Skola – rekordinė, riba – ne už kalnų

Publikuota: 2021-05-17
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Vyriausybė Seimui perduoda pataisytą šių metų biudžetą: didės ne tik jo deficitas — užsimojus daugiau skolintis, valstybės skola pasieks rekordines aukštumas. Tačiau ekonomistai siūlo nenuogąstauti dėl to, ar pavyks grąžinti augančias skolas – įžvelgiama kita problema: neregėto masto ekonomikos skatinimo politika gali perkaitinti šalies ekonomiką.

Skaičiuojama, kad viešojo sektoriaus deficitas šiemet bus -8,4%, o skola sieks 52,3% bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė ketina stabilizuoti valstybės skolą 2023-2024 m., kai ji turėtų sustoti ties 58,1% ekonomikos dydžio. Euro zonos šalims pagal Mastrichto kriterijus rekomenduojama, kad jų skolos būtų ne didesnės kaip 60% BVP.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, penktadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje priminė, kad jau prieš pusmetį, kai buvo tvirtinamas 2021 m. biudžetas, pandemijos pasekmių suvaldymui lėšų buvo skirta tik pirmajam pusmečiui, užsimenant, kad artėjant antrajam bus teikiamos biudžeto pataisos.

Jos pirmiausia susijusios su papildomomis išlaidomis pandemijai valdyti, taip pat su ES ekonomikos atstatymo fondo lėšų įtraukimu į Lietuvos biudžetą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dėl vadinamojo „Naujos kartos Lietuvos“ plano įtraukimo ir biudžeto pajamos, ir išlaidos padidės 149 mln. Eur.

Pataisytame biudžete išlaidos įvairioms reikmėms papildomai padidintos 731,7 mln. Eur, iš jų 581,4 mln. Eur planuojama skirti vakcinoms įsigyti ir kitoms su pandemija susijusioms priemonėms, darbo vietų išsaugojimui ir pajamų negalintiems dirbti žmonėms palaikymui.

Vyriausybės atstovai aiškina, kad biudžeto pajamas „suvalgo“ parama verslui. Karantino metu nemaža dalis įmonių arba išėjo į prastovas, arba mažino veiklos apimtį, todėl, pasak finansų ministrės, užsitęsusios pandemijos sąlygomis valstybės pareiga pirmiausia yra padėti žmonėms išsaugoti darbą ir socialines garantijas — kad nenukentėtų jų pajamos ir neišaugtų skurdo bei nedarbo lygis.

„Šiandien pataupę, turėtume gerokai didesnes išlaidas ilguoju laikotarpiu“, – teigia ji.

Pataisytame biudžete atsidūrė PVM lengvatos labiausiai nukentėjusiems sektoriams, taip pat pelno mokesčio lengvata, kai 2020 m. nuostoliu galima pasidengti mokėtiną 2021 m. pelną.

„Manome, kad ši parama nutaikyta į labiausiai nukentėjusius sektorius ir būtent skirta tam pereinamajam laikotarpiui, kad įmonių finansiniai rezultatai būtų geresni ir paskatos bankrutuoti būtų mažesnės“, – teigė finansų ministrė.

Taip pat toliau bus skiriama parama dirbantiesiems savarankiškai: jiems dar tris mėnesius bus skiriama 260 Eur parama. Taip pat siūloma skirti ir subsidijas po prastovų.

Tikimasi, kad nuo 2022 m. skubios su COVID-19 pandemija susijusios paramos poreikis mažės, o tuo metu didėsiantis „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų srautas prisidės prie tvaraus augimo sustiprinimo.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo pernelyg nesijaudinti dėl didėjančios skolos ir jos grąžinimo – viena vertus, ji vis tiek išliks viena mažiausių euro zonoje ir ES, kita vertus, skolos padengimo išlaidos ir toliau mažės dėl to, kad naujiems poreikiams ir senų skolų grąžinimui skolinamasi už nulines ar neigiamas palūkanas.

Pasak ekonomisto, ir grąžinti tos skolos niekam nereikės: po 10 ar 20 metų augant nominaliam BVP, skolos reali našta nykstamai mažės, o vyriausybės darys tai, ką daro visada, – praeities skolas grąžins ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, o išleisdamos naujas obligacijas — apie tai N. Mačiulis rašo „Facebook“ paskyroje.

Ekonomistui nerimą kelia seniai neregėto masto prociklinė fiskalinė politika.

Lietuvos ekonomika viena pirmųjų ES jau grįžo ir viršijo prieš krizę buvusį lygį, ir tai įvyko dar net pilnai neatsidarius daugeliui laisvalaikio, sveikatingumo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių. Pramonė klesti, lietuviškos kilmės prekių eksportas pirmąjį ketvirtį buvo 13,3% didesnis nei prieš metus. Darbuotojų skaičius jau viršija prieš pandemiją pasiektą piką, dabar registruojama rekordiškai daug laisvų darbo vietų, tačiau norinčių dirbti žmonių antplūdžio nėra.

„Vidutinis darbo užmokestis pernai augo dešimtadaliu, šiemet pirmąjį ketvirtį augimas beveik visai nesulėtėjo. Na ir ant viršaus 4 milijardai anglių į jau iki raudonumo kaistantį garvežį. Prisisekite diržus“, – įspėjo N. Mačiulis.

VŽ nuomone, suprantama, kad pandemijos sukeltos „force majeure“ aplinkybės verčia valstybę daugiau išlaidauti, o tam tenka ir daugiau skolintis. Tačiau vis dėlto visiškai nusiraminti dėl valstybės skolos rekordų gal ir nereikėtų – net jei dabar skolinamasi už nulines ar neigiamas palūkanas. Anksčiau ar vėliau palūkanų normos keisis, o chroniškas valdžios įprotis gyventi ne pagal kišenę ir tik skolintis išlaidoms gali užmarštin nugramzdinti poreikį uždirbti pajamų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

A. Sagatauskas. Geresnių laikų mažmeninėje prekyboje ir vėl reikės palaukti

Šie metai turėjo tapti fizinės prekybos ir paslaugų renesansu. Po kelerius metus trukusių pandemijos...

Nuomonės
2022.08.19
Švies, tik be lempučių 1

Kol bendrovės „Perlas energija“ suvedžioti klientai murkdosi nežinios pelkėje, Energetikos ministerija imasi...

Nuomonės
2022.08.19
A. Gutauskas. Rogės vasarą ar žiemą: naujos valstybės paramos adrenalino dozės belaukiant

Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – kaip po adrenalino dozės prikeltas, bet po kurio laiko gydymo ir vėl...

Nuomonės
2022.08.18
Subsidijų pleistrais kraujo upės neužtvenkti 16

Vyriausybė iki paskutinės akimirkos tikėjosi išvengti stambių subsidijų elektros ar dujų vartotojams. Dabar...

Nuomonės
2022.08.18
Koziris abejonių fone

Nors verslininkai teigia, kad užsienio partneriai mažina užsakymus esą dėl Lietuvoje galiojančios...

Nuomonės
2022.08.17
Be mažiukų neišaugs ir dideli 2

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
2022.08.16
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 45

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 2

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku