V. Lukoševičius. Kvailystė ar tvarka: apie tikrą ir tariamą konkurenciją šilumos ūkyje

Publikuota: 2021-06-03
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Neseniai bendrovė „Panevėžio energija“ jau pasibaigus šilumos supirkimo aukcionui gavo žymiai pigesnės šilumos energijos pasiūlymų ir išdrįso tokios šilumos nupirkti, vietoje to, kad brangiau gamintų savo įrenginiuose degindama kurą. Ūkiškas požiūris, nauda miestiečiams, pamanėte? Tai, kad ne – už tokią saviveiklą bendrovė Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) nubausta ir turės sumokėti solidžią baudą. Kvailystė? Tvarka.

Prieš trejus metus Lietuvos šilumos ūkyje buvo įdiegta vadinamoji konkurencija „pilnais kaštais“. Tvarka, paviršutiniškai vertinant, turėjusi užtikrinti didelį kiekį norinčiųjų pigiai gaminti ir parduoti į centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemas šilumą, didinti konkurenciją ir mažinti šilumos kainas vartotojams.

Deja, realybė tokia, kad konkuruojančių šilumos gamintojų, kaip buvo tik keliuose miestuose, taip ir liko. Šiuose miestuose šiluma vasarą tikrai atpinga, bet žiemą, kai paklausa pašoka, atsigriebiama. Taip šilumos vartotojų mokėjimai iš vasaros tiesiog persikelia į žiemą ir taip dar labiau „išpučiamos“ šalčiausių mėnesių šildymo sąskaitos. Nes tuo metu šilumos vartojama daugiau ir šilumos kainos didesnės.

Mat, VERT nustatytos „konkurencijos“ esmė – mėnesiniai šilumos gamybos aukcionai. Jų laimėtojai gamina šilumą visą mėnesį ir gauna visas pajamas, o pralaimėjusieji negauna nieko. Tik Kaune konkuruojančių šilumos gamintojų yra tiek, kad susidaro jų perteklius net ir žiemos mėnesiais.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau lietuviškos konkurencijos šilumos gamyboje ypatumas tas, kad aukciono laimėtojas ne tik gauna indulgenciją visą mėnesį tiekti šilumą be konkurencijos – tuo pat metu šilumos rinka apskritai „uždaroma“. Tai reiškia, kad jei po aukciono atsiranda pigesnės šilumos, jos supirkti, šiukštu, negalima. „Panevėžio energija“ tai pamiršo ir gavo per nagus.

Nepaisant to, kad Šilumos ūkio įstatymas reikalauja, jog šilumos tiekimas būtų grindžiamas mažiausiomis sąnaudomis, dabartinis konkurencijos reglamentavimas to daryti griežtai neleidžia.

Suprantu, kad reguliuojamoje rinkoje taisyklės yra svarbu, bet kai dėl jų aukojami svarbiausi principai ir pažeidžiami vartotojų pagrindiniai interesai, kyla klausimas, kam jų reikia? Ar VERT nebuvo perspėta, kad dabartinė konkurencija nelogiška? Ar valdininkams „munduro garbė“ svarbiau už vartotojų aprūpinimą pigiausia šiluma? Juk energetikos reguliatoriaus užduotis būtent to ir siekti. Jei taisyklės trukdo, tai jas seniai reikėjo pakeisti.

Lygiai dėl to pačios priežasties buvo atvejų, kai pralaimėjusios šilumos aukcioną kogeneracinės elektrinės arba visai nedirbo, arba visą savo liekamąją šilumą tiesiog išmetė į orą, nors ši galėjo reikšmingai atpiginti šilumą vartotojams. Kvailystė, bet teisėta. Tokia tvarka galioja jau ne vienerius metus, bet turbūt kai kam tai patogu, o kitiems vis dar „reikia laiko“, kad įsitikintų.

Tokioje situacijoje privalumą turi kogeneracinės elektrinės, kurios papildomai pajamų gauna ir iš elektros pardavimų, tad savo liekamąją šilumą gali parduoti pigiau. Elektros ir šilumos gamyba technologiškai tarpusavyje susijusios. Jeigu elektra parduodama rinkoje kas valandą, tai lemia ir šilumos sąnaudas. Tačiau šilumos kainas reikia planuoti mėnesiui į priekį, o jeigu „nepataikei“ ir pralaimėjai aukcioną – tai prarandi galimybę šilumą parduoti į CŠT sistemą visą mėnesį.

Kiekvienas šilumos gamintojas, greičiausiai, galėtų „atrasti“ pigesnės šilumos, jeigu tik galėtų ją parduoti. Dabar dar atsiranda sunkiai prognozuojama šiluma, gaminama iš saulės energijos, gali būti, kad atsiras ir šilumą gaminantys vartotojai, kurie kartais turės perteklinės šilumos ir norės ją parduoti į CŠT tinklus. Kas tuomet?

Jau nekalbant apie šilumos supirkimą iš vėsinimo sistemų, iš duomenų ar prekybos centrų ir t.t.

Visi šie ir panašūs objektai atskirais laikotarpiais, priklausomai nuo klimatinių ar rinkos sąlygų, gali patiekti pigios šilumos, tačiau negalima numatyti nei kada, nei kiek. Labiau išsivysčiusių šalių patirtis aiškiai iliustruoja, kad CŠT vamzdynų tinklai yra puiki energetinė infrastruktūra, kuri suteikia galimybes panaudoti įvairiausius pirminės šilumos šaltinius.

Tačiau tam reikia sukurti sąlygas. Kokias?

Atsakymą galima rasti Vakarų Europos šalyse. Ten CŠT sistemų operatoriai patys suinteresuoti kuo pigesne šiluma, kad įtiktų vartotojams, todėl surenka bet kokią pigesnę šilumą iš tiekėjų.

Tarkime, Kopenhagos regione susijungusios trijų savivaldybių CŠT sistemos, kuriose veikia keliasdešimt įvairiausių šilumos gamintojų — nuo atliekų deginimo jėgainių iki saulės šiluminių stočių.

Visų gamintojų sutarimu įsteigtas dispečerinis centras „Warmelast“ kas valandą pagal siūlymus skaičiuoja ir parenka tokį šilumos gamybos „portfelį“, kad jis garantuotų pigiausią šilumą galutiniams jos vartotojams ir užtikrintų patikimumą ir dalyvių išlikimą šilumos rinkoje. O kiekvienas rinkos dalyvis savo šilumos pasiūlymus ir kainas gali teikti ar keisti 6 kartus per parą. Ir viskas puikiausiai veikia. Galima rasti ir kitų panašių pavyzdžių.

Taigi, dviratis išrastas, reikia tiesiog mokytis juo važiuoti.

Komentaro autorius – Dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Koziris abejonių fone

Nors verslininkai teigia, kad užsienio partneriai mažina užsakymus esą dėl Lietuvoje galiojančios...

Nuomonės
05:50
Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
2022.08.16
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 45

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku