L. Mikalonienė. Virtuali buveinė – laikas keistis?

Publikuota: 2021-04-24 08:45
Arūno Mikalonio nuotr.
svg svg
Arūno Mikalonio nuotr.
Doc. dr. Lina Mikalonienė, Vilniaus universitetas, Teisės fakultetas

Darbas nuotoliniu būdu, ypač išplėtotas pandeminiu COVID-19 laikotarpiu, virtualūs visuotiniai akcininkų susirinkimai, skaitmeninimo procesai – visa tai sudaro prielaidas sugrįžti prie virtualios bendrovės buveinės klausimo.

Tradiciškai Lietuvoje įsteigtos bendrovės buveinę suprantame kaip patalpų adresą, t.y. fizinę buveinę. Juridinių asmenų registrui yra pateikiamas tikslus patalpų adresas (savivaldybė, miestas (kaimas), gatvė, namo numeris, patalpų numeris) ir jų unikalus numeris Nekilnojamojo turto registre.

Adresu, nurodytu registre, turėtų būti bendrovės faktiška buveinė — nuolatinis valdymo organas (pavyzdžiui, priklausomai nuo situacijos, valdyba arba vadovas). Taip siekiama, kad bendrovė nebūtų vien tik „pašto dėžute“, o akcininkai, kreditoriai ir kiti suinteresuoti asmenys galėtų realiai susisiekti su bendrove.

O kokia realybė? Tiems, kas nuosavo nekilnojamojo turto neturi, turtą valdo kartu su kitais bendraturčiais arba kurių turtas yra įkeistas bankui, bendrovės steigimo procesas arba buveinės adreso pakeitimas gali tapti sudėtingesniu procesu – dėl registracijos adreso tenka kreiptis į patalpų savininką, kitus bendraturčius ar banką.

Bendrovėms, kurių verslas yra persikėlęs į nuotolį, elektroninę erdvę, realaus biuro nuolatinis išlaikymas gali būti ne pats geriausias verslo sprendimas. Neatsitiktinai viešoje erdvėje galime pastebėti siūlomas virtualaus adreso, virtualaus biuro, registracijos adreso, korespondencijos adreso suteikimo, korespondencijos tvarkymo ir kitas panašaus pobūdžio paslaugas.

Kokius iš to galime daryti pastebėjimus? Siekiant turėti registracijos adresą minėtos paslaugos gali padaryti sudėtingesniu patį procesą ir pabranginti įmonės steigimą bei jos išlaikymą, kas, vargu, yra patrauklu skatinant smulkųjį verslą. Toliau, verslo ir vadovybės buvimo vieta realybėje nebūtinai sutaps su buveinės adresu, nurodytu registre.

Tad kyla klausimas, ar tokia taisyklė, jog bendrovės faktiška buveinė turėtų sutapti su buveinės adresu, nurodytu registre, vis dar tinkamai funkcionuoja praktikoje? Ar yra mechanizmų, kurie veiksmingai užtikrintų, kad šios taisyklės būtų laikomasi? Pavyzdžiui, ar ir kaip notaras, steigiant bendrovę, arba Juridinių asmenų registro tvarkytojas, steigiant uždarąją akcinę bendrovę elektroniniu būdu arba keičiant bendrovės buveinės adresą, atlieka patikrą, ar nurodytu adresu yra bendrovės nuolatinis valdymo organas?

Neatmestina ir tai, kad gali susiklostyti situacija, kai registre nurodytu buveinės adresu bendrovė yra nepasiekiama. Taip pat ir situacija, kai bendrovė registre bus be buveinės, pagal patalpų savininko prašymą Juridinių asmenų registro tvarkytojui išregistravus bendrovės buveinę, ir bendrovei nepakeitus registro duomenų apie buveinę.

Tiesa, jeigu per tam tikrą laiką nėra galimybės susisiekti su bendrove ir jos valdymo organų nariais, gali būti taikoma išimtinė priemonė — bendrovė gali būti priverstinai likviduojama Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

Ar šiandieniai reikalavimai bendrovės buveinei tinkamai atliepia gyvenimo realijas? Ir kaip būtų galima situaciją keisti? Vertėtų sugrįžti prie jau siūlytų iniciatyvų – diskusijos dėl virtualios buveinės įteisinimo.

Kita vertus, svarbu, kad, rengiant įstatymų projektus, geros idėjos būtų tinkamai įgyvendintos. Iš rengtų projektų matosi, kad buvo siūloma įtvirtinti virtualią buveinę, kaip alternatyvą fizinei (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/595f00c0de6d11e8b45fd5e76c92eb79?jfwid=i0s9d7oqg).

Tačiau projekte, manau, klaidingai apibūdinta fizinė buveinė. Fizinę buveinę siūlyta suprasti ne vien tik kaip patalpų adresą, o plačiau, t.y. papildomai nustatant, kad nurodytu adresu turėtų būti bendrovės nuolatinis valdymo organas.

Nusprendus įtvirtinti virtualią buveinę, pereinama prie visiškai kitokios nei šiandien turime taisyklės – modelio, nustatančio sąsają tarp valstybės teisinės sistemos ir pagal jos teisę įsteigtų bendrovių remiantis objektyviu ir iš anksto nuspėjamu kriterijumi, kurį nusako registre nurodyta bendrovės buveinė.

Tai reiškia, kad bendru atveju neturėtų būti reikalaujama, kad pagal nacionalinę teisę įsteigtos bendrovės nuolatinio valdymo organo buvimo vieta ir jos buveinė, nurodyta registre, sutaptų ir kad nuolatinis valdymo organas būtinai būtų Lietuvoje.

Tendencijas atsisakyti restriktyvaus požiūrio – faktiškos buveinės reikalavimo pagal nacionalinę teisę įsteigtoms bendrovėms atsisakė, pavyzdžiui, Čekija, Danija, Vokietija. Skaitmeninės transformacijos laikotarpiu įstatymo leidėjo požiūrio pakeitimas būtų savalaikis.

Juk nuotoliniu būdu dirba ne tik darbuotojai, per nuotolį, ir ne tik karantino metu, dirba ir bendrovių valdymo organų nariai. Toks reguliavimas neribotų bendrovės apsisprendimo turėti nuolatinį valdymo organą fizinėje buveinėje, t.y. registre nurodytu adresu.

Lietuva yra viena iš valstybių, 2021 m. kovo mėnesį pasirašiusiųjų Europinę iniciatyvą – deklaraciją dėl startuoliams taikytinų geriausios praktikos pavyzdžių (EU Startup Nations Standard of Excellence). Pasirašė 24 ES valstybės narės ir Islandija . Virtuali buveinė galėtų būti pavyzdžiu, kuriuo Lietuva galėtų pasidalinti.

Manau, laikas naujovėms. O saugikliai suinteresuotų asmenų interesams apsaugoti (kaip užtikrinti bendrovės pasiekiamumą, sąžiningų trečiųjų asmenų interesų apsaugą ir pan.) yra ir būtini, ir reikalingi tiek virtualios, tiek fizinės buveinės atveju.

Komentaro autorė — Doc. dr. Lina Mikalonienė, Vilniaus universitetas, Teisės fakultetas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 1

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Idėjos, ardančios vienybę? 7

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30
Paryžiaus susitarimas grąžinamas į dienotvarkę

Dėl pandemijos ir smarkiai išaugusios didžiųjų pasaulio galių politinės įtampos nepelnytai kukliai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.29
Kiek valstybės turi būti VVĮ? 12

Šiandien ministrų kabinetas planuoja svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teikiamą atnaujintą...

Verslo aplinka
2021.04.28
D. Vitkauskas. Kodėl verslas „tingi“ įsitraukti į vakcinavimo politiką? 10

Liko vos 2 mėnesiai iki prezidento Gitano Nausėdos paskelbto ambicingo tikslo paskiepyti nuo COVID-19 bent du...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Šostak. Technologijų įmonės vis dar nepakankamai brangios 3

Po pernykštės krizės atsistačius finansinio ir NT turto kainoms, vis daugiau pasigirsta pokalbių, „ar mes...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Nakrošis. „Naujos kartos Lietuvos“ planas – ar užteks drąsos naujos kartos viešajam valdymui sukurti?

Finansų ministerijos organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje dėl daugiau nei 2 mlrd. Eur vertės „Naujos...

Verslo aplinka
2021.04.27
Metas keisti jauką 42

Tai, kad mūsų šalis nebėra pigios darbo jėgos šalis, dar kartą patvirtino ir Japonijos įmonė „Yazaki“: ši...

Verslo aplinka
2021.04.27
Valdžios sprendimai - it būrimas iš kavos tirščių

Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa, kurią atliko „PwC“, rodo, kad keturios iš penkių bendrovių Lietuvoje...

Verslo aplinka
2021.04.26
R. Vilpišauskas. Ekonomikos gaivinimo planas – ar šį kartą bus kitaip?

Balandžio viduryje Lietuvos finansų ministrė pristatė Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo...

Verslo aplinka
2021.04.25
L. Mikalonienė. Virtuali buveinė – laikas keistis?

Darbas nuotoliniu būdu, ypač išplėtotas pandeminiu COVID-19 laikotarpiu, virtualūs visuotiniai akcininkų...

Verslo aplinka
2021.04.24
D. Zaveckas. Negailestinga statistika apie Statistikos departamentą 7

Įmonės Statistikos departamentui kasmet turi pateikti 20 ataskaitų (po keturias ketvirtines ir keturias...

Verslo aplinka
2021.04.23
S. Malinauskas. Biržoje – mažmeninių investuotojų aktyvumas ir pozityvūs įmonių planai 1

Nors pasaulinė pandemija jau tęsiasi antrus metus, pasaulio ir Baltijos vertybinių popierių rinkose prekybos...

Verslo aplinka
2021.04.23
Vešliose paramos pievose – krūva abejotinų fondų

Duomenų analitikai perspėja: dauguma paramos ir labdaros fondų yra neskaidrūs, todėl jų veikla kelia...

Verslo aplinka
2021.04.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku