M. Stankevičius. Sutelktinio finansavimo platformos: tik skelbimų lentos ar investavimo partneriai?

Publikuota: 2021-05-08
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB “Trečia diena”) vadovas

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu išryškėjo diskusija dėl sutelktinio finansavimo platformų (SFP) operatorių investuotojams pateikiamos informacijos kokybės. Rinkoje matome takoskyrą tarp SFP kaip „skelbimų lentos“ ir SFP kaip investuotojo partnerio ar interesų saugotojo modelių.

Abu modeliai yra tinkami, bet skirtingiems investiciniams produktams. Tačiau investuotojus viliojant stabilumu ir investicijomis į tradicinius bei patikrintus produktus, būtina ir atitinkama atsakomybė, be kurios visa rinka rizikuoja netekti 5 metus kurto pasitikėjimo.

Norint suprasti šiandienos sutelktinio finansavimo rinką, vertėtų grįžti prie jos ištakų į 2008-2009 m., kuomet JAV pasirodė tokios platformos kaip „Indiegogo“ ar „Kickstarter“. Pačiame krizės įkarštyje šie startuoliai pasiūlė masėms finansuoti naujas idėjas, kuriomis jų autoriai tikėjo, tačiau kurioms nebuvo prieinamas bankinis finansavimas.

Abi šios platformos žaibiškai išpopuliarėjo, nes pirmiausia siūlė „gerą nuotaiką“ ir „bendrumo jausmą“. Jose projektams nebuvo keliami jokie reikalavimai – buvo skelbiami ir finansuojami kompiuteriniai žaidimai, įvairios įrangos prototipai, menas ar net visiški pokštai. Šios platformos tuo metu pasiūlė originalų, spalvingą ir, žinoma, rizikingą būdą finansuoti idėjas – investuotojai mainais galėjo gauti tiek pelno, tiek moralinį pasitenkinimą realizuota patikusia idėja, tiek ir padėką, marškinėlius ar visai nieko.

Per šį laiką sutelktinis finansavimas evoliucionavo. Tai, kas prasidėjo kaip žaidimas norint paremti patinkančią idėją, per šį laiką pasipildė reguliavimu, nustatančiu tam tikras taisykles ir tvarkas, o prie paprastų mokėjimų prisidėjo KYC, AML ir kiti saugumui bei tvarumui skirti procesai.

Šitaip sutelktinis finansavimas pajudėjo į kitą kokybinį lygmenį bei į ekosistemą atvedė produktus ir žmones, norinčius ne pasismaginti, o sutaupyti, uždirbti, dalyvauti sandoriuose, kurie anksčiau buvo prieinami tik siauram stambių investuotojų ratui. Ir jei „Kickstarter“ netikrino lėšas pritraukiančios komandos patikimumo ar verslo modelio, tai taupymui ir kapitalo saugojimui skirti investavimo instrumentai jau privalo tuo užsiimti siekdami ginti tiek savo reputaciją, tiek investuotojų interesus. Tiesa, privalo pirmiausia moraliniu aspektu, nes teisiniu požiūriu išlieka nemažai laisvės.

Mūsų šalis pagrįstai gali būti laikoma viena sutelktinio finansavimo pionierių. 2016 m. Lietuva tapo viena pirmųjų valstybių pasaulyje, priėmusių sutelktinį finansavimą reglamentuojančius įstatymus, o per šį laiką sutelktinio finansavimo ekosistema, Lietuvos banko duomenimis, išaugo iki 40 mln. Eur vertės projektų bei daugiau kaip 150.000 finansavimo sandorių per metus.

Sutelktinio finansavimo rinka Lietuvoje kasmet padvigubėja, ir turbūt laiko klausimas, kada šį instrumentą laikysime nauju investavimo „banginiu“, greta indėlių, butų nuomai ir akcijų. Sutelktiniam finansavimui mūsų šalyje padeda ir tai, kad dėl stipresnio nei pas kaimynus reglamentavimo ir palankios ekonominės padėties Lietuvoje iš esmės bent NT segmente buvo išvengta didelių nusivylimų, nuostolių ar nesėkmių. Visoje rinkoje žinomi vos keli projektai, turėję problemų atsiskaitant su investuotojais. O ir tie keli atvejai po NT užstato realizavimo investuotojų naudai buvo padengti.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad nepaisant prižiūrimos rinkos, tiek Lietuvoje galiojantis sutelktinio finansavimo reguliavimas, tiek būsimasis europinis reglamentas išlaiko inovacijoms labai svarbų aspektą – „pasvertą kontrolę“. Tai reiškia, kad licencijuoti platformų operatoriai privalo atitikti tam tikrus kokybės, kontrolės ir priežiūros standartus, būti nusimatę priežiūros ir veiklos tęstinumo planus, turėti gerą reputaciją ir pan.

Vis dėlto dalis sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos mechanizmų nėra įdėti į griežtus rėmus, o rėmų nebuvimas yra variklis inovacijoms. Operacinis lankstumas leidžia platformų operatoriams finansuoti tiek smulkų verslą, tiek stambius NT projektus ar startuolius. Lietuvišką ir europinį reguliavimą apibūdinčiau kaip „kontroliavimą suteikiant laisvę“, bet būtent tai ekosistemai leido ir toliau leis augti įvairiomis formomis ir kryptimis bei siūlyti pačius įvairiausius produktus – nuo konservatyvaus ir stabilaus iki rizikingo ar „smagaus“.

Todėl pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje vykstančią diskusiją dėl to, ar platformų ir turto vertintojų nuomonė turi sutapti vertinant užstatą investuotojams, vertėtų patikslinti. Niekas nelaimės, jei iš inovatorių segmento atimsime teisę eksperimentuoti. Bet niekas nelaimės ir tada, kai su saugumo bei stabilumo ieškančiais ir platforma pasitikinčiais investuotojais bus elgiamasi neatsakingai bei jų labui nepadaroma viskas, kas įmanoma.

Tarkime, populiari Didžiosios Britanijos startuolių sutelktinio finansavimo platforma „Seedrs“ yra panaši į skelbimų lentą: platforma turi tam tikrus kokybės standartus, kuriuos turi atitikti finansavimo ieškantys startuoliai, tačiau platformos operatorius nesprendžia, t.y. neteikia savo ekspertinės nuomonės, kiek verslas yra geras ir perspektyvus – tą turi nuspręsti patys investuotojai. Startuolių ir rizikos kapitalo pasaulyje nemažai reikšmės turi ir sėkmės, tikėjimo/netikėjimo ar nuojautos faktoriai. „Seedrs“ neprimeta investuotojams savo nuomonės ir ekspertizės, nes startuolių srityje ji tiesiog abstraktesnė bei rizikingesnė.

Bet visai kita kalba yra ar turėtų būti tuose sutelktinio finansavimo segmentuose, kurie laikomi tvariais, brandžiais, turinčiais šimtametę istoriją, pvz., finansuojant nekilnojamąjį turtą. Su NT dirbančių SFP operatoriai, bendraudami su vystytojais, pardavėjais, vertintojais, investuotojais, teisininkais, notarais ar antstoliais, gauna daug informacijos. Kartais ji konfidenciali, tačiau praktiškai visada – suteikianti platformų operatoriams galimybę priimti geriau informuotus sprendimus nei „mėgėjams“. Todėl šią informaciją ir kitas žinias bei patirtį valdantys SFP operatoriai, mano vertinimu, privalo turėti moralinę atsakomybę padėti investuotojui priimti labiau informuotą sprendimą.

Taip, įstatymas SFP operatorių neįpareigoja vykdyti atrankos, tačiau konservatyvesniuose, brandesniuose, labiau nuspėjamuose produktuose besispecializuojančių platformų reputacija yra pastatyta būtent ant to, kaip gerai jie atstovauja, saugo ir informuoja savo investuotojus. Todėl ši rinkos dalis turi siekti toliau tobulinti savanorišką projektų atranką, apsaugos priemones, kritišką vystytojų ir kitų partnerių pateikiamos informacijos vertinimą bei investuotojų informavimą.

Grįžtant prie šių savaičių aktualijų, skirtingos NT besispecializuojančios platformos gali taikyti ir taiko skirtingus vertinimo metodus. Pačią šią laisvę vertinu teigiamai – ilgainiui ji leis surasti geriausius platformos veikimo ir rizikos valdymo modelius.

Kalbant apie visą plačiąją SFP ekosistemą, tikrai nesiūlau atimti inovacijų ir laisvės iš tų, kas nori inovuoti. Tiesiog tie, kurie dirba su stabiliais ir tvaresniais turto segmentais, turėtų siekti atlikti eksperto, partnerio ir aktyvaus investuotojo interesų sergėtojo rolę. Būtent tai lems, kiek tvarūs rinkoje bei investuotojų sąmonėje bus tiek atskiri sutelktinio finansavimo segmentai, tiek ir visas sutelktinio finansavimo reiškinys.

Komentaro autorius — Martynas Stankevičius, Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos valdybos narys, sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB “Trečia diena”) vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
S. Dennison. Europos Sąjunga kryžkelėje: tolimesni jos žingsniai nulems Europos projekto ateitį

Per koronaviruso pandemiją nusivylimas ES institucijomis išlindo į viešumą iš antro plano. Šią savaitę...

Verslo aplinka
2021.06.11
Kai arklius perkėloje keisti būtina 9

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio komentarai Rusijos provokatoriams,...

VŽ požiūris
2021.06.11
R. Valiūnas. Lenk medį, kol nulauši... 16

Gaila, tačiau politikai, kalbėdami apie poreikį didinti mokesčių progresyvumą, orientuojasi į mažas pajamas...

Verslo aplinka
2021.06.10
Blogio ašies centras nėra Minskas 3

Penktadienį prasidėsiantis Europos futbolo čempionatas jau sunervino Rusiją. Tiksliau, ne pats čempionatas, o...

Verslo aplinka
2021.06.10
Prezidento kalboje – tikslinis gerų žodžių deficitas 21

Prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime politologai pasigedo konkretumo, ypač – dėl užsienio...

Verslo aplinka
2021.06.09
M. Ivanauskas. Biuras mirė, tegyvuoja biuras!

Pasaulyje nuolat didinant vakcinacijos apsukas, įmonių vadovų darbotvarkėse vėl aktualus klausimas – kaip ir...

Verslo aplinka
2021.06.08
„Rūpestis“, smogęs antru galu 39

Neteisėtas Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. priimtas nutarimas dėl komandiruočių kompensacijos koeficiento...

Verslo aplinka
2021.06.08
Su ministerija už parankės

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įžvelgusi puikias eksporto perspektyvas lietuviškam agroverslui, pasirengusi...

Verslo aplinka
2021.06.07
M.B. Kraussas. Macrono veiksnys 1

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra geriausias Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkas, kokio...

Verslo aplinka
2021.06.06
A. Sagatauskas. Veržlumas NT sektoriuje: vis dar pagrįstas ar jau neracionalus

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų...

Verslo aplinka
2021.06.05
A. Kapitanovas. Ar įmonės, pirkusios brangius automobilius, pažeidė įstatymus? 14

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad dalis įmonių, kurios buvo nukentėjusios nuo COVID-19, gavo valstybės paramą...

Verslo aplinka
2021.06.04
Visus - ant vieno kurpaliaus 8

Atrodo, kad kiekviena partija, gavusi valdžią, iš savo pirmtakų perima jau kone tradicija tapusį verslo...

VŽ požiūris
2021.06.04
V. Lukoševičius. Kvailystė ar tvarka: apie tikrą ir tariamą konkurenciją šilumos ūkyje 2

Neseniai bendrovė „Panevėžio energija“ jau pasibaigus šilumos supirkimo aukcionui gavo žymiai pigesnės...

Verslo aplinka
2021.06.03
EK atstovą sužavėjo, bet ar įtikins vietos valdžią? 3

Europai siekiant suvienyti gamybines ir mokslines pajėgas tolesnei kovai su pandemija bei mutuojančiais...

Verslo aplinka
2021.06.03
D. Kleponė. Lietuvos gyvybės mokslų sektorius: kad šiandienos sėkmė taptų rytojaus laimėjimais 1

COVID-19 pandemijos metai buvo sėkmingiausi metai Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui per visą jo vystymosi...

Verslo aplinka
2021.06.02
Neapsigaukime, karas jau prasidėjo 51

1939 – ųjų vasarą karo nuojauta tvyrojo ore, bet nelabai kas norėjo apie tai galvoti, sotus gyvenimas...

Verslo aplinka
2021.06.02
12.000 būdų Vilniuje susimokėti už NT plėtrą 5

Chaotišką savivaldybių infrastruktūros plėtrą turėjęs įveikti naujasis Savivaldybių infrastruktūros plėtros...

VŽ požiūris
2021.06.01
L. Diržys. Pandemija ir valstybės pagalba baigiasi – ar SVV neliks ant ledo?

Prasidėjusi pandemija sustabdė planuotą Lietuvos privačios skolos rinkos plėtrą. Šiuo metu pats laikas prie...

Verslo aplinka
2021.05.31
Pinigai ekonomikos transformacijai jau už kampo – ar esame pasirengę juos priimti?  5

Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (Recovery and Resilience  Facility, RRF) beveik...

VŽ požiūris
2021.05.31
H. Larson. Stiprinti pasitikėjimą vakcinomis ir valdyti riziką

Apsikabinti tėvus. Pirmą kartą išvysti anūką. Juoktis su draugais – žvelgiant jiems į akis! Vakcinos nuo...

Verslo aplinka
2021.05.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku