa šiuo metu išgyvena dujų trūkumą ir gyvens su juo toliau. Danija, kuri nors kurį laiką dvejojo, galiausiai – atvėrė savo teritorinius vandenis NS2, dabar sustabdė Norvegijos ir Lenkijos dujotiekio projektą „Baltic Pipe“. Dėl šikšnosparnių ir beržinių pelių apsaugos. Jeigu tiksliau – net ne dėl šių gyvūnų apsaugos sąlygų, kurios, kaip teigia „Baltic Pipe“ projektą įgyvendinanti kompanija „Energinet“, įgyvendinamos, bet – dėl netinkamo jų aprašymo dokumentuose. Sprendimą stabdyti projektą priėmusi apeliacinė komisija nusprendė, kad prieš suteikiant leidimą visos šios priemonės turėjo būti išsamiau aprašytos.

Dujotiekis „Baltic Pipe“ Danijos sausuma driekiasi apie 210 km ir turėtų prisijungti prie jau esamos infrastruktūros bei pradėti funkcionuoti 2022 m. spalio 1 d.

Iki šiol nėra aišku, dėl ko susitarė J. Bidenas su Vokietija, kai nusprendė nebetrukdyti sankcijomis NS2 plėtros. Buvo skelbiama, kad sprendimas priimtas dėl JAV nacionalinio saugumo interesų.

VŽ rašė apie paviešintą ir vėliau Vokietijos nepaneigtą finansų ministro Olafo Scholzo buvusį siūlymą JAV suteikti 1 mlrd. Eur finansinę paramą mainais už tai, kad ankstesnė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija atsisakytų sankcijų NS2 projekte dalyvaujančioms kompanijoms. Neva tas 1 mlrd. Eur būtų buvęs skirtas suskystintų dujų (SkGD) infrastruktūros plėtrai Vokietijoje – kad ši šalis galėtų priimti ir amerikietiškas dujas.

Tačiau visa tai kol kas – projektai, o dujų pritrūkusi Europa šiai žiemai artėjant pati gali pasiprašyti Rusijos greičiau įjungti NS2.

Lietuva, o ir Europa, iki šiol į tai, kas vyksta „Rytų fronte“ (bent jau viešai), VŽ nuomone, žvelgė pernelyg siaurai. Parama pilietinėms demokratijoms ir nacionalinis saugumas – be jokios abejonės, pačios svarbiausios dedamosios.

Tačiau dabar jau laikas kalbėti ne apie sambūvį su autoritariniais režimais, o apie jų nežmonišką veiklą, kenkėjišką agresiją ar reketą (kriminalinių grupuočių veiksmus, kai perimami kompanijų ar valdžios įstaigų kompiuterių tinklai, reikalaujant išpirkos). Negalima nematyti, kad blogio ašies centras tikrai yra ne Minske.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Dalis naštos nukristų nuo smulkiųjų pečių 2

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), sekdama Estijos pavyzdžiu, siūlo naujovę – smulkiojo verslininko...

N. Savickas. Kaip biurų rinkai sekėsi laikyti pandemijos egzaminą? 2

Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto...

Verslo aplinka
2021.06.17
Tinklų ir tiekėjų interesų disbalansas 3

Norint visuomet turėti prekių lentynose, reikia užtikrinti sklandų jų tiekimą, o priemonės, kuriomis tai...

Verslo aplinka
2021.06.17
I. Laursas. Nepaisant įvairių grėsmių, technologijų rinka vis dar turi kur augti 1

Į 2021 metus žiūrima su didžiule viltimi – skiepijimo programos pamažu įsivažiuoja visame pasaulyje, JAV...

Verslo aplinka
2021.06.16
Po gulinčiu RC akmeniu pažanga neteka 17

Registrų centras (RC) jau dvejus metus neišsprendžia elementarios techninės problemos, dėl kurios verslas...

Verslo aplinka
2021.06.16
J. Akelis. ES naujasis žaliojo susitarimo etapas netrukus pasibels į verslo duris. Ar būsime tam pasiruošę? 1

Visi esame girdėję apie Europos Sąjungos (ES) žaliąjį susitarimą, kurio tikslas – iki 2050 m. pasiekti...

Verslo aplinka
2021.06.15
Kiek efektyvus iš biudžeto katilo iškeliavęs euras? 3

Šiandien Lietuvoje minima Laisvės nuo mokesčių diena vėluoja beveik trimis savaitėmis. Ekspertai aiškina, kad...

Verslo aplinka
2021.06.15
Didysis septynetas - už švaresnį, sveikesnį ir saugesnį pasaulį

Tris dienas Anglijos pietvakarinėje Kornvalio grafystėje vykusį didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimą...

Verslo aplinka
2021.06.14
D. Palavenis. Europos gynybos fondas - 7,9 mlrd. Eur. Kas imsis iniciatyvos?

2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas patvirtino 7,9 mlrd. Eur finansavimą Europos gynybos fondui (EGF)...

Verslo aplinka
2021.06.13
E. Leontjeva. Apie dviguba bausme virtusį karantiną 5

Karantino atlyginimo teisingumas vėl visuomenės akiratyje. Kadaise padarytos klaidos lemia vis daugiau...

Verslo aplinka
2021.06.12
S. Dennison. Europos Sąjunga kryžkelėje: tolimesni jos žingsniai nulems Europos projekto ateitį

Per koronaviruso pandemiją nusivylimas ES institucijomis išlindo į viešumą iš antro plano. Šią savaitę...

Verslo aplinka
2021.06.11
Kai arklius perkėloje keisti būtina 13

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio komentarai Rusijos provokatoriams,...

VŽ požiūris
2021.06.11
R. Valiūnas. Lenk medį, kol nulauši... 17

Gaila, tačiau politikai, kalbėdami apie poreikį didinti mokesčių progresyvumą, orientuojasi į mažas pajamas...

Verslo aplinka
2021.06.10
Blogio ašies centras nėra Minskas 3

Penktadienį prasidėsiantis Europos futbolo čempionatas jau sunervino Rusiją. Tiksliau, ne pats čempionatas, o...

Verslo aplinka
2021.06.10
Prezidento kalboje – tikslinis gerų žodžių deficitas 21

Prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime politologai pasigedo konkretumo, ypač – dėl užsienio...

Verslo aplinka
2021.06.09
M. Ivanauskas. Biuras mirė, tegyvuoja biuras!

Pasaulyje nuolat didinant vakcinacijos apsukas, įmonių vadovų darbotvarkėse vėl aktualus klausimas – kaip ir...

Verslo aplinka
2021.06.08
„Rūpestis“, smogęs antru galu 39

Neteisėtas Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. priimtas nutarimas dėl komandiruočių kompensacijos koeficiento...

Verslo aplinka
2021.06.08
Su ministerija už parankės

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įžvelgusi puikias eksporto perspektyvas lietuviškam agroverslui, pasirengusi...

Verslo aplinka
2021.06.07
M.B. Kraussas. Macrono veiksnys 1

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra geriausias Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkas, kokio...

Verslo aplinka
2021.06.06
A. Sagatauskas. Veržlumas NT sektoriuje: vis dar pagrįstas ar jau neracionalus

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų...

Verslo aplinka
2021.06.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku