Vešliose paramos pievose – krūva abejotinų fondų

Publikuota: 2021-04-23
„Depo Photos“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Depo Photos“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Duomenų analitikai perspėja: dauguma paramos ir labdaros fondų yra neskaidrūs, todėl jų veikla kelia abejonių, juolab kad kai kurių vadovai yra susiję su nemokiais ar turto areštų turinčiais verslais. Todėl prieš skiriant paramą patariama pasidomėti, į kokias rankas pateks pinigai. 

Dar liko apie dešimt dienų, iki gegužės 3 d., kai galima dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti paramos gavėjams, meno kūrėjams, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms.

Atvirų duomenų platformos „Abalt“ analitikų informacija verčia suklusti – paramai skirti pinigai gali nukeliauti ir ne visai sąžiningoms organizacijoms, labdaros fondams ir kt. Analitikai, išnagrinėję Lietuvos labdaros ir paramos fondų duomenis, daro išvadą, kad iš 1.610 šalyje įregistruotų fondų tik 150 galima vertinti kaip visiškai patikimus.

Tik tokie fondai turi bent vieną darbuotoją, jo vadovas ar valdybų nariai neturi sąsajų su bankrutavusiomis, bankrutuojančiomis, turinčiomis turto areštų, teisminiuose ginčuose įklimpusiomis įmonėmis, fondas yra pateikęs savo veiklos ataskaitą ir skaidriai praneša visuomenei apie nuveiktus darbus bei panaudotas lėšas.

Analitikai nustatė, kad 1.400 – dauguma – Lietuvoje veikiančių paramos ir labdaros fondų neturi nė vieno darbuotojo. Tačiau 501 iš jų 2019 m. yra gavęs GPM paramos, o bendra jos suma šioms organizacijoms siekia per 800.000 Eur. Veiklos ataskaitas Registrų centrui (RC) yra pateikę tik kiek daugiau nei pusė šių fondų. 

Taip pat nustatyta, kad 159-ių fondų – maždaug dešimtadalio visų registruotų Lietuvoje – vadovai ir valdybos nariai yra susiję su bankrutavusiomis ar bankrutuojančiomis įmonėmis arba su bendrovėmis, turinčiomis turto areštų, arba su tokiomis, kurios yra atsakovės aktyviuose teisminiuose procesuose.

Kyla ne vienas klausimas – pirmiausia, jei fonde nedirba nė vienas žmogus, kaip tas fondas išvis veikia? Antra – jei vadovai yra susiję su bankrutuojančiomis ar kitokių finansinių problemų turinčiomis įmonėmis, kaip galima tokiems labdaros fondams skirti lėšas?

Yra tikimybė, kad skiriamos lėšos nepasieks stokojančių, o gali nusėsti fondų vadovų ar jų įkūrėjų kišenėse“, – įspėja Gerda Jurkonienė, „Abalt“ vadovė.

Kasmet paramai ir labdarai skiriamos milžiniškos sumos – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, visos paramos statusą turinčios organizacijos už 2019 m. deklaravo gavusios daugiau nei 213 mln. Eur paramos, iš to 29,6 mln. Eur atiteko labdaros ir paramos fondams. GPM pagal 2019 m. mokestinio laikotarpio prašymus paramos gavėjams pernai buvo skirta iš viso 20,1 mln. Eur. Iš jų 1,8 mln. Eur fiziniai asmenys patikėjo labdaros ir paramos fondams.

Stebint „Abalt“ pateiktą statistiką, kyla rimtų abejonių dėl paramos gavėjų, kurie vengia skaidrumo: jei fondai renkasi prieblandos zoną, neatmestina galimybė, kad jų finansai gali būti susiję su mokesčių vengimu ar kitomis neskaidriomis veiklomis. 

VMI pateikė VŽ pavyzdį, kaip vieno fondo mokestinio tyrimo metu nustatė, kad fondas iš paramos lėšų laikinai buvo suteikęs paskolą kitam mokesčių mokėtojui, taip pažeisdamas Labdaros ir paramos fondų įstatymą. Didžioji dalis paramos buvo gauta iš susijusių įmonių, fondas nenaudojo suteiktos paramos ilgiau nei 3 metus, todėl buvo panaikintas paramos gavėjo statusas. Fondas mėgino panaudoti sukauptą paramą sudarydamas sandorius su susijusiomis įmonėmis, suteikė paramą naujai susijusių asmenų įsteigtai asociacijai.

Ingrida Kalinauskienė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadovė, siūlo, kad fondai ne tik teiktų veiklos ir finansines ataskaitas RC, bet šią informaciją skelbtų ir savo interneto svetainėje. „Daugelio fondų tinklalapiuose norėčiau rasti ir daugiau informacijos apie jų strategines veiklos kryptis, įstatus, steigėjus, struktūrą, informaciją apie tai, kaip suvaldomi galimi interesų konfliktai ir kitos rizikos. Saulės šviesa – geriausia dezinfekcinė priemonė“, – apibendrina ji.

VŽ nuomone, paramos gavėjai – fondai bei labdaros organizacijos – turi veikti pagal aukščiausius skaidrumo standartus. Keista, kad iš daugiau kaip pusantro tūkstančio fondų tik 150 (!) galima vertinti kaip patikimus. O kaip tūkstančius ir milijonus eurų naudoja likusi dauguma, niekam nerūpi? Didžiulės aukojamos lėšos privalo būti naudojamos pagal paskirtį, o ne keliauti šešėliniais vingiais abejotinų tikslų vedamos. Ir kontrolė, ko gero, turėtų būti kur kas rimtesnė – panašu, kad vien informacijos interneto svetainėse nepakaktų, idant didžiulis būrys viešumo vengiančių fondų imtų ir išlįstų iš vešliai želiančių nekontroliuojamų lankų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 1

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30
Paryžiaus susitarimas grąžinamas į dienotvarkę

Dėl pandemijos ir smarkiai išaugusios didžiųjų pasaulio galių politinės įtampos nepelnytai kukliai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.29
Kiek valstybės turi būti VVĮ? 12

Šiandien ministrų kabinetas planuoja svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teikiamą atnaujintą...

Verslo aplinka
2021.04.28
D. Vitkauskas. Kodėl verslas „tingi“ įsitraukti į vakcinavimo politiką? 10

Liko vos 2 mėnesiai iki prezidento Gitano Nausėdos paskelbto ambicingo tikslo paskiepyti nuo COVID-19 bent du...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Šostak. Technologijų įmonės vis dar nepakankamai brangios 3

Po pernykštės krizės atsistačius finansinio ir NT turto kainoms, vis daugiau pasigirsta pokalbių, „ar mes...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Nakrošis. „Naujos kartos Lietuvos“ planas – ar užteks drąsos naujos kartos viešajam valdymui sukurti?

Finansų ministerijos organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje dėl daugiau nei 2 mlrd. Eur vertės „Naujos...

Verslo aplinka
2021.04.27
Metas keisti jauką 42

Tai, kad mūsų šalis nebėra pigios darbo jėgos šalis, dar kartą patvirtino ir Japonijos įmonė „Yazaki“: ši...

Verslo aplinka
2021.04.27
Valdžios sprendimai - it būrimas iš kavos tirščių

Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa, kurią atliko „PwC“, rodo, kad keturios iš penkių bendrovių Lietuvoje...

Verslo aplinka
2021.04.26
R. Vilpišauskas. Ekonomikos gaivinimo planas – ar šį kartą bus kitaip?

Balandžio viduryje Lietuvos finansų ministrė pristatė Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo...

Verslo aplinka
2021.04.25
L. Mikalonienė. Virtuali buveinė – laikas keistis?

Darbas nuotoliniu būdu, ypač išplėtotas pandeminiu COVID-19 laikotarpiu, virtualūs visuotiniai akcininkų...

Verslo aplinka
2021.04.24
D. Zaveckas. Negailestinga statistika apie Statistikos departamentą 7

Įmonės Statistikos departamentui kasmet turi pateikti 20 ataskaitų (po keturias ketvirtines ir keturias...

Verslo aplinka
2021.04.23
S. Malinauskas. Biržoje – mažmeninių investuotojų aktyvumas ir pozityvūs įmonių planai 1

Nors pasaulinė pandemija jau tęsiasi antrus metus, pasaulio ir Baltijos vertybinių popierių rinkose prekybos...

Verslo aplinka
2021.04.23
Vešliose paramos pievose – krūva abejotinų fondų

Duomenų analitikai perspėja: dauguma paramos ir labdaros fondų yra neskaidrūs, todėl jų veikla kelia...

Verslo aplinka
2021.04.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku