M.B. Kraussas. Macrono veiksnys

Publikuota: 2021-06-06
SIPA/“Scanpix“ nuotr.
svg svg
SIPA/“Scanpix“ nuotr.
Niujorko universiteto ekonomikos profesorius emeritas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra geriausias Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkas, kokio tik jos galėtų tikėtis Eliziejaus rūmuose. Tiesą sakant, gali būti, kad dabar Macronas yra vienintelis JAV palankus lyderis su nuoširdžiai liberalia tarptautine pasaulėžiūra, kuri atitinka JAV prezidento Joe Bideno įsitikinimus.

Šiandien Bideno galimybės rinktis tikrai patikimą partnerį Europoje, deja, yra menkos. Britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas gal ir manosi esantis antrasis Winstonas Churchillis, tačiau, kol jis yra valdžioje, dėl jo Trumpo stiliaus polinkio meluoti ir nutrūktgalviško požiūrio į politikos formavimą Bideno administracijai iš esmės nėra galimybių rasti ko nors vertingo tuose senuose „ypatinguose santykiuose“.

O Vokietija dėl savo ekonominio svorio ir šaltakraujiškos, sąmoningos lyderystės vadovaujant kanclerei Angelai Merkel pastaraisiais metais vis labiau panašėja į pagrindinę JAV sąjungininkę. Tačiau vėliau šiais metais Merkel pasitrauks iš kanclerės posto ir dėl to strateginė padėtis neišvengiamai pasikeis.

Turint tai omenyje, Philipas Stephensas iš „Financial Times“ neklysta teigdamas, kad „jeigu Bidenas nori patikimo partnerio Europoje, jam geriausia atsigręžti į seniausią JAV sąjungininkę“ – Prancūziją. Nors reikia pripažinti, kad Merkel „nėra lygių, kai kalba pasisuka apie drąsius pareiškimus dėl ekonomikos palaikymo žaidžiant pagal daugiašales taisykles ir gerbiant žmogaus teises“, nei ji, nei greičiausiai jos įpėdinis, neleis, kad tai „keltų grėsmę Vokietijos ekonominiams interesams, taip pat ir jos verslo reikalams su Kinija ir Rusija“.

Siekdamas, kad Prancūzijos ekonomikos gaivinimas būtų ne menkesnis nei Merkel programa Vokietijoje, Macronas siūlo šį tą, ko Merkel nesuteikia – aiškų, realistinį pasaulio ir iššūkių, su kuriais susiduria Vakarai, vertinimą. Skirtingai nuo kitų Vakarų šalių lyderių, Macronas ne tik suvokia, kokie pasauliniai galių pasiskirstymo pokyčiai mūsų laukia, bet stodamas akistaton su šia nauja nežinomybės era, taip pat inicijavo toliaregiškos karinės reformos darbotvarkę. Jis supranta, kad Prancūzijai reikia ne tik geresnio karinio pasirengimo, bet ir atnaujintos karinės doktrinos, todėl dabar deda pastangas, kad šalis vykdytų savo įsipareigojimus skirti gynybai 2% šalies BVP.

Tačiau kitą balandį su pandemija kovojančio Macrono laukia sunkūs rinkimai. Nors jis lenkia savo pagrindinę varžovę kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ lyderę Marine Le Pen, niekas negali paneigti, kad kova gali būti labai įtempta. Bidenas gerai supranta, kad Transatlantiniam aljansui, Europos Sąjungai ir galiausiai pačioms JAV Le Pen pergalė reikštų tikrą katastrofą. Vietoje Donaldo Trumpo Vašingtone Vakarai gautų moterišką jo kopiją Paryžiuje. Didžiausias laimėtojas vėlgi gali būti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nes Le Pen – kurios partija anksčiau naudojosi Rusijos bankų teikiamomis paskolomis – neabejotinai būtų pasiryžusi sunaikinti ir NATO, ir ES.

Taigi JAV atėjo metas veikti. Pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti Bideno administracija, kad sustiprintų Macrono pozicijas – tai kuo greičiau nusiųsti Prancūzijai daugiau vakcinų. Jeigu žmonės matys, kad jis sugebėjo sudaryti sandorį dėl patikimo vakcinų tiekimo, tai suteiks Macronui didelį pranašumą. Išties ši pandemija sukūrė galimybę amerikiečių sumanumui pasitarnauti tiek JAV vidaus, tiek saugumo interesams. Bidenas turėtų ja pasinaudoti.

Maža to, Bidenas ir Macronas yra glaudžiai susiję keliose svarbiausiose ekonomikos srityse. Bidenas nori atgauti mokesčius iš didelių technologijų įmonių, Macronas to paties reikalavo EBPO, o jo finansų ministras Bruno Le Maire jau daug metų diskutuoja apie tai su JAV.

Atėjus į valdžią Trumpui tokios prancūzų pastangos iš esmės buvo bergždžios. Bet dabar naujų didelių derybų perspektyva tapo reali. Dar šį mėnesį Le Maire išreiškė viltį, „kad mes taip pat galime pasistūmėti į priekį su (JAV iždo sekretore) Janet Yellen dėl skaitmeninių paslaugų apmokestinimo, kad šią vasarą EBPO lygmenyje pasiektume visapusišką susitarimą.“ O jo kolega Vokietijoje Olafas Scholzas, pridūrė: „Dabar visai realu tikėtis, kad šiais metais pasieksime susitarimą dėl tarptautinės minimalaus mokesčių tarifo sistemos įmonėms, o kartu ir dėl geresnio skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo.“

Iki šiol nesutarimų priežastis buvo JAV nenoras leisti kitoms šalims apmokestinti tas pardavimo pajamas, kurias didelės technologijų įmonės generuoja jų jurisdikcijoje. Bet dabar, kai Bideno administracijai reikia sudaryti pasaulinį susitarimą dėl mokesčių įmonėms, ji gali nusileisti šioje srityje užtikrindama pergalę lyderiui, kovojusiam už skaitmeninių paslaugų apmokestinimą — Macronui.

Jeigu JAV ir Prancūzijai pavyks susitarti dėl minimalaus visuotinio mokesčio įmonėms, tikėtina, kad EBPO jam irgi pritars; o jeigu tam pritars EBPO, pritars ir visas pasaulis. Tokiu būdu didžiulis visuotinis sandoris labai svarbiu metu gali reikšmingai padidinti JAV pajamas iš mokesčių ir užtikrinti Macronui, kuris pernelyg dažnai yra neteisingai vaizduojamas (kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų) kaip didelių verslų įrankis, reikšmingą politinę pergalę.

Melvynas B. Kraussas yra Niujorko universiteto ekonomikos profesorius emeritas

Autoriaus teisės – „Project Syndicate“, 2021 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Jie plūdo, plūsta ir, atrodo, plūs, tad ką pirmiausia reikėtų daryti 64

Kas valandą Lietuvos ir Baltarusijos sieną nelegaliai kerta vidutiniškai po 8-10 migrantų, taigi, kol...

Verslo aplinka
2021.08.03
Kodėl gali tekti spausti stabdžius

Lietuvos ekonomikos augimo kreivei antrąjį ketvirtį stipriai šovus aukštyn, ekonomistų prognozės išsiskyrė –...

Verslo aplinka
2021.08.02
J. Stiglitzas. Pasaulinių mokesčių velnias slypi detalėse

Atrodo, kad tarptautinė bendruomenė juda link to, ką daugelis vadina istoriniu susitarimu nustatant pasaulinį...

D. Misiūnas. Ponios ir ponai, užveskite variklius 6

Atėjusi vasara ir pasibaigęs karantinas tarsi ranka nuėmė bet kokią su pandemija susijusią įtampą ir, jeigu...

Verslo aplinka
2021.07.30
Prievaizdas numatytas, rezultatas – šakėmis ant vandens

Vyriausybė pasišovė paskirti instituciją, kuri stebės Registrų centrui teikiamas įmonių finansines...

Verslo aplinka
2021.07.30
Geležinės vežėjų klumpės 9

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), regis, užsimiršo, kad jos pavadinime yra ir žodis „darbo“,...

Verslo aplinka
2021.07.29
G. Matuzas. Kaip susikurti investicijų portfelį iš indeksų fondų

Ilgainiui indeksų fondai pasirodė esą efektyviausias būdas investuoti į įmonių akcijas. Remiantis istoriniais...

Verslo aplinka
2021.07.28
Kol kiti investuoja, Lietuvoje užsakinėjamos studijos 9

Pasaulyje bręstant vandenilio bumui, Europos valstybės jau turi parengusios milijardinius sektoriaus...

Verslo aplinka
2021.07.28
Karpomos neskiepytųjų „rojaus“ ribos 71

Vyriausybė į dar stipresnius gniaužtus ima skiepų nuo COVID-19 vengiančius asmenis – bus plečiamas sąrašas...

Verslo aplinka
2021.07.27
Teisė atsiriboti nuo tūnančiųjų prieblandoje 43

Rengiantis ketvirtajai pandemijos bangai, kuri Lietuvą grasina užklupti rudenį, ir siekiant suvaldyti...

Verslo aplinka
2021.07.26
L. Zingales. COVID-19 zombių puolimas 2

Vakarų ekonomikoms atsigaunant po COVID-19 sukeltos krizės, bankai ir vyriausybės susiduria su nauja problema...

Verslo aplinka
2021.07.25
E. Leontjeva. Žaliajam kursui – žaliasis posūkis ir valdžioje

Į posūkį link žaliosios ekonomikos pakvietusi Aplinkos apsaugos ministerija turi aiškią viziją ir argumentus.

Verslo aplinka
2021.07.24
Veto – teisingumas ar kovos įrankis?

Rudenį įsigaliosiančius Statybos įstatymo pakeitimus, leisiančius statybos inspektoriams vetuoti projektus,...

Verslo aplinka
2021.07.23
Terorizmo pavojus realus ir mūsų galvose 7

Prieš kelias dienas, eidamas 86-uosius metus, mirė danų karikatūristas Kurtas Westergaardas, kurio...

2021.07.22
Milijonai, pragaištantys įstatymo skylėse

Ilgai žadamas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas kartu su Seimo nariais išėjo „atostogų“ – nors dabartinė...

Verslo aplinka
2021.07.21
V. Adomaitis. Ar Lietuvos mokesčių sistema gali stabdyti našumo augimą? 30

Lietuvos mokesčių sistema dažniausiai kritikuojama dėl pernelyg mažo valstybės biudžeto surinkimo,...

Verslo aplinka
2021.07.20
Užkalbėjimai verslo neišgelbės 14

Naujajai COVID-19 atmainai Lietuvoje plečiant savo „valdas“, vis sparčiau mažina apsukas vakcinacijos tempai.

Verslo aplinka
2021.07.20
Kaip sekasi Lietuvos energetinis karas su Latvija 29

Nežinau, ar pastebėjote, bet ši Vyriausybė su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu kone nuo pirmosios darbo...

Verslo aplinka
2021.07.19
Kur dingo europarlamentarai? 9

Jų nedaug – vos 11. Bet net ir labai politika besidominčiam tenka gerokai įtempti visas savo atminties...

Verslo aplinka
2021.07.19
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Gyventojai ėmė steigti naujas įmones: ar tam tinkamas metas? 1

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos...

Verslo aplinka
2021.07.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku