R. Kaziliūnaitė. Korupcijos rizikos veiksniai ūkio subjektų priežiūroje: kur aš tai girdėjau?..

Ypač rimtai jis turėtų atrodyti, kai visą tą priežiūrą (arba dalį jos) tenka patirti savo kailiu, taip pat – kai reikia suinventorizuoti visus dėl šių institucijų veiklos trūkumų gaunamus signalus ir išskirti jų veikloje korupcijos požiūriu rizikingiausius momentus, pagrindinius korupcijos rizikos veiksnius ir pateikti racionalius, pamatuotus ir neproporcingos administracinės naštos nekuriančius pasiūlymus dėl korupcijos rizikos mažinimo.

Tokiais atvejais šių institucijų, jų veiklos sričių ir subjektų atrodo iš tiesų daug. Ir tarsi būtų logiška ir tikėtina, kad korupcijos rizikos veiksnių – dar daugiau.

Tačiau iš tiesų yra kiek kitaip. Deja, ne dėl to, kad ūkio subjektų priežiūros institucijose jau būtų sukurta korupcijai atspari aplinka ir vyrautų abejonėms dėl galimo kyšio prievartavimo vietos nepaliekanti darbo kultūra. Nors, kaip rodo tiek naujausio Lietuvos korupcijos žemėlapio, tiek ir STT atliktų korupcijos rizikos analizių pastabų įgyvendinimo stebėsenos duomenys, šia linkme judama ir yra tikrai pozityvių pokyčių bei pavyzdžių, korupcijos požiūriu rizikingų situacijų ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų kasdienybėje išlieka daug.

Esmė ta, kad korupcijos rizikos veiksniai yra labai panašūs ir kartojasi net ir labai skirtingose ūkio srityse veikiančių verslų priežiūroje. Iš esmės jie yra tapatūs. Pastaraisiais metais atlikę korupcijos rizikos analizes Aplinkos apsaugos departamente, Užimtumo tarnyboje, Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, Nacionalinėje žemės tarnyboje ir kitose institucijose, kurioms būdingos priežiūros ir kontrolės (visų pirma – ūkio subjektų) funkcijos, pastebėjome, kad tiek priežiūros ir kontrolės funkcijos vykdymo etapai, tiek ir jiems būdingi korupcijos rizikos veiksniai kartojasi, juos galima sugrupuoti, apibendrinti ir tokiu būdu sudaryti gana universalų rizikingų momentų ir jiems būdingų valdytinų rizikų sąrašą. Štai jis:

1. Visų prižiūrimų ūkio subjektų sąrašo sudarymas — daugeliu atvejų ūkio subjektų priežiūros ciklas prasideda nuo visų atitinkamoje srityje veikiančių, t. y. potencialiai tikrintinų, subjektų sąrašo sudarymo. Jame turėtų būti visi tam tikrą veiklą vykdantys ir todėl tikrintini subjektai, tačiau pastebėta atvejų, kai vienas ūkio subjektas tokiame sąraše yra, o analogiška veikla užsiimantis kaimynas – konkurentas – ne. Geriausiu atveju tai – techninė klaida (bet vis tiek neteisinga), blogiausiu – nusistovėję ilgalaikiai korupciniai ryšiai, padedantys kaimynui – konkurentui likti nematomam, nors jo iškaba – vartų dydžio.

2. Rizikingumo vertinimas – pagal teisės aktus ir įvairius į gerą viešąjį valdymą nukreiptus metodinius dokumentus, priežiūros ir kontrolės veiksmai konkretaus ūkio subjekto atžvilgiu turėtų būti parenkami vadovaujantis pastarojo rizikingumu, tiksliau, tikimybe, kad jis galimai padarė ir daro pažeidimus, ir šių pažeidimų potencialia žala saugomoms vertybėms. Daugelis institucijų juda šia linkme, tačiau vis dar neretos situacijos, kai vertinimas vyksta vadovaujantis „daug“ ir „mažai“, „labai“ ir „nelabai“, „gerai“ ir „blogai“... šiek tiek ironizuoju, tačiau tokių ir panašių „kriterijų“ vis dar pasitaiko, o to neturėtų būti. Institucija turėtų šiuo „kriterijus“ kiek įmanoma pakeisti apčiuopiamais ir išmatuojamais, ūkio subjektas – aiškiai suvokti, kodėl jis priskirtas vienai ar kitai rizikingumo kategorijai, o tokio aiškumo nesant – jo reikalauti.

3. Atranka planiniams patikrinimams atlikti – glaudžiai susiję su ankstesniu kriterijumi. Tikrinami ūkio subjektai turėtų būti numatyti iš anksto tam tikram laikotarpiui patvirtintame patikrinimų plane, į jį įtraukiami vadovaujantis iš anksto žinomais kriterijais (o jei jie parenkami atsitiktine tvarka – nurodant, kas ir kaip vis dėlto suformuoja tą tikrą ar tariamą atsitiktinumą). Pats planas turėtų būti sudaromas ir tvirtinamas jo keitimų atsekamumą užtikrinančia forma („Word“ arba „Excel“ dokumentas vieno iš darbuotojų kompiuteryje nesiskaito), o keitimai atliekami kiek galimai rečiau ir motyvuotai.

4. Neplaninių patikrinimų atlikimo inicijavimas, darbuotojų veiksmų atsekamumas – neneigiant būtinybės staigiai reaguoti į galimai daromus pažeidimus ir gaunamus nusiskundimus ir taip laiku užkirsti kelią daromos žalos atsiradimui ar bent jau didėjimui, vis dėlto reikia pripažinti, kad tokie patikrinimai – padidinto pavojaus šaltinis korupcijos rizikos požiūriu. Galimos rizikos mažinimo priemonės – reglamentavimas, kas ir kokiais atvejais priima šiuos sprendimus, pareigos fiksuoti tiek neplaninio patikrinimo pagrindus, tiek ir eigą bei rezultatus, pranešti tiesiai iš įvykio vietos nustatymas ir pan.

5. Patikrinimų atlikimas, faktinių aplinkybių fiksavimas – atvejai, kai patikrinimą atlieka vienas tikrinančios institucijos darbuotojas, o ypač – kai darbuotojas tą patį ūkio subjektą tikrina ilgą laiką. Korupcijos požiūriu rizikingi atvejai, kai atliekamas tikrinimas be iš anksto nustatytų tikrintinų veiklos aspektų, klausimų, į kuriuos turi būti atsakoma patikrinimo metu ar netgi tikrintinos veiklos srities. Taip pat pasitaiko atvejų, kai į klausimus atsakoma „atitinka/neatitinka“, tačiau nelabai aišku nei kas, nei ką, nei kuo remiantis tokia išvada daroma, tikrinimo metu nustatytos aplinkybės nefiksuojamos fotografuojant ar darant garso ir vaizdo įrašus.

6. Atsakomybės taikymas – už nemažą dalį ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų numatyta tiek fizinių asmenų, tiek ir juridinių asmenų atsakomybė. Tačiau ne vienos institucijos veikloje gausu pavyzdžių, kai nėra jokio logiško paaiškinimo kodėl vienais atvejais už tokį patį ar panašų nusižengimą atsakomybėn traukiamas tik vadovas ar kitas juridinio asmens atstovas (kuriam skiriama sankcija dažnai tėra pusė minimalios nuobaudos), kitais – tik juridinis asmuo (čia jau dažniau pasitaiko ir svaresnių poveikio priemonių), arba ir vienas, ir kitas. Arba – nei vienas iš jų (ir sėkmingai sulaukiama senaties).

7. Funkcijų atskyrimas įstaigos viduje atliekant visas pirmiau paminėtas funkcijas – žanro klasika – „pats planuoju, pats skiriu patikrinimą, pats atlieku, pats skiriu nuobaudą“. Suprantama, kad ne viena institucija susiduria su personalo formavimo iššūkiais, tačiau toks funkcijų derinys (o jei dar kartu su 5 punkte nurodytais veiksniais...) – sprogstamasis korupcijos rizikų mišinys.

Su šiuo sąrašu kviestume susipažinti ir atsižvelgti vykdant savo kasdienę veiklą:

– ūkio subjektų priežiūrą ir kontrolę vykdančias institucijas – įsivertinant ir mažinant kasdienėje jų veikloje kylančius korupcijos rizikos veiksnius. Kad joms laiku neįsivertinus šių rizikų ir nesiėmus priemonių joms mažinti, mums nereikėtų ateiti su korupcijos prevencijos priemonėmis ir sakyti: ir kur aš tai girdėjau?... Beje, pastarasis kvietimas – ne abstraktus „kvietimas veikti“, o labai konkretus pasiūlymas dalyvauti jau artimiausiu metu numatomame Specialiųjų tyrimų tarnybos ir iniciatyvos „Skaidrumo akademija“ specializuotame metodinės pagalbos renginyje ūkio subjektų priežiūrą ir kontrolę vykdančioms institucijoms.

– prižiūrimiems ūkio subjektams – kad žinotumėte, su kuo galite susidurti, mokėtumėte atpažinti galimus korupcijos (arba – bandymo sukurti korupcijai palankias situacijas) atvejus, aiškiai juos įvardyti ir pranešti apie korupciją, nepasiduoti kyšio provokacijoms ir tokiu būdu išvengti finansinių, teisinių ir reputacinių rizikų, kurios verslui neišvengiamai kyla įsivėlus į korupcines situacijas. Galbūt esate naujai verslo veiklą pradėjęs (smulkusis) verslininkas ir ši informacija iš tiesų pravers kasdienėje veikloje ir padidins Jūsų verslo atsparumą. O galbūt – patyrę stambių verslų valdytojai ir iš šio sąrašo kažko labai naujo nesužinojote – tokiu atveju tegul jis būna savotiškas wake-up call, paskatinsiantis Jus iš naujo įvertinti tarsi savaime suprantama tapusią pilką verslo priežiūros kasdienybę ir savo elgesio pokyčiais prisidėti prie Lietuvos verslo antikorupcinio potencialo didinimo. Bet kuriuo atveju, žinojimo ir motyvacijos per daug nebus.

Komentaro autorė — Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja