Dovana, tik sunešiojus geležines kurpes

Publikuota: 2021-04-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Europos Sąjungos šalims praėjusių metų vasarą pasiekus politinį susitarimą sukurti beprecedentį 750 mlrd. Eur fondą nuo pandemijos nukentėjusioms ekonomikoms gaivinti, Lietuvos valdžia, net nelaukdama detalesnių instrukcijų, entuziastingai ėmė raginti verslus nepramiegoti europietiškos manos.

Skubėti vertė Seimo rinkimai, tad politikai vertėsi kūliu, kuris pirmasis praneš gerąją žinią piliečiams: siekiant pertvarkyti Lietuvą ir sustiprinti jos ekonomiką per šešerius metus bus įlieta 2,225 mlrd. Eur investicijų iš vadinamojo Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo (angl. „Recovery and Recilience Facility“, RRF).

Kas jau kas, bet politikai tikrai žino ne kartą išmintą kelią į rinkėjų širdis – per pinigus. O čia dar tokia, su daugybe nulių, galima sakyti iš dangaus nukritusi galimybė – taip, žiūrėk, galima ir perrinkimo stebuklą nusipirkti. Komunikacijos specialistai greitai sugalvojo jam ir puikų rinkodarinį pavadinimą „Ateities ekonomikos DNR planas“.

Agitacija nepraėjo veltui – galimybės pasitaškyti menamų milijardinių eurų pursluose, kurių, atrodė, turėtų užtekti viskam, ko širdis geidžia, panoro gausus būrys pretendentų – pateikta apie 1.300 projektų, kurių didesnė dalis, kaip paaiškėjo vėliau, savo esme, deja, nedaug tenutolo nuo liūdnai pagarsėjusios visuotinės šalies trinkelizacijos idėjos.

Ironiška, bet DNR planas tapo nueinančios valdžios gulbės giesme, o naujajai, sulaukus RRF įgyvendinimo plano gairių, vėliau teko jį dekonstruoti ir ceitnoto sąlygomis kurti savąjį planą „Naujos kartos Lietuva“.

Verslo organizacijos teigiamai įvertino tokį sprendimą ir pasidžiaugė, kad buvo įsiklausyta į jų kritiką. Nors visos priemonės yra peržiūrėtos iš esmės ir gana principingai, vis dėlto verslininkai pasigedo sisteminių sprendimų.

Įvertinus ankstesnių laikotarpių Bendrijos lėšų nelabai ūkiško, švelniai tariant, „įsisavinimo“ patirtis, ES didžiųjų valstybių-donorių iniciatyva nuspręsta, kad RRF lėšos negali būti naudojamos einamosioms šalių ekonomikų problemoms spręsti.

Būtent šio aspekto pastarosiomis dienomis sąmoningai ar nesąmoningai kai kas stengiasi nepastebėti. Kažkas plane neranda nevyriausybinių organizacijų paminėjimo, kažkas nusivylė neradęs konkrečių sumų savivaldybių vandenvalos įrengimams, dar kitiems pasirodė, kad savivaldybės apskritai per retai minimos, o kažkam pasirodė per mažai rūpesčio privačiu verslu ir per daug viešojo sektoriaus transformavimui. Kiek žmonių, tiek nuomonių.

Turime suprasti, kad šį kartą Lietuvai yra pasiūlyta negrąžinama kelių milijardų eurų subsidija investicijoms į tai, ko rezultatas turėtų būti apčiuopiami pokyčiai pasirinktose strateginėse kryptyse. Pokyčiai, kurie stiprintų šalies ekonomiką, didintų jos lankstumą ir atsparumą galimoms ateities negandoms, o tai užtikrintų vienodai geras sąlygas ilgalaikėje perspektyvoje visiems socialiniams partneriams.

Todėl keistai skambėjo iš aukštų rūmų kritika plano rengėjams, kad skiriama per daug dėmesio labiausiai per pastaruosius dešimtmečius nugyvento viešojo sektoriaus transformavimui, nes nesusitvarkę šioje srityje galime užmiršti bet kokias pasakas apie šiuolaikišką arba, kaip jau kuris laikas moderniai vadinamą, gerovės valstybę. Mokytojas, darbininkas, bet kokio stambumo verslininkas, eilinis savivaldybės klientas ne nemirktelėjęs pasakys, kad prastos kokybės viešosios paslaugos yra pavojingiausias Lietuvos vėžys.

Didžiausia plano „Naujos kartos Lietuva“ kūrėjų galvasopė buvo ne idėjų stoka, ne tai, ką paminėti ar ko neminėti plane, bet kur surasti valstybiniame sektoriuje žmonių, kompetentingų ir motyvuotų įgyvendinti pokyčius.  Archajiškas valstybės tarnybos įstatymas pirmiausia neleidžia atleisti netinkamus darbuotojus, o paskui ir samdyti aukštos kvalifikacijos šalies ar užsienio specialistus už tinkamą atlygį.

30 metų kiekviena iš 17 vyriausybių taip nuoširdžiai „tobulino“ valstybės valdymą, kad šiandien turime tokią painią daugiapakopę valdymo sistemą, kurioje tikrai paskęs net ir tokia romantiška prezidento gerovės valstybės iniciatyva.

Jeigu mes sutariame (kas prieštarautų?) ir pritariame Europos Komisijos iniciatyvai pasinaudoti RRF lėšomis pokyčius kuriančioms INVESTICIJOMS – pirmiausia ir galvokime apie viešojo valdymo kokybę, sveikatos sistemą, mokymo kokybę ir inovacijas. Ar ne čia prasideda permainos ir regioninės atskirties fronte, kurį taip mėgsta eksploatuoti įvairaus kalibro vietiniai ir nacionaliniai politikai?

Pasitelkiant verslo patirtį, norėtųsi priminti, kad investicijas, kurioms nėra tinkamai pritaikyta įmonės valdymo struktūra, verslininkai nedvejodami vadintų labai rizikingomis, o bankai tokioms niekada neskirtų kreditų.

Ar ne todėl patyrę eurobiurokratai, atsižvelgdami į praeities klaidas, kai šalys narės, užuot stiprinusios savo ekonomikas, entuziastingai klojo trinkelėmis aikštes ne tik prie administracinių pastatų, bet ir apsukresnių veikėjų asmeninių namelių, šį kartą su milijardine dovana įteikė ir „geležines kurpes“, t. y. iškėlė kai kurių sąlygų. Pavyzdžiui, 37% sumos skirti vadinamojo žaliojo kurso projektams, 20% – skaitmenizacijai bei pagaliau įgyvendinti anksčiau teiktas rekomendacijas ūkiui susitvarkyti.

VŽ nuomone, kas moka skaityti savo galva, supras, kad 2,2 mlrd. Eur nėra paskutiniai pinigai žemėje, o ambicingo plano „Naujos kartos Lietuva“ procentuose įžvelgs ir milijonines investicijas administracinių bei gyvenamųjų pastatų renovacijai, ir atsinaujinančiai energetikai, ir skaitmeninėms viešojo bei privataus sektorių transformacijoms, tradicinio bei sumanios specializacijos verslų greitintuvą aukštos pridėtinės vertės produktų ar paslaugų link ir dar daug kitų galimybių.

Geroji žinia verslams – kad ir kurie projektai atsidurtų prioritetinių sąraše, pinigai galiausiai nusės bendrovių sąskaitose per viešuosius pirkimus, kuriems, beje, irgi reikia rimtų pokyčių.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
L. Grinevičius. Trąšų rinkoje – karšta: pajusime ir per maisto kainas

Nors dar tik pavasaris, o iki derliaus nuėmimo kai kam dar reikės išgyventi, jau dabar aišku, kad grūdų...

Verslo aplinka
2021.05.13
Laikas apsispręsti: kurioje esi pusėje 167

Šį šeštadienį Lietuvą turėtų sudrebinti vadinamasis „Didysis šeimos gynimo maršas“, kuris, kaip skelbia jo...

Verslo aplinka
2021.05.13
Pagramdžius prezidentūros „paslapčių skrynios“ dugną 6

Prezidentūros užsakyta gyventojų apklausa virto tikru detektyvu. Dėl nesuprantamų (ir nepaaiškintų)...

Verslo aplinka
2021.05.12
M. Palijanskas. Estija jau neatsilaikė prieš palmių aliejaus invaziją. Ar atsispirs Lietuva? 9

Estijoje įsigaliojus naujos redakcijos Skystųjų degalų įstatymui, degalų prekybininkai gali lanksčiau vykdyti...

Verslo aplinka
2021.05.11
Kur nukeliauja mokesčiai 7

Šiandien Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena – jų dėka šalis turi biudžetą, kariuomenę,...

Verslo aplinka
2021.05.11
A. Aslundas. Rusijos „meškų“ ekonomika

Vos prieš keletą metų investicijų bankininkai optimistiškai vertino besiformuojančias rinkas, spėdami, kad...

Verslo aplinka
2021.05.10
Kai protingumo kriterijus – anapus slenksčio 2

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustebinusi rinką biurokratinėmis žabangomis, į kurias įtraukė...

Verslo aplinka
2021.05.10
M. Stankevičius. Sutelktinio finansavimo platformos: tik skelbimų lentos ar investavimo partneriai? 2

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu išryškėjo diskusija dėl sutelktinio finansavimo platformų (SFP) operatorių...

Verslo aplinka
2021.05.08
D. Palavenis. Pokyčio technologijos ir gynybos pramonė. Ar Lietuva turi ką pasiūlyti?

Balandžio 20 d. Europos gynybos agentūra (EGA) organizavo aukšto lygio nuotolinę konferenciją, kurioje ES...

Verslo aplinka
2021.05.07
D. Misiūnas. Medžiotojai ir bėgikai 13

Prieš savaitę didžiausi Lietuvos technologijų startuoliai susivienijo į asociaciją „Vienaragiai.lt“,...

Verslo aplinka
2021.05.07
Baimė ar šuolis atgal, į bebrų užtvankas? 20

„Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo opcionais programa, sukėlusi abejonių Seimo Biudžeto ir finansų...

Verslo aplinka
2021.05.07
V. Degutis. Verslo procesų automatizavimas: ateitis jau čia – ar mes pasiruošę?

Dabartiniai rinkos pokyčiai – tiek susiję su pandemija, tiek su apskritai globaliomis verslo valdymo...

Verslo aplinka
2021.05.06
J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 2

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Verslo aplinka
2021.05.06
Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Verslo aplinka
2021.05.06
Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku