V. Lukoševičius. Kvailystė ar tvarka: apie tikrą ir tariamą konkurenciją šilumos ūkyje

Publikuota: 2021-06-03
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Neseniai bendrovė „Panevėžio energija“ jau pasibaigus šilumos supirkimo aukcionui gavo žymiai pigesnės šilumos energijos pasiūlymų ir išdrįso tokios šilumos nupirkti, vietoje to, kad brangiau gamintų savo įrenginiuose degindama kurą. Ūkiškas požiūris, nauda miestiečiams, pamanėte? Tai, kad ne – už tokią saviveiklą bendrovė Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) nubausta ir turės sumokėti solidžią baudą. Kvailystė? Tvarka.

Prieš trejus metus Lietuvos šilumos ūkyje buvo įdiegta vadinamoji konkurencija „pilnais kaštais“. Tvarka, paviršutiniškai vertinant, turėjusi užtikrinti didelį kiekį norinčiųjų pigiai gaminti ir parduoti į centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemas šilumą, didinti konkurenciją ir mažinti šilumos kainas vartotojams.

Deja, realybė tokia, kad konkuruojančių šilumos gamintojų, kaip buvo tik keliuose miestuose, taip ir liko. Šiuose miestuose šiluma vasarą tikrai atpinga, bet žiemą, kai paklausa pašoka, atsigriebiama. Taip šilumos vartotojų mokėjimai iš vasaros tiesiog persikelia į žiemą ir taip dar labiau „išpučiamos“ šalčiausių mėnesių šildymo sąskaitos. Nes tuo metu šilumos vartojama daugiau ir šilumos kainos didesnės.

Mat, VERT nustatytos „konkurencijos“ esmė – mėnesiniai šilumos gamybos aukcionai. Jų laimėtojai gamina šilumą visą mėnesį ir gauna visas pajamas, o pralaimėjusieji negauna nieko. Tik Kaune konkuruojančių šilumos gamintojų yra tiek, kad susidaro jų perteklius net ir žiemos mėnesiais.

Tačiau lietuviškos konkurencijos šilumos gamyboje ypatumas tas, kad aukciono laimėtojas ne tik gauna indulgenciją visą mėnesį tiekti šilumą be konkurencijos – tuo pat metu šilumos rinka apskritai „uždaroma“. Tai reiškia, kad jei po aukciono atsiranda pigesnės šilumos, jos supirkti, šiukštu, negalima. „Panevėžio energija“ tai pamiršo ir gavo per nagus.

Nepaisant to, kad Šilumos ūkio įstatymas reikalauja, jog šilumos tiekimas būtų grindžiamas mažiausiomis sąnaudomis, dabartinis konkurencijos reglamentavimas to daryti griežtai neleidžia.

Suprantu, kad reguliuojamoje rinkoje taisyklės yra svarbu, bet kai dėl jų aukojami svarbiausi principai ir pažeidžiami vartotojų pagrindiniai interesai, kyla klausimas, kam jų reikia? Ar VERT nebuvo perspėta, kad dabartinė konkurencija nelogiška? Ar valdininkams „munduro garbė“ svarbiau už vartotojų aprūpinimą pigiausia šiluma? Juk energetikos reguliatoriaus užduotis būtent to ir siekti. Jei taisyklės trukdo, tai jas seniai reikėjo pakeisti.

Lygiai dėl to pačios priežasties buvo atvejų, kai pralaimėjusios šilumos aukcioną kogeneracinės elektrinės arba visai nedirbo, arba visą savo liekamąją šilumą tiesiog išmetė į orą, nors ši galėjo reikšmingai atpiginti šilumą vartotojams. Kvailystė, bet teisėta. Tokia tvarka galioja jau ne vienerius metus, bet turbūt kai kam tai patogu, o kitiems vis dar „reikia laiko“, kad įsitikintų.

Tokioje situacijoje privalumą turi kogeneracinės elektrinės, kurios papildomai pajamų gauna ir iš elektros pardavimų, tad savo liekamąją šilumą gali parduoti pigiau. Elektros ir šilumos gamyba technologiškai tarpusavyje susijusios. Jeigu elektra parduodama rinkoje kas valandą, tai lemia ir šilumos sąnaudas. Tačiau šilumos kainas reikia planuoti mėnesiui į priekį, o jeigu „nepataikei“ ir pralaimėjai aukcioną – tai prarandi galimybę šilumą parduoti į CŠT sistemą visą mėnesį.

Kiekvienas šilumos gamintojas, greičiausiai, galėtų „atrasti“ pigesnės šilumos, jeigu tik galėtų ją parduoti. Dabar dar atsiranda sunkiai prognozuojama šiluma, gaminama iš saulės energijos, gali būti, kad atsiras ir šilumą gaminantys vartotojai, kurie kartais turės perteklinės šilumos ir norės ją parduoti į CŠT tinklus. Kas tuomet?

Jau nekalbant apie šilumos supirkimą iš vėsinimo sistemų, iš duomenų ar prekybos centrų ir t.t.

Visi šie ir panašūs objektai atskirais laikotarpiais, priklausomai nuo klimatinių ar rinkos sąlygų, gali patiekti pigios šilumos, tačiau negalima numatyti nei kada, nei kiek. Labiau išsivysčiusių šalių patirtis aiškiai iliustruoja, kad CŠT vamzdynų tinklai yra puiki energetinė infrastruktūra, kuri suteikia galimybes panaudoti įvairiausius pirminės šilumos šaltinius.

Tačiau tam reikia sukurti sąlygas. Kokias?

Atsakymą galima rasti Vakarų Europos šalyse. Ten CŠT sistemų operatoriai patys suinteresuoti kuo pigesne šiluma, kad įtiktų vartotojams, todėl surenka bet kokią pigesnę šilumą iš tiekėjų.

Tarkime, Kopenhagos regione susijungusios trijų savivaldybių CŠT sistemos, kuriose veikia keliasdešimt įvairiausių šilumos gamintojų — nuo atliekų deginimo jėgainių iki saulės šiluminių stočių.

Visų gamintojų sutarimu įsteigtas dispečerinis centras „Warmelast“ kas valandą pagal siūlymus skaičiuoja ir parenka tokį šilumos gamybos „portfelį“, kad jis garantuotų pigiausią šilumą galutiniams jos vartotojams ir užtikrintų patikimumą ir dalyvių išlikimą šilumos rinkoje. O kiekvienas rinkos dalyvis savo šilumos pasiūlymus ir kainas gali teikti ar keisti 6 kartus per parą. Ir viskas puikiausiai veikia. Galima rasti ir kitų panašių pavyzdžių.

Taigi, dviratis išrastas, reikia tiesiog mokytis juo važiuoti.

Komentaro autorius – Dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
D. Vitkauskas. 2022 m. pasirodys tabletės nuo COVID-19, tačiau krizę įveiksime ne jų dėka 1

Beveik lygiai prieš metus, siaučiant antrai COVID-19 bangos epidemijai, „Verslo žiniose“ prognozavau, kad: a)...

Kelią įveikia einantis – jei kliūčių nepaiso 2

Šeštadienį pirmąsias metines švęsiančios Vyriausybės didesnių darbų taupyklė dar tuštoka – šiuos metus lydėję...

Jei gali nedirbti – nedirbs 27

Regis, visa darbo rinka į lapkričio pabaigą sujudo busti iš užsitęsusio letargo miego. Tikriausiai jau nėra...

Verslo aplinka
2021.12.08
Sėdint ant galinės sėdynės vadelioti pražūtinga 3

Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretos retėja toliau – „valstiečiams“ vakar ranka pamojo, ko...

Verslo aplinka
2021.12.07
Norit paramos, sužaliuokit 8

„Verslo žinios“, norėdamos suteikti kuo daugiau pridėtinės vertės savo prenumeratoriams, pasiūlė naują...

Verslo aplinka
2021.12.06
Naujas Kremliaus hibridinis karas Europoje 6

Artėjant žiemai Kremlius pradeda Europai kelti problemų. Tarp naujausių Kremliaus machinacijų yra dujų karas...

Verslo aplinka
2021.12.05
Neringa ruošiasi 2022 m. sezonui – idėjos verslui 3

Puiku, kad Lietuva pradėjo aktyviai diskutuoti apie mūsų valstybės pažangos strategiją „Lietuvos 2050“.

Verslo aplinka
2021.12.05
Išsivaduoti iš jaukaus bedarbystės glėbio 6

Neregėti darbo rinkos poreikiai paskatino Lietuvos valdžią praregėti. Bedarbių šalpos sistemą žadama...

Verslo aplinka
2021.12.03
Vėl balnosim prabangą parlamentarams? 15

Seimo valdyba sugrąžino parlamentarams teisę nuomotis automobilius iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Verslo aplinka
2021.12.03
Kas bendro tarp valdančiųjų koalicijų Lietuvoje ir Vokietijoje 4

Naująją Vokietijos vyriausybę vadina mažai patyrusia, bet su didelėmis ambicijomis. Kritikuoja už...

Verslo aplinka
2021.12.02
Atėjo laikas investuoti į Giraitės ginkluotės gamyklą! 7

Trumpai aptariame Giraitės ginkluotės gamyklos (GGG) realijas ir ateities iššūkius, siūlome sprendimus,...

Verslo aplinka
2021.12.01
Kryptis – kokybė, kompetencijos, inovacijos

Gana ilgą laiką vienas pagrindinių Lietuvos pramonės įmonių konkurencinių kozirių buvo pigi darbo jėga.

Verslo aplinka
2021.12.01
I. Balnanosienė. Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti 2

Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau išsivysčiusiose pasaulio...

Verslo aplinka
2021.11.30
Trumpalaikės naudos spąstai

Lietuvos apdirbamajai pramonei pandemija kojos nepakišo – gamyba ir toliau sparčiai auga. Verslas, žvelgdamas...

Verslo aplinka
2021.11.30
A pasakė, B pakibo 10

Pastarosiomis dienomis Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informavo visuomenę apie naujausių darbų „derlių“:...

Verslo aplinka
2021.11.29
N. Nedzinskas. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai – kas svarbiausia verslui

Lietuvos Finansų ministerija su visuomene pasidalino siūlomais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais...

Verslo aplinka
2021.11.28
J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos...

Verslo aplinka
2021.11.27
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku