D. Palavenis. Pokyčio technologijos ir gynybos pramonė. Ar Lietuva turi ką pasiūlyti?

Publikuota: 2021-05-07
Atnaujinta 2021-05-09 13:11
Nuotr. iš asmeninio albumo
svg svg
Nuotr. iš asmeninio albumo
BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

Balandžio 20 d. Europos gynybos agentūra (EGA) organizavo aukšto lygio nuotolinę konferenciją, kurioje ES gynybos ministerijų, tyrimų centrų, gynybos pramonės, ES institucijų bei NATO atstovai aptarė esamus ir būsimus iššūkius bei galimybes, susijusias su pokyčio technologijomis (angl. emerging disruptive technologies) gynybos srityje.

Pokyčio technologijomis yra laikomos tos, kurių pagalba pakeičiamas įprastinis darbų, funkcijų vykdymas, sukuriama unikali pramonės šaka bei formuojama nauja rinka. Keletas iš žinomesnių pavyzdžių galėtų būti dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, robotika, autonominės sistemos, naujos pažangios medžiagos, viršgarsinės ginklų sistemos, biotechnologijos.

Konferencijoje buvo pristatytas EGA vaidmuo atliekant Europos gynybos tyrimus, pabrėžta, jog valstybės narės ir ES privalo palaikyti ir toliau didinti investicijas į pokyčio technologijas, siekiant išlaikyti ir stiprinti turimus ES gynybinius pajėgumus.

EGA generalinis direktorius Jiri Šedivy savo kalboje pabrėžė, kad ES strateginiai ir politiniai gynybos užmojai gali būti užtikrinti tik vystant ir pritaikant technologijas. Direktorius akcentavo, kad pokyčio technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, viršgarsiniai ginklai ar naujosios kosmoso technologijos, yra perspektyvios ir turi būti vystomos ES.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kiek anksčiau, vasario 8–9 d., NATO Mokslo ir technologijų organizacija vykdė stalo pratybas „Pokyčio technologijos” (angl. Disruptive Technologies Table-Top Exercise). Šių pratybų tikslas buvo įvertinti naujai besivystančių technologijų reikšmę vystomiems kariniams pajėgumams bei nustatyti galimą šių technologijų įtaką priešininko veiksmams.

Pratybos pritraukė daugiau nei 200 dalyvių iš skirtingų NATO valstybių. Delegacijose buvo galima sutikti ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pramonės atstovų, specialistų, dirbančių su gynybos įsigijimais, moksliniais tyrimais bei formuojančių gynybos politiką.

Pratybų metu buvo vertinami pokyčio technologijų panaudojimo būdai, silpnosios ir stipriosios pusės jas pražaidžiant keturių scenarijų kontekste. Scenarijai apibrėžė galimus NATO veiksmus vykdant skirtingo intensyvumo karines operacijas.

ES ir NATO nuolat vyksta diskusijos, kai tuo tarpu Lietuvoje vis dar nėra viešai aptariama pokyčio technologijų įtaką nacionalinėms karinėms pajėgoms bei kariavimo būdams. Nėra abejonių, kad Lietuvos mokslininkai, tyrimo institutai, universitetai bei įmonės galėtų sutelkti savo jėgas vystant inovatyvius gaminius ar sistemas minėtų technologijų rėmuose pritaikomus Lietuvos bei ES/NATO šalių kariuomenėse.

Siekiant užtikrinti koordinuotą veikimą būtina ne tik išgryninti nacionalinę gynybos pramonės strategiją, bet ir apsibrėžti potencialiausias pokyčio technologijas, kurios galėtų būti vystomos Lietuvos įmonių pavieniui ar kartu su ES/NATO valstybių gamintojais. Savalaikis prioritetų, atspindinčių Lietuvos kariuomenės poreikius, nustatymas leistų mokslo institucijoms, gynybos įmonėms, startuoliams, investuotojams bei kitiems dalyviams geriau pasiruošti nacionalinių ir ES programų vykdymui. Būtina pabrėžti, kad ateityje ES finansavimo programos sieks remti projektus, vystomus išskirtinai šių pokyčio technologijų rėmuose.

Apžvelgus kitų mažųjų valstybių patirtis remiant nacionalines gynybos pramonės įmones, galima pastebėti, jog valstybių patvirtintuose gynybos pramonės strategijose ar remiančiuose dokumentuose galima aptikti vertinimų, kuriose srityse nacionalinės kariuomenės turi užsitikrinti technologinį pranašumą. Pvz. Suomija išskiria: vadovavimo, valdymo, ryšių bei kompiuterinių sistemų (C4); žvalgybos, stebėjimo ir taikinių nustatymo sistemų; pajėgų apsaugos srityje. Norvegija – C4, sistemų integralumas, autonominės sistemos, raketų bei povandeninės technologijos, šaudmenys, taikikliai, nuotolinės ginklų stotys ir sprogmenyss. Šveicarija – informacinės, kibernetinės gynybos, ryšio bei sensorių technologijos.

Pabaigti norėtųsi Estijos įmonių pavyzdžiu, kurios jau dabar intensyviai ieško partnerių siekiant dalyvauti Europos gynybos fondo projektuose. Šiai minutei yra viešai žinoma apie Baltic Workboats pasiūlymą steigti tarptautinį įmonių konsorciumą kuriant bepilotį laivą. Planuojama, kad šio projekto vertė sieks 70 mln. Eur.

Bendra Europos gynybos fondo skiriama suma ES šalių projektams 2021-2027 m. sudarys 7,953 mlrd. Eur.

Komentaro autorius - Donatas Palavenis, Baltijos pažangių technologijų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Apgauti – moralu? 1

Paaiškėjus, kad už britų portalo „Financial Times“ paskelbtą specialią publikacijų seriją apie Lietuvą...

Nuomonės
05:50
M. Endrijaitis. Opcionų apmokestinimas – kuria kryptimi judėsime? 2

2023 m. prasideda pirmųjų pasirinkimo sandorių (opcionų) realizavimas, tačiau kai kuriais atvejais vis dar...

Nuomonės
2022.12.01
Negalima pasiduoti greito pelno pagundai 1

Iš 2,9 mlrd. Eur, kitų metų šalies biudžete numatytų investicijoms į Lietuvos ateitį, 35% yra skiriama...

Nuomonės
2022.12.01
J. Karoblis. Karo fone – galimybės šalies logistikos terminalams

Karas Ukrainoje ir lyg amerikietiškais kalneliais šuoliuojančios transportavimo kainos atveria naujų...

Nuomonės
2022.11.30
Žvilgsnis į antrą medalio pusę

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), siekdama atviro dialogo su mokesčių mokėtojais, džiaugiasi rezultatu:...

Nuomonės
2022.11.30
S. Gurijevas. Vakarų fronte neramu 5

Laiku pasirodžiusi naujoji E. M. Remarque’o romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija primena, kokia...

Nuomonės
2022.11.29
Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

Neilgai trukus po to, kai Vakarai pradėjo taikyti Rusijai sankcijas dėl karo Ukrainoje, pasipylė prognozės...

Nuomonės
2022.11.29
Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21
Ar išlįsime iš aviacinio užkampio? 14

Lietuvos pasiekiamumas oro transportu vis dar išlieka opi problema, kurią ne pirmus metus spręsti skatina...

Nuomonės
2022.11.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku