Paryžiaus susitarimas grąžinamas į dienotvarkę

Publikuota: 2021-04-29
Martino Meissnero (AP/„Scanpix“) nuotr.
svg svg
Martino Meissnero (AP/„Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Dėl pandemijos ir smarkiai išaugusios didžiųjų pasaulio galių politinės įtampos nepelnytai kukliai buvo pastebėtas JAV prezidento Joe Bideno surengtas 40-ies pasaulio lyderių susitikimas dėl klimato kaitos. Jis laikomas netgi lūžio tašku, žyminčiu esminį posūkį dekarbonizacijos – tai yra anglies dvideginio (CO2) išmetimų mažinimo – kryptimi.

Didžiosios pasaulio ekonomikos, kurios labiausiai atsakingos už atmosferos taršą, numatė nulinės anglies dvideginio emisijos, iškastinio kuro atsisakymo ir perėjimo prie CO2 neišskiriančios energetikos tikslą.

Žinoma, cinikai visuomet pasakys, kad pasaulis viename „lūžio taške“ jau buvo, kai 2015 m. buvo pasirašytas Paryžiaus klimato susitarimas, iš kurio 2017 m. pasitraukė Jungtinės Valstijos ir grįžo tik šiemet prezidentu tapus J. Bidenui. Per tą laiką pasaulis pradėjo tolti nuo tikslo: šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija šiemet padidės maždaug 5%, prognozuoja Tarptautinė energetikos agentūra (IAE). Tai antras pagal dydį toks emisijos šuolis po 2008-2009 m. rodiklių.

Todėl labai svarbu, kad pavyko prie virtualaus derybų stalo susodinti JAV, Kanados, Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Rusijos, Indijos, Brazilijos ir kitų šalių lyderius ir užbrėžti svarbią dekarbonizacijos kryptį, kad apie 2050-uosius būtų pasiektas nulinio grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslas.

Pasaulis labai toli nuo užsibrėžto tikslo. Tačiau jame pavyko susitarti, kad laikas ieškoti susitarimų išsemtas ir reikia prisiimti įsipareigojimus, kuriuos būtina įgyvendinti, siekiant, kad temperatūra žemėje nepakiltų daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su buvusia prieš 250 metų, kai prasidėjo pramonės revoliucija. Pasitarime dalyvavę lyderiai atstovauja šalims, kuriose gyvena 73% pasaulio žmonių, jos sukuria 86% pasaulio produkcijos ir į atmosferą išmeta 82% pasaulio CO2.

Nebus lengva. Kinijai iki 2050 m. reikia anglies dvideginio išmetimą sumažinti daugiau nei 90%, o su juo siejamos energijos suvartojimą – 40%. Todėl pasaulio bendruomenė labai palankiai sutiko Kinijos prezidento Xi Jinpingo pažadą, kad šalis per dabartinį penkmetį (2021-2025 m.) sustabdys anglies naudojimo pramonėje didėjimą, o nuo kito penkmečio (2026-2030 m.) jį pradės mažinti.

Klimato ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai vis dar neužkerta kelio naujų anglimi kūrenamų elektrinių statybai per artimiausius penkerius metus. Nors, siekdama tikslo, Kinija per dešimtmetį turėtų uždaryti bent pusę iš dabartinių maždaug 1.100 anglimi kūrenamų elektrinių. Be to, Kinija finansuoja anglies elektrinių plėtrą besivystančiose šalyse ir Xi Jinpingas nesuteikė jokių garantijų, kad šias investicijas stabdys.

Todėl, nors Kinijos vadovas pasiuntė signalą savo pramonės įmonėms dėl anglies naudojimo, daug kas priklausys nuo politinių veiksmų, kuriais Kinija paskatins švarios energijos gamybą.

Panašiai ir Japonija. Nors paskelbė tikslą mažinti savo CO2 išmetimą, tačiau neprisiėmė įsipareigojimų mažinti anglimi kūrenamos pramonės finansavimą užsienyje.  

Pasaulio išteklių instituto viceprezidentė klimato ir ekonomikos klausimais Helen Mountford teigia, kad Japonija šiuo metu yra viena didžiausių nuo anglies priklausomos pramonės finansuotoja pasaulyje, kasmet skirianti tam po 5,2 mlrd. USD.

Pačioms Jungtinėms Valstijoms bus sunku atsisakyti anglies, nes jos naudojimas vėl auga, kai dėl pandemijos pakilo dujų kainos. Todėl įspėjama, kad prezidentas J. Bidenas, siekdamas riboti anglies naudojimą, – susidurs su stipria opozicija savo šalyje.

Konkretūs valstybių veiksmai, kaip tikimasi, paaiškės šiemet lapkritį Glazge. Kitame aukščiausiojo lygio susitikime turi būti pristatyti šalių įsipareigojimai dėl dekarbonizacijos. Numatoma, kad jame dalyvaus visos 193 Jungtinių Tautų narės.

Viskas vyksta lėtai ir, žinoma, kovos su klimato kaita entuziastams atrodo, kad gerokai per lėtai. Tačiau pasiųstas aiškus signalas vyriausybėms: pasiruoškite susitikimui Glazge ir dalyvaukite jame su planais, kaip iki šio amžiaus vidurio pasiekti nulinę CO2 emisiją.

Vyriausybėms keliami 6 pagrindiniai tikslai: nebestatyti iškastinio kuro elektrinių, elektrifikuoti transportą, elektrifikuoti pastatus, pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, gaminti „žaliąjį“ kurą (kuris gamintų nulinę CO2 išmetimo požiūriu elektros energiją), priimti gamtosauginius sprendimus, kad miškuose ir dirvožemyje būtų kaupiama daugiau anglies dvideginio.

Pažaboti anglies naudojimą pramonėje ir pasiekti, kad iki 2050 m. pasaulis taptų neutralus klimatui (tai yra – kad po 2050 m. iš atmosferos būtų pašalinama daugiau CO2 nei išmetama) – nebus lengva nei ekonomiškai, nei politiškai. ES tam tikslui turi „Europos žaliąjį kursą“ ir, VŽ rašė, neseniai pristatė žaliosios taksonomijos paketą, apibrėžiantį, kurios ekonominės veiklos atitinka Paryžiaus susitarimą ir yra draugiškos aplinkai.

Spręsdama „anglies dioksido nutekėjimo“ į trečiąsias šalis problemą ES ruošiasi įvesti klimato muitus. VŽ rašė, kad kuriamas CO2 mokesčio mechanizmas, pagal kurį būtų imamas mokestis už tam tikrus produktus, importuojamus iš šalių, kuriose galioja mažiau griežtos aplinkosauginės taisyklės nei ES.

Atkertant pasaulio susitarimu netikintiems skeptikams, VŽ nuomone, reikia pabrėžti, kad, panašiai kaip ir kovojant su koronaviruso pandemija, pasauliui šiandien reikia ne cinizmo, o bendrų pastangų ir tikėjimo, kad turi pasisekti.
Su pandemija sunkiai kovojantys gydytojai stebisi, kodėl visuomenėje vykstant diskusijoms apie skiepus tiek daug dėmesio skiriama neigiamam šalutiniam poveikiui ir taip mažai – jų naudai. Panašiai ir su pražūtinga klimato kaita – reikia daugiau kalbėti ne apie šalutinį efektą (kad ekonomiškai yra sunku atsisakyti iškastinio kuro), bet apie šių sprendimų naudą – švaresnį ir sveikesnį pasaulį, kuriame gyvens būsimos kartos.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
V. Degutis. Verslo procesų automatizavimas: ateitis jau čia – ar mes pasiruošę?

Dabartiniai rinkos pokyčiai – tiek susiję su pandemija, tiek su apskritai globaliomis verslo valdymo...

J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 2

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30
Paryžiaus susitarimas grąžinamas į dienotvarkę

Dėl pandemijos ir smarkiai išaugusios didžiųjų pasaulio galių politinės įtampos nepelnytai kukliai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.29
Kiek valstybės turi būti VVĮ? 12

Šiandien ministrų kabinetas planuoja svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teikiamą atnaujintą...

Verslo aplinka
2021.04.28
D. Vitkauskas. Kodėl verslas „tingi“ įsitraukti į vakcinavimo politiką? 10

Liko vos 2 mėnesiai iki prezidento Gitano Nausėdos paskelbto ambicingo tikslo paskiepyti nuo COVID-19 bent du...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Šostak. Technologijų įmonės vis dar nepakankamai brangios 3

Po pernykštės krizės atsistačius finansinio ir NT turto kainoms, vis daugiau pasigirsta pokalbių, „ar mes...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Nakrošis. „Naujos kartos Lietuvos“ planas – ar užteks drąsos naujos kartos viešajam valdymui sukurti?

Finansų ministerijos organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje dėl daugiau nei 2 mlrd. Eur vertės „Naujos...

Verslo aplinka
2021.04.27
Metas keisti jauką 42

Tai, kad mūsų šalis nebėra pigios darbo jėgos šalis, dar kartą patvirtino ir Japonijos įmonė „Yazaki“: ši...

Verslo aplinka
2021.04.27
Valdžios sprendimai - it būrimas iš kavos tirščių

Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa, kurią atliko „PwC“, rodo, kad keturios iš penkių bendrovių Lietuvoje...

Verslo aplinka
2021.04.26
R. Vilpišauskas. Ekonomikos gaivinimo planas – ar šį kartą bus kitaip?

Balandžio viduryje Lietuvos finansų ministrė pristatė Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo...

Verslo aplinka
2021.04.25
L. Mikalonienė. Virtuali buveinė – laikas keistis?

Darbas nuotoliniu būdu, ypač išplėtotas pandeminiu COVID-19 laikotarpiu, virtualūs visuotiniai akcininkų...

Verslo aplinka
2021.04.24
D. Zaveckas. Negailestinga statistika apie Statistikos departamentą 7

Įmonės Statistikos departamentui kasmet turi pateikti 20 ataskaitų (po keturias ketvirtines ir keturias...

Verslo aplinka
2021.04.23
S. Malinauskas. Biržoje – mažmeninių investuotojų aktyvumas ir pozityvūs įmonių planai 1

Nors pasaulinė pandemija jau tęsiasi antrus metus, pasaulio ir Baltijos vertybinių popierių rinkose prekybos...

Verslo aplinka
2021.04.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku